Pajūryje organizuotoje konferencijoje ministras pabrėžė, kad mato viziją, jog šalies ekonomikos BVP didesnę dalį sudarytų „mėlynoji“ ekonomika.
„Akivaizdu, kad potencialo turime čia daug, turime dvigubinti apimtis ekonominės struktūros prasme. „Mėlynosios“ ekonomikos dalis visame šalies BVP galėtų būti didesnė. Kalbame apie nepadarytus namų darbus – nuo turizmo iki laivybos, transporto, – kalbėjo jis. – Matome potencialą, kuriam reikia teisingų infrastruktūros sprendimų“.
Kartu ministras paminėjo, kad naujoji valdžia yra įtvirtinusi ambicingus planus, tačiau dabartinė situacija ekonomikos vystymesi jo netenkina.
„Taip, kaip mūsų ekonomika juda į priekį, mums atrodo nepriimtina, ir mums reikia ją transformuoti toliau: spartinti ekonomikos augimą ir prisidėti prie ekonomikos transformacijos. Kad tai padarytume, turime identifikuoti sritis ir pritraukti tokių investicijų, kurios gali reikšmingai keisti mūsų ekonomikos struktūrą. Viena iš investicijų sričių – ypač imlios energetikai“, – pabrėžė L. Savickas.
Kalbėdamas apie energetiką ministras akcentavo, kad investuotojams itin svarbi – energetikos kaina: „Kas ypač apriboja mūsų konkurencingumą kalbant su investuotojais. Jei norime čia matyti dideles imlias energetikai investicijas, turime turėti konkurencingą kainą. Turime pasinaudoti potencialu, kuris slypi jūroje. Kartu turime kalbėti apie tai, kad žalioji energetika tampa privaloma dedamąja didelėms korporacijoms. O tai išskirtinis Lietuvos pranašumas jau šiandien. Lietuva yra matoma kaip šalis, judanti į atsinaujinančią energetiką, kuri grindžia savo energetikos kryptį būtent šia linkme“, – pridėjo jis.
Įvardijo tris principus ateities jūrinio vėjo parkų vystymui
Diskusijoje apie Lietuvos jūrinį potencialą daug dėmesio žaliajai energetikai skyrė ir Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Tai nebus problema, jei turėsime per daug elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių. Norėčiau priminti, kad neseniai turėjome problemą, kad turėjome praktiškai importuoti beveik visą elektros energiją, o dabar mūsų Vyriausybės tikslas, kad 2028 m. visą elektros energiją pasigamintume iš atsinaujinančių išteklių“, – paminėjo ministras.
Tęsdamas elektros energijos kainos klausimą Ž. Vaičiūnas teigė, kad naujoji valdžia žada laikytis kelių pagrindinių principų vystant jūrinio vėjo parkus.
„Jie turėtų atitikti interesų balansą tarp trijų svarbiausių grupių. Pirma, visuomenė – mūsų vartotojai. Projektai turi turėti kainos mažinimo efektą. Jūrinio vėjo parkas energijos kainą rinkoje mažina 0,3-0,5 ct/kWh. Tada turime įvertinti ir kainą, kurią turėtume sumokėti už tokio projekto vystymą. Natūralu, kad rizikos būtų mažinamos ir valdomos turime prisidėti prie tokio prisidėjimo, kuris naudingas. Žiūrime, kiek turime prisidėti ir kokia nauda kainoje. Šių dviejų dedamųjų rodiklis ir parodo, kad ar toks projektas kaštų-naudos požiūriu mums naudingas“, – dalijosi ministras.
Antras aspektas, kurį paminėjo ministras jūrinio vėjo parkų vystyme, – sausumos vėjas. Pasak ministro, jūrinis vėjas neturėtų trukdyti ir daryti neigiamos įtakos sausumos vėjo jėgainių plėtrai.
„O ankstesnės konkurso sąlygos (dėl jūrinio vėjo jėgainių parko – red.) turėjo tam tikrų niuansų“, – tikino Ž. Vaičiūnas.
