Gurmanams ir ne tik - egzotiškoji jūrų šukutė

Jūrų šukutė - sena žemės gyventoja

Jūrų šukutė yra dvigeldis moliuskas (artimiausi jo giminaičiai – austrės, midijos, jūriniai migdolai), kuriame gausu vitamino B12, fosforo, proteinų, o maistine reikšme jis lyginamas netgi su austrėmis. Šių moliuskų gausu Atlanto vandenyne bei Viduržemio jūroje.

Angliškas jų pavadinimas scallop kilo nuo seno prancūziškojo escalope, reiškiančio „kiautas“, „kriauklė“. Šie moliuskai Žemėje gyvena milijonus metų, o maždaug XIII a. rašytiniuose šaltiniuose užsimename, kad jūros šukutes žmonės jau naudojo maistui. Apie jas užsiminė ir keliautojas Markas Polas. Jis pasakojo, kad šie moliuskai yra parduodami žuvies turguose Kinijoje.

Kur kas vėliau, maždaug XX a. pradžioje, patiekalų su jūrų šukutėmis atsirado ir Paryžiaus restoranų meniu. Per kelis dešimtmečius tobulėjo šių moliuskų paruošimo būdai, o patiekalai sparčiai paplito daugelio kultūrų virtuvėse.

Jūrų šukutė – piligrimų talismanas

Jūrų šukutė prancūziškai dar vadinama coquille St.-Jacques (liet. Šv. Jokūbo kriauklė). Šis pavadinimas susijęs su gražia piligrimų tradicija.

Kompostelos Santjago miestelis Ispanijos šiaurėje yra populiariausia vieta po Jeruzalės ir Vatikano. Tikima, jog šio gerai išsilaikiusio viduramžių miestelio katedroje ilsisi Šv. Jokūbo (Saint Jacques) palaikai.

Anuomet piligrimai, traukiantys į šį miestelį, su savimi turėdavo jūrų šukutės kriauklę. Ji pakeisdavo jiems lėkštę, į kurią dosnūs ir gailestingi vietos gyventojai įdėdavo maisto. Taip ilgainiui kriauklė tapo savotišku piligrimų simboliu bei talismanu. Dėl to ji ir buvo pavadinta Šv. Jokūbo vardu, kurio atminimas saugomas senoje katedroje – pagrindinėje piligrimų kelionės vietoje.

Jūrų šukutė yra minima ir senose graikų legendose. Pasakojama, kad graikų meilės deivė Afroditė iš dangaus nusileido būtent ant šukutės kriauklės. Nuo tų laikų tikima, jog meilės deivė šiam delikatesui suteikė afrodiziako savybių. Kitose kultūrose kriauklės buvo naudojamos kaip dekoras, iš jų gamindavo įvairius papuošalus.

Kaip išsirinkti šviežias jūrų šukutes

Dažniausiai šukutės yra parduodamos jau išimtos iš kriauklės. Jų spalva ne visada turi būti sniego baltumo. Kartais jos gali būti blyškesnės gelsvos ar net švelniai rožinės spalvos. Tiesa, laikyti šių moliuskų vandenyje nerekomenduojama, nes jie prisigers vandens ir praras spalvą bei skonio intensyvumą.

Moliuskų mėsa turėtų būti švari, be rudų dėmių, o jos paviršius – „šlapiai“ žvilgėti. Šviežios šukutės paprastai neskleidžia jokio kvapo arba vos juntamą salstelėjusį kvapą. Jei jaučiate stiprų žuvies ar kitokį įtartiną kvapą, nerizikuokite ir nepirkite jų.

Jūrų šukučių negalima ilgai laikyti. Nusipirkę šių gėrybių, paskubėkite pasigaminti (geriausia tą pačią dieną). Žinoma, galima jas ir užšaldyti, bet prieš tai geriau būtų apvirti. Užšaldę laikykite iki trijų mėnesių.

Kaip patiems paruošti jūrų šukutes

Paruošti jūrų šukutes visai nesudėtinga ir tam reikia tikrai nedaug laiko.

Virkite šukutes vos kelias minutes – kuo ilgiau jas virsite, tuo labiau jos sukietės. Labiau rekomenduojama jas šiek tiek pamarinuoti (su druska, pipirais ir citrinos sultimis) ir pakepti karštoje keptuvėje su keliais lašeliais alyvuogių aliejaus (skonis bus dar malonesnis, jei išspausite česnako skiltelę).

Abi šukutės puses kepkite ne ilgiau nei porą minučių. Taip paruošti moliuskai bus skanūs, kvapnūs ir minkšti. Jei nesate tikri, ar šukutės iškepė, perpjaukite moliuską – neturi matytis pilkos spalvos.

Jūrų šukutes galima patiekti su žaliomis salotomis, troškintomis daržovėmis (morka, salieras, šparagai, kepti pomidorai, cikorijos). Taip pat skanu šukutes orkaitėje apkepti su sūriu.

Neretai paruoštos jūrų šukutės ant stalo patiekiamos kriauklėje. Taip patiekalas atrodo dar efektingiau.