Todėl skelbiu rinkimų sąrašą Nr. 666, kuris bus sudarytas iš manęs vieno, keliu savo kandidatūrą Brinkiškių vienmandatėje apygardoje Vilniaus rajone, kur yra mano sodyba (šiuo metu šiltinu pastatą žiemai, todėl į svečius nekviečiu).
Rinkimų apygardos irgi kol kas nėra, bet tikiu, ją greitai padarys, tai prašome balsuoti ir reitinguoti. Į laidas mane kviečia dažniau negu kitus. Visa reklama apmokėta iš mano asmeninių sąskaitų ir taromato čekiais.
Tai štai, keliavau po Lietuvą. Ypač man patiko įspūdį skydų gausa Klaipėdoje, kur praleidau kelias dienas. Žinote, kodėl jų ten daugiau, negu Vilniuje? Skydų kainos žemesnės, o rinkėjo balsas vertas lygiai tiek pat.
Vilniuje reikia stengtis, čia yra šiokia tokia konkurencija. Raštingųjų procentas nemažas. Viena partija iš dviejų narių, pavyzdžiui, sugalvojo įteisinti rūkomąją žolę, ir tuo pagrindu eina į rinkimus. Žinoma, jei nori rūkyti žolę ir tikiesi, kad tau suktinę suorganizuos politikas, tai tau jau rūkyti nebereikia: tau nuosavo kvailumo pakanka ir taip.
Kita partija, kuri, atvirkščiai, už kasiakus pradėjo sodinti į kalėjimą ir garsėja draudimais ir neapykanta alkoholiui, Vilniuje net nebando smarkiai reikštis: jų rinkėjai yra ten, kur žvyrkeliai, lauko tualetai ir europinės išmokos už dirvonuojančius laukus. Ten, kur didžiausias politiko planas yra perkloti rajono savivaldybės aikštę trinkelėmis ir kur rajono mero pareigos yra laikomos gyvenimo pasiekimu.
Dar viena partija, kuriai net savo vardą nesmagu kartoti po visų korupcinių skandalų, Vilniuje savo skyduose pavadinimą rašo taip smulkiai, lyg ten būtų necenzūriniai žodžiai. Užtat skyduose dideli kol kas nesusitepusių politikų veidai ir didelis, stambus kaip procentinė nuolaida picerijos meniu, sąrašo numeris.
Mažesniuose miestuose (ir ypač rajonuose už miestų ribų) viskas paprasčiau, ten neužteko jėgų net tokiems išminties perlams, kaip Lietuvoje jau pagarsėję „Svarbiausia – žmogus“ arba „Nusipelnėme gyventi geriau“. Šie posakiai, iš kurių dar taip neseniai šaipėmės, dabar atrodo, kaip išmoningos vingrybės, kaip kūrybos perlai.
Dabar proto judesys sustojo ir ekranai užgeso. Muzika nutilo ir tuščiose smegeninėse tarp ausų švilpia vėjas. „Pirmiausia – Lietuva“, „Stipri Klaipėda – stipri Lietuva“, „Už jus – visomis jėgomis“ ir kiti šūkiai pramušė dugną. Išties, jeigu tokius šūkius pamatytų prieš keturiasdešimt metų sovietiniai propagandininkai, kurie rašydavo „Ekonomika turi būti ekonimiška“ arba „Partijai vadovaujant, tobulinkime savo darbą“, tai jie linguotų galvomis ir sakytų: matote, sakėme mes jums, kad nieko gero nebus iš tos jūsų laisvos Lietuvos, jūs net šūkio negalite sugalvoti.
Politinės reklamos atspindi paprastą dalyką: kokie rinkėjai, tokie ir politikai. Už kokius balsuoja, tokius ir renka. Kai pieno produktų gamintojai sumojo, kad pirkėjui svarbiausia vieneto kaina, tai suprato, kad reikia mažinti vienetą: ir tada atsirado 0,9 litro, 0,85 litro ir kitokios vis mažėjančios pakuotės. Pirkėjui nesvarbu, ką perka ir kiek perka, svarbu tik kainos etiketės skaičius.