Taip pat, pasak ministro, tokio konkurso sąlygos turėtų būti patrauklios tiek, kad vystytojai norėtų jame dalyvauti
„Suderinus šiuos tris principus galėtume turėti patrauklią konkurso schemą, kuri galėtų užtikrinti, kad 2033 m. galėtume turėti antrą jūrinio vėjo parką“, – teigė jis.
Jūrinio vėjo parkai – galimybė mažinti elektros kainą
Dėl balanso tarp jūrinio ir sausumos vėjo energetikos plėtros šalyje su ministru sutiko ir diskusijoje dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Turime ieškoti balanso tarp jūrinio ir sausumos vėjo energetikos. Jei išjungsime visas jau įdiegtas investicijas žemyniniam vėjui, stos grąža ir plėtros galimybės. Bet be jūrinio vėjo ilguoju periodui mes irgi neturėsime nei pakankamai elektros, nei geros kainos“, – akcentavo jis.
V. Janulevičius taip pat akcentavo mažos elektros energijos kainos svarbą pramonei: „Žiūrint iš pastarųjų dienų kainos, pramonei dar metai ar dveji su tokiomis kainomis ir tos pramonės daugeliu atveju neliks, ypač apdirbamosios. Jos pelningumas, pažiūrėjus statistiką, yra 3,5-4,5 proc., kai dažniausiai bankinis finansavimas yra virš 5 proc.“, – skaičiais dalijosi pramonininkų atstovas.
Kartu jis paminėjo, kad svarbu ne tik pasiekti, kad Lietuva ne tik pasigamintų daugiau elektros energijos nei jai reikia ir taptų elektros energijos eksportuotoja, bet ir kurtų daugiau pridėtinės vertės produktų viduje su savo pasigaminta elektra.
„Manau, kad mūsų pramonės esmė šiai dienai yra eksportuoti elektrą, bet mes pramonininkai manome, kad mums būtų dar geriau gaminti čia konkrečius produktus ir tada juos parduoti, o ne tik elektrą eksportuoti, nes pridėtinė vertė liktų čia. O sąlygas tam turime“, – dalijosi konferencijos dalyvis.
Daugiau potencialo šalies ekonomikai V. Janulevičius mato ir iš to, kas jau vyksta Lietuvoje: „Šiandien matau, kokie per Klaipėdos uostą eina kiekiai ir kokie laivai atplaukia. Mes jau patapome antrinio plieno surinkimo hub’u. Surenkame nuo 2 iki 8 tonų ir siunčiame į Turkiją. Jei turėtume kokybiškos, žalios ir pigios energijos, kodėl plieno neperdirbinėti čia. Žaliojo plieno poreikis yra toks didelis ir jei turėtume visas komponentes, turėtume daug Vokietijos gamybos įmonių Klaipėdos pakrantėje ar LEZ’e, kur galėtume su švaria elektra perdirbti plieną ir naudoti naujausias technologijas“.
Investuotojams svarbu ilgalaikės perspektyvos
Diskusijoje dalyvavęs „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas pabrėžė ilgalaikių perspektyvų svarbą sėkmingai energetikos ir pramonės plėtrai.
„Kai investuoji šimtus milijonų ar milijardų, reikia žinoti, kad turtas dirbs 30 metų“, – teigė jis.
Pasak konferencijos dalyvio, kad Lietuvoje pradėtų steigtis elektros energijai imlūs duomenų centrai ar galėtume perdirbti plieną, pirma, reikia užsitikrinti žemą elektros energijos kainą.
„Nes niekada nepritrauksi duomenų centro, jei kaina nekonkurencinga, o yra tik jungtis. Investicijos ateina tada, kai investuotojai įsitikina, kad tame regione yra išvystyta pakankamai žaliosios energetikos ir kad investuotojai turės tvarias kainas dešimtmečiams“, – akcentavo D. Maikštėnas.
