Lietuvos divizija taps NATO struktūrine dalimi
Pagrindiniai ateities manevro vienetai kare bus korpusai ir juos sudarančios divizijos, todėl jau artimiausiais metais Lietuvos kariuomenės struktūra pasikeis. Nacionalinės divizijos steigimas prisidės prie Lietuvos kariuomenės kovinės galios didinimo, spartesnės modernizacijos ir užtikrins sklandesnį Lietuvos ir NATO sąjungininkų pajėgų integravimą. Divizija bus plėtojama steigiant naujus arba stiprinant esamus Lietuvos kariuomenės karinius vienetus, o jiems išvystyti bus skiriama ne mažiau kaip 70 proc. modernizacijos biudžeto.
Karo mūsų valstybėje atveju, ginantis kartu su NATO sąjungininkais, gynyba vyktų atliekant divizijos lygmens karines operacijas – būtų integruoti Lietuvos kariuomenės vienetai ir Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų padaliniai, kurie kilus karinei agresijai ir būtų pirmojo atsako pajėgos. Būtent todėl jau dabar Lietuvos kariuomenė mokosi ir treniruojasi kariauti divizijos lygmeniu – planuoti, organizuoti, sąveikauti ir valdyti tokio dydžio taktinį vienetą.
„Nuolatinė ir nemažėjanti Rusijos keliama grėsmė reikalauja neatidėliotino gynybos stiprinimo, todėl kariuomenės struktūros pokyčiai, susiję su pėstininkų divizijos ir kitų karinių vienetų steigimu, yra itin reikalingi. Divizija nėra vien tik ginkluotė ir įranga, tai besikeičianti kariavimo filosofija, apimanti galimybes aptikti priešą ir naikinimą ugnies sistemomis tolimu atstumu“, – anksčiau sakė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Pasak Kariuomenės vado padėjėjo, pulkininko leitenanto Aristido Gerasimavičiaus, Lietuvoje kuriama divizija pradinį pajėgumą turėtų pasiekti 2030 m. Iš pradžių ją sudarys 3 brigados, ugnies paramos pajėgumai, inžineriniai pajėgumai, oro gynyba. Jau pradėtas vienetų formavimas. 2025 m sausį pradės dirbti divizijos vadovybė, formuojamas štabas. Paskui bus tęsiamas brigadų vystymas ir jų integravimas į divizijos lygmenį.
„Kai gausime papildomų artilerijos inžinerinių priemonių, bus pradėtos remti brigados. Planuojama kurti artilerijos, oro gynybos, inžinerijos pulkus. Dalį artilerijos jau turime, dalį planuojama gauti kitų metų antroje pusėje. Toliau laukiame tankų, pėstininkų kovos mašinų, tai numatoma 2029–2031 m. Dronus perkame lietuviškus, su kovos mašinomis to paties daryti, deja, negalime. Stebime, kaip jos pasirodė Ukrainoje. Taip pat jau turime 2 baterijas vidutinio nuotolio gynybos sistemoms NASAMS. Užpildžius vienetus šiomis kovos sistemomis vyks pratybos, – įsitikinsime, ko trūksta, kas veikia, kas ne“, – kalbėjo A. Gerasimavičius.
Pagal karinę doktriną, divizija turi tris pagrindines funkcijas: surasti priešą, sukaustyti ir sunaikinti. Divizija savais pajėgumais geba vykdyti žvalgybos užduotis, užtikrina manevrą ir mobilumą, turima ugnies galia naikina priešą plačiame kovos veiksmų ruože, logistiškai pati save išlaiko ir aprūpina, užsitikrina visų pajėgų apsaugą.