Politikai suprato tą patį: kad žmones balsuotų už politiką, nereikia nieko gudraus žadėti. Svarbu netylėti ir politiką rodyti kaip galint dažniau. Tai ne rinkimų kampanija, tai paprasta rinkėjų dresūra. Būtent todėl taip gerai sekasi Aurelijui Verygai: žmonės jį pamato kasdien po kelis kartus, jis kažką šneka, ir įpranta, kad jo reikia klausyti, juo labiau, kad padalino po du šimtus eurų, kaip šuniukams duoda skanukus.
Štai ir visa programa: balsuokite už mus, mes tęsime karantiną amžinai, dar padarysime išmokų, ir prieš kitus rinkimus vėl padalinsime po du šimtus eurų (arba rublių – priklausys nuo geopolitinės situacijos).
Nereikia nieko aiškinti. „Reikia pinigų? Pinigų yra!“ Taip prieš trisdešimt metų reklamavosi sėkmingi bankai Lietuvoje. Taip ir reikia varyti, nesidairant į šonus.
Aš jums siūlau paprastą testą: pažiūrėkite į tų politikų stendus, plakatus ir kitokią medžiągą, įsižiūrėkite į jų poliruotus veidus, atjaunintus keliais dešimtmečiais, ir įsivaizduokite bet kurį iš jų, keliantį taurę giminės baliuje ir sakantį tostą. Jei nuo šios minties jus nukrečia šiurpas, jums reikia kitokio politiko.
Toks politikas esu aš.
Todėl aš pateikiu savo rinkimų programą, ir pabandykite ką nors surasti joje, kas jums netinka.
Aš einu į rinkimus, kad visiems būtų geriau. Kaip aš įsivaizduoju savo rinkėją? Jis važinėja dūmijančiu šaranu, techninė apžiūra suklastota, bijo skiepų, namie jį ėda žmona ir kartais atvykstanti ragana uošvienė, vaikas neklauso, nes mokykla bloga, ir jam viskas per brangu. Visa tai yra rimti reikalai, todėl štai mano „Sapnas Lietuvai 2020–2024“.
1. Technines automobilių apžiūras vykdysime kas aštuonerius metus ir jos bus patariamojo pobūdžio (t. y. galima bus rekomenduoti duslintuvo arba stabdžių remontą, bet reikalauti tokio remonto nebebus galima). Mūsų principas: „Žmogaus automobilis – žmogaus džiaugsmas, o ne valstybės problema“.
2. Medikai nemažai praleidžia laiko, rašydami receptus, kai visi žinome, kad patys ligoniai geriau žino, kuo jiems gydytis. Todėl receptus atšaukiame ir vaistus žmonės gali pirkti be apribojimų, ypač psichotropinius, trankviliantus, barbituratus, aminaziną, tizerciną, relaniumą, citramoną ir kitus nepelnytai pamirštus sovietinius medikamentus. Naują kompensuojamąjį vaistų sąrašą sudarysime pagal tai, ką atveža iš Baltarusijos ir platina Naujosios Vilnios turgelyje liaudies žiniuonės – pagaliau, jos geriausiai žino, ko reikia žmogui. „Sveikata – kiekvienam, tabletės – visiems.“
3. Skiepai gali būti vykdomi tik savanoriškai ir tik privačiose klinikose, ir tik pačių norinčių skiepytis sąskaita. Už sutaupytas bereikalingiems skiepams lėšas didinsime finansavimą mokykloms, ikimokyklinėms įstaigoms ir įkalinimo įstaigoms. Farmacijos kompanijas įpareigosime sumažinti vaistų kainas. Bus vykdoma edukacinė programa „Sveikam lietuviui skiepo nereikia. Sveikam lietuviui reikia sveikatos.“ Ją finansuosime europinėmis lėšomis.
4. Didės finansavimas ir mokesčių lengvatos, o taip pat europinės išmokos ir algos žemės ūkiui, smulkiam ir vidutiniam verslui, individualiems verslininkams, pedagogams, o taip pat mokytojams ir darželių auklėtojams, policijai, gaisrininkams, aptarnavimo sferos darbuotojams, buitinio gyventojų aptarnavimo darbuotojams, cheminių valyklų personalui, tolimojo susisiekimo vairuotojams, statyboms ir kasimo-betonavimo darbams taikysime nulinį PVM tarifą visos Europos mąstu – sieksime, kad minimalus atlyginimas Lietuvoje pasiektų ir pralenktų vidutinį atlyginimą Lietuvoje, o stambųjį verslą įpareigosime mokėti orų atlyginimą pagal Europos standartus visiems darbuotojams ir taip pat laikinai nedirbantiems darbuotojams.
Mūsų principas: „Orus verslas pelno nesivaiko“. Prekybos centrus priversime nedirbti šeštadieniais, sekmadieniais, per Vėlines, švenčių dienomis, darbuotojams nereikės eiti į darbą, jeigu yra jų pačių, jų šeimos narių arba kaimynų gimtadieniai arba jeigu reikia važiuoti į sodą ravėti lysvių arba skinti agrastų. Visos tokios nedarbo dienos bus apmokamos dvigubu tarifu kaip darbo dienos.
5. Motinystės ir tėvystės atostogas prailginsime iki dvidešimties metų nuo vaiko gimimo: jeigu vaikas dar negali pats nusipirkti alaus, palikinėti jį vieną namie neatsakinga. Mūsų šūkis: „Laiminga šeima – tai ta šeima, kuri laiminga kartu.“ Taip sumažės skyrybų skaičius, kai auginantys mažylius, bamblius ir paauglius nebebus spaudžiami lakstyti po darbovietes, kai jų darbas turi būti vežioti atžalas po baseinus, būrelius ir treniruotes.
6. Mažinsime krūvį pedagogams, sieksime, kad kuo daugiau vaikų ne tik mokytųsi nuotoliniu būdu ištisus metus, tačiau ir plėsime pasirinkimą, iš kokių šaltinių vaikas galės semtis žinių. Pavyzdžiui, vietoje matematikos per „Zoom“ jaunuolis arba jaunuolė galės rinktis „Tinder“ arba „TikTok“ programėles. Jaunas žmogus pats geriau žino, ko jam reikės gyvenime. Mūsų principas: „Jei mokykloje sunku, kalta mokykla.“
7. Apklausos nustatė, kad labiausiai gyventojus erzina trikojai greičio matuokliai, policijos reidai penktadienio vakare ir baudos už automobilio statymą ne vietoje. Trikojai bus panaikinti, policija penktadienio vakarais patruliuoti negalės iki pat šeštadienio 17:00 val., kad visi iš vakaro šventę asmenys galėtų suspėti savaitgalio vėlyvųjų pusryčių (Benedikto kiaušinių) ir grįžti namo, netrukdomi pareigūnų su alkotesteriais.
Sieksime, kad visoje šalyje būtų ribojama maksimali Benedikto kiaušinio kaina ir brančo mimozos būtų prieinamos kiekvienam. Kai dėl automobilių statymo, įgyvendinsime programą „Statyk mašiną, kur randi vietos“. Mūsų protėviai niekam už parkingą nemokėjo ir Vytautas žirgams aikštelių neieškojo prie Juodosios jūros. Neturime būti žeminami ir mes.
8. „Laiminga Lietuva – užstatyta Lietuva“, sakome mes, todėl atšauksime visus statybų ribojimus. Projektus galima bus suderinti nuotoliniu būdu, nufotografavus pirmąjį projektinės dokumentacijos puslapį ir nusiuntus specialia programėle arba nuskanavus „Perlo“ terminale. Nacionaliniai parkai, rezervatai ir gražiausi gamtos kampeliai – ne kapinės. Tekyla kranai Dzūkijos giriose ir teburzgia ekskavatoriai tarp Žemaitijos kalvų. Tesumirga visa mūsų žemė vienodais kotedžais.
Atšauksime žemės skirstymą į žemės ūkio paskirties ir kitokios paskirties žemę – visa žemė mums vienoda. „Žemę – žmonėms, bajorų terasas – lietuviams, darbą – užsieniečiams“. Pastatysime naują magistralę Vilnius–Klaipėda, lygiagrečiai jau esamai, kad viena iš dviejų nuolatos galėtų būtų remontuojama.
Tikėkite, netikėkite, bet sėdint kavinėje ir rašant šį tekstą, įėjo mergaitė ir davė nemokamą laikraštį, kur parašyta „Atsakome už savo žodžius“.
Todėl aš skelbiu savo šūkį: „Atsakomybė turi būti atsakinga.“ Sąrašas Nr. 666, telaimina jus Dievas – nes laiminga Lietuva yra ta Lietuva, kurioje kiekvienas randa laimę, o laimė randa jį. „Lietuva – svarbiausia, nes svarbiausia – Lietuva“.