Ekonomistas Nerijus Mačiulis savo feisbuko paskyroje pasidalijo idėjomis, kurios padėtų rasti šaltinių didesniam biudžetui šalies gynybai.
„Negaliu įvertinti, ar išorinės rizikos padidėjo ar sumažėjo per pastaruosius metus, bet šis VGT sprendimas yra tik patariamasis, ir čia visų pirma yra signalizavimas – ir agresoriams, ir Lietuvos partneriams, visų pirma, JAV. Apie šį sprendimą jau parašė visi pagrindiniai pasaulio naujienų portalai, galbūt apie jį išgirs ir pat Trumpas, ir galbūt kai kitą kartą primins NATO partneriams apie tai, kaip reikia finansuoti krašto apsaugą, kaip sektiną pavyzdį paminės… Lietuvą“, – savo įrašą pradeda N. Mačiulis.
Jis svarsto, kad gal toks Lietuvos sprendimas yra ne sutapimas: juk būtent šią savaitę JAV pranešė, kad stipriai apribos valstybes, į kurias gali būti eksportuojami pažangiausi dirbtinio intelekto treniravimui naudojami lustai (į kurį pateko tik artimiausi JAV strateginiai partneriai). „Tie patys lustai, kurie naudojami ir, pavyzdžiui, duomenų centruose, ar reikalingi norint Lietuvoje gaminti pažangiausius dirbtiniu intelektu valdomus dronus“, – tęsė N. Mačiulis.
Bet ekonomistas įraše grįžta prie savo duonos – pinigų.
„Toks įsipareigojimas reikštų papildomus 2 mlrd. eurų jau kitais metais ir apie 2,5 mlrd. dešimtmečio pabaigoje (iš viso daugiau nei 10 mlrd. eur). Iš kur tokie pinigai?“, – retoriškai klausia jis ir pasiūlo penkias sritis, į kurias atsižvelgus būtų galima rasti daugiau pinigų gynybai.
Štai N. Mačiulio įvardyti šaltiniai:
1. PVM atotrūkio mažinimas.
„Skirtumas tarp to, kiek vartojame ir kiek turime surinkti pinigų pagal dabar galiojantį PVM tarifą, siekia beveik milijardą eurų per metus. Šio atotrūkio akimirksniu nesumažinsi, bet jis mažėja, galima įdėti dar daugiau pastangų siekiant sumažinti šio mokesčio vengimą. Estijoje šis atotrūkis artimas nuliui, tad įmanomas“, – rašo ekonomistas.
2. Valstybinio socialinio draudimo rezervinis fondas.
„Į jį šiemet bus pervedama dar 700 mln. eurų. Mano kuklia nuomone, lėšų šiame fonde jau užtenka, galima nukreipti jas skubesniems poreikiams“, – svarsto N. Mačiulis.
3. ES lėšos
„Pernai ES leido perklasifikuoti sanglaudos lėšų panaudojimą, didesnę dalį nukreipiant į krašto apsaugos finansavimą. Taip, čia reikštų, kad būtų mažiau naujų trinkelių, mažiau asfaltuotų žvyrkelių, būtų nepatenkintų“, – konstatuoja jis.
4. Valstybės skola
„Lietuvos skolos ir BVP santykis išlieka vienas mažiausių ES. Turint svarbų tikslą šiek tiek didesnė valstybės skola labai nepakenktų“, – sako ekonomistas.
5. Mokesčių sistemos korekcija
N. Mačiulis pripažįsta, kad reikia ir dar daugiau veiksmų norint pasiekti užsibrėžto finansavimo gynybai. Toliau jis pamini mokesčių sistemos korekciją.
„Čia kyla pagunda pasakyti, kad „gyventojams mokesčiai turi nedidėti“, bet alternatyvų daug nėra – net jei būtų bandoma didinti mokesčius vien įmonėms (tai būtų klaida), vidutiniu laikotarpiu ta mokestinė našta vis tiek paliestų gyventojus (didesnės kainos, mažiau investicijų, mažiau darbo vietų, lėčiau kylantys atlyginimai). Valdančiajai daugumai ir visuomenei nebus lengva susitarti dėl didesnių mokesčių ir kurie iš jų nepakenktų investiciniam klimatui bei gyventojų pajamų augimui. Bet šią užduotį galima „iškelti“, pavyzdžiui, Lenkija paprašė TVF „techninės pagalbos“ – rekomendacijų kaip įgyvendinti ne per daug skausmingą ir efektyvią mokesčių reformą“, – sako jis.