aA
Nors skaitmeninė šešėlinė ekonomika bendrais bruožais ir veikimo būdu panaši į šešėlinę ekonomiką, turi ir savitų požymių. Su Justu Bogomolovu, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete apsigynusiu magistro darbą apie skaitmeninę šešėlinę ekonomiką, kalbamės apie šį reiškinį ir Lietuvos vartotojų požiūrį ją.
Kas ta skaitmeninė šešėlinė ekonomