Gerbiama profesore, dažniausiai sporto industrija vertinama tik pagal sportininkų iškovotus medalius tarptautinėse varžybose ir olimpiadose, tačiau nekalbama apie sporto industrijos reikšmę iš ekonominės perspektyvos.

Taip, daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukia sportininkų pasiekimai, tačiau labai mažai kalbama apie sporto industrijos pridėtinę ekonominę naudą. Europos Komisijos užsakymu 2018 metais atlikto tyrimo duomenimis sporto industrijos pridėtinė vertė sudaro 2,12 proc. bendros ES sukuriamos vertės, o su sportu susijusiose veiklose dirba 2,72 proc. visų ES užimtų gyventojų. Kitaip tariant, maždaug 47 eurai BVP ir kas 37 darbuotojas ES šalyse yra tiesiogiai susiję su sporto veikla. Sportas, kaip socialinė ir ekonominė veikla, yra labai svarbi kiekvienos šalies raidai. Vertinti ekonominę sporto reikšmę reiktų analizuojant stambių sporto renginių poveikį, nagrinėjant sporto finansavimo, investicijų, inovacijų, intelektinės nuosavybės, žmonių išteklių kompetencijos ir kt. klausimus.

Kiek kasmet Lietuvoje parengiama sporto specialistų, kurie įsidarbina sporto sektoriuje?

Manau, kad diskutuoti reiktų ne tik kiek sporto specialistų parengiama, bet kiek inovatyvių sporto organizacijų veikia šalyje, kuriomis gali didžiuotis Lietuvos sporto sistema. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos sporto sektoriaus žmogiškieji ištekliai stabiliai auga nuo 2013 metų, o du trečdaliai sporto specialistų dirba pilnu etatu. Savarankiškai dirbančiųjų skaičius nuo 2011 m. išaugo 10 kartų ir dabar sudaro penktadalį visos Lietuvos sporto darbo rinkos. Statistika pagrindžia augantį sektoriaus potencialą, todėl įvairių profesijų specialistų poreikis yra akivaizdus. Tačiau 2016-2019 m. Europos Komisijos finansuoto ESSA-Sport projekto duomenimis, apie 80 proc. viešojo sektoriaus (savivaldybių lygmenyje) respondentų nuomone darbuotojų skaičius išliks toks pats vertinant einamuosius metus, bet prognozuojamas darbuotojų skaičiaus augimas per artimiausius du metus.

Kiek savivaldybės, sporto organizacijos skiria dėmesio ir investuoja lėšų, kad užsiaugintų savo srities/sporto šakos specialistus, stiprintų jų profesines kompetencijas?

Lietuvos sporto organizacijų atstovų atliktos apklausos rodo, kad respondentams efektyvus valdymas yra svarbus jų organizacijai, pritarė aktyvesnio mokymosi mobilumo poreikiui, akcentavo tęstinio mokymosi svarbą, glaudesnį bendradarbiavimą su universitetais ir kt. Rezultatai džiugina, nes parodo gilėjantį viešojo sektoriaus suvokimą apie sporto sektoriaus specialistų gebėjimų tobulinimo poreikį ir būsimą naudą, tačiau kartu kelia iššūkius dėl tolesnių sprendimų žingsnių paieškos šioje srityje. Šiuo metu vykdomas sporto rėmimo fondo projektas „Lietuvos savivaldybių viešųjų sporto paslaugų teikėjų kompetencijų ugdymas“ siekiant suteikti reikalingų žinių ir tobulinti būtinuosius įgūdžius viešųjų sporto paslaugų teikėjams, stiprinant institucinius gebėjimus ir kuriant pridėtines sporto vertes šalies gyventojams.

Ar turime Lietuvos sporto organizacijų, kurios investuoja į vadybos specialistų kvalifikacijos kėlimą?

Kaip gerosios praktikos pavyzdžiai mūsų šalyje, kurie savo veikloje realizuoja nuolat besimokančios organizacijos koncepciją, būtų galima paminėti Lietuvos krepšinio federaciją ir Lietuvos futbolo federaciją. Šios sporto organizacijos savo vidiniais finansiniais ištekliais trišalės sutarties pagrindu investuoja į specialistų tobulinimą. Kitos sporto šakos, tokios kaip padelis, orientavimosi sportas, kyokushin karate, buriavimas, boksas, golfas 2020-2021 m. organizuos savo specialistų kvalifikacijos tobulinimą Sporto rėmimo fondo lėšomis. Nuolatiniai profesinio tobulinimo poreikio aktyvumą demonstruoja įvairių sporto šakų (krepšinio, futbolo, rankinio ir kt.) trenerių ir teisėjų asociacijos. Nacionalinė sportininkų asociacija ėmėsi iniciatyvos tobulinti ir kelti savo narių aukšto meistriškumo sportininkų kvalifikaciją. Tačiau pavienių organizacijų iniciatyvai turi būti nubrėžtos aiškios valstybinės politikos kryptys, leidžiančios bendradarbiavimo pagrindu spręsti naujų specialistų poreikio darbo rinkoje, esamų darbuotojų kompetencijų plėtotės, dvigubos karjeros bei kitus su sporto srities žmogiškaisiais ištekliais susijusius klausimus.

Kokia, jūsų nuomone situacija su sporto vadybos specialistų rengimu?

Reikia pripažinti, kad formalaus išsilavinimo sporto specialistų mokymo tiekėjus šalyje galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tačiau aktyvumu pasižymi privačios struktūros, neretai kviečiančios specialistus iš universitetų arba konsultacinių įmonių. Kvalifikuotų lektorių ekspertų, išmanančių įvairius sporto veiklos vystymo aspektus, reikalaujančius specifinių žinių – pasiūla šalyje taip pat yra kukli ir segmentuota.

Segmentuota kvalifikacijos tobulinimo poreikio rinka iškelia dilemą: kaip kvalifikuotai mokymo paslaugų tiekėjai yra pasirengę suteikti mokymo paslaugas, kurios atitiktų šiuolaikines organizacijos vystymosi tendencijas? Kokie realiai yra sporto paslaugų tiekėjų lūkesčiai naujoms žinioms, įgūdžiams bei kaip jie pasirengę diegti inovatyvius sprendimus?

Reikia pripažinti, jog stokojame aiškios vyriausybės politikos dėl duomenų apie sporto specialistus kaupimo ir analizės, kompetencijos didinimo ir kvalifikacijos tobulinimo. Šalies sporto įstatymo ir Turizmo, sporto ir pramogų profesinio standarto kolizija sukuria tik dar didesnę painiavą, kurios sprendiniui nėra pasirengęs ir taip fragmentuotas šalies sporto ir aktyvaus laisvalaikio sektorius. Belieka tikėtis, kad 2019 m. sporto sektoriui įsiliejus į šalies švietimo sistemą, bus sulaukta didesnio dėmesio ir geranoriško suinteresuotųjų šalių dialogo įvairiais lygmenimis sprendžiant opius šalies sporto sektoriaus darbo jėgos klausimus.
Dėkojame jums už pokalbį.