Šiuolaikinės karybos tendencijos diktuoja ugnies galios ir nuotolio, mobilumo, kontrmobilumo bei išgyvenamumo reikalavimus. Lietuvos kariuomenės divizijos sukūrimas – ilgalaikis projektas, turėsiantis įtakos visos Lietuvos kariuomenės tolesnei raidai. Būsimos divizijos štabas suformuotas Sausumos pajėgų štabo pagrindu ir jau geba planuoti bei vadovauti divizijos lygmens operacijoms. Šis štabas jau dalyvauja NATO sąjungininkų organizuojamose vienu lygmeniu už diviziją didesnio vieneto – korpuso – lygmens pratybose.
Lietuvos divizija taps nacionaliniu struktūriniu elementu bendroje NATO karinių pajėgumų hierarchijoje.
Sudaryti Baltijos diviziją nėra prasmės
A. Gerasimavičiaus teigimu, Estija turi savo diviziją, kuri priskirta NATO. Joje yra bene vienas batalionas. Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimuose kasmet aptariamas regiono saugumas, nacionaliniai projektai, kuriuos vysto kiekviena valstybė, ir galimos bendradarbiavimo kryptys, tačiau apie bendros divizijos kūrimo idėją nebuvo užsiminta.
Jis įsitikinęs, kad Baltijos šalims sudaryti bendrą kariuomenių diviziją nėra prasmės: „Diviziją sudaro 3 brigados. Jeigu grėsmė kiltų, pavyzdžiui, Estijoje, Lietuvos divizijos brigada turėtų judėti į jos pusę. Tuo metu mes susilpnintume savo pačių gynybos pajėgumus, o grėsmių Lietuvai kiltų iš Baltarusijos ir Kaliningrado krypčių.“
Pačių pajėgumų regione dėl bendros divizijos įkūrimo nepadaugėtų. Karybos doktrina sako paprastai – mažiausiai būna dvi puolimo ašys. Jeigu, tarkime, Estija įvertinama kaip mažiau pažeidžiama, priešas ras kitą kryptį. Tada kyla klausimas, kurioje pusėje reikėtų gintis turint bendrą diviziją? Jeigu koncentruojamasi vienoje puolimo pusėje, vadinasi, susilpninami pajėgumai kitoje.
Įvairių šalių patirtis rodo, kad pirma puolimo kryptis gali būti klaidinanti dėmesiui nukreipti. Vyriausiasis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavolis turi tam tikrų išimtinių galių reguliuoti sąjungininkių pagalbą šalims, kurioms iškyla pavojus. Tai reiškia, kad jis, prasidėjus pirmajam puolimui, gali greičiausiai nuspręsti, kurios šalies ir kokias pajėgas siųsti į pagalbą. Tai patvirtinus, kariai, ginkluotė ir viskas, ko reikia, išsiunčiama nedelsiant. Paprastai tariant, įsitikinimas, jog Baltijos šalių divizijos pagalba prireikus būtų greitesnė dėl atstumų ar tam tikrų tarpusavio susitarimų, yra klaidingas.
Galima teigti, kad priklausymas NATO savaime eliminuoja Baltijos šalių divizijos poreikį, tačiau jeigu tokia egzistuotų, galbūt ekstremalios situacijos atveju būtų galima reaguoti greičiau ir platesniais pajėgumais? „Viena iš narystės NATO aljanse sąlygų – užpuolimo atveju sugebėti apsiginti patiems, kol ateis sąjungininkų pajėgos, jeigu jų prireiktų. Divizija skirta sustabdyti, kontratakuoti, atstumti priešą, sudaryti sąlygas sąjungininkams ateiti. Pagrindinis galimas Baltijos šalių priešas – Rusija – ir anksčiau, ir dabar technologiškai silpnesnė. Todėl geriausia gynyba – puolimas; jeigu įmanoma, reikėtų užblokuoti ir atstumti priešo karius patiems“, – kalbėjo A. Gerasimavičius.
Lietuvos divizijos struktūrą sudarys sunkioji, vidutinė, lengvoji brigados, artilerijos ir inžinerijos pulkai, oro gynybos batalionas, logistinio aprūpinimo bei transportavimo batalionai, medicininės paramos batalionas, karinės žvalgybos batalionas, karo policijos batalionas, ryšių ir štabo kuopos. Ją sudarys apie 20 tūkst. karių iš profesinės karo tarnybos, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo.
Vystant ilgalaikį karo meto struktūros – divizijos lygmens vieneto – projektą, šiuo metu kryptingai dirbama didžiausią dėmesį skiriant tam tikroms sritims, tai kovinių platformų vystymas, personalo parengimas, esamų pajėgumų išlaikymas ir atsargų kaupimas. Lietuvos kariuomenė jau šiandien turi gerus divizijos steigimo pagrindus: dalis šiuo metu turimų pajėgumų bei įsigyjamos ginkluotės ir karinės įrangos – HIMARS, haubicos „PzH2000“ ir „Caesar“, pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, šarvuoti visureigiai JLTV, bepiločiai orlaiviai, koviniai dronai – yra priskiriama divizijos lygmens priemonėms arba jas remia.
Lietuvos kariuomenė aktyviai bendradarbiauja su kitomis šalimis
Net nesudariusios bendros divizijos Baltijos šalių kariuomenės jau dabar aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje. Pavyzdžiui, dėl galiojančios „Free border procedures“ (leidimo pratybų metu kirsti viena kitos sienas) kariai iki kuopos lygio gali laisvai judėti per sieną nestabdomi vietinių pareigūnų. Jeigu mūsų kariai vykdo pratybas, galime judėti vieni pas kitus. Taip pat turime „Baltroną“ – jūrų pajėgų vienetą tarp Lietuvos ir Latvijos. Kartu mūsų šalių kariai vykdo išminavimo, o karo atveju vykdytų užminavimo užduotis. Oro policijos misija tebevyksta iš Zoknių oro uosto. Taip pat vykdomos pratybos su lenkais, vokiečiais ir kitų šalių kariais.

A. Gerasimavičius sako, kad svarbiausia – iš anksto galvoti apie pasiruošimą bei galimo priešo stebėjimą dar prieš jam priartėjant: „Tai buvo atliekama ir prieš karą Ukrainoje. Lietuvos kariuomenė šiuo metu svarsto galimybę įsigyti MALE dronų žvalgybai, jų stebėjimo laukas siekia iki 300 km į priešiškos teritorijos gylį. Stebint, kaip priešas telkiasi, pastebėjus, kad kyla grėsmė, pradedama ruoštis. Žvalgybinės priemonės ir rodikliai yra pagrindas siekiant apsisaugoti nuo priešo.“
Žvelgiant hipotetiškai, Estijos, Lietuvos ir Latvijos kariuomenės sukurtų bendrą diviziją ir kartu įsigytų ginkluotės, oro, žemės ar vandens transporto, tuomet kiltų klausimas – kur visa tai laikyti? Ar išdalinti visoms šalims po lygiai, ar priklausomai nuo infrastruktūros, ar pagal kiekvienos investuotus pinigus?
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, pasikeitus saugumo situacijai regione siekiama spartinti įsigyjamos ginkluotės ir technikos pristatymus bei įsigyjama papildomos ginkluotės, įrangos ir kitų elementų, leidžiančių naikinti aukštos vertės taikinius, vykdyti stebėjimą ir žvalgybą, užtikrinti atsargų transportavimą bei pajėgų apsaugą. 2024 m. papildomai gynybai skirtas finansavimas leidžia keleriais metais paankstinti Lietuvos kariuomenės svarbių ginkluotės projektų įgyvendinimą, ypač didelį dėmesį skiriant oro gynybos elementui – vidutinio nuotolio ir mobilioms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms (įsigyjamos papildomos NASAMS sistemos, pradedami MSHORAD įsigijimai), skirtoms nacionalinės divizijos oro gynybai įgalinti, taip pat senos trumpojo nuotolio GROM sistemos keičiamos naujomis PIORUN sistemomis. Vykdomas inžinerinių pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ įsigijimas, leisiantis tęsti inžinerinių pajėgumų vystymą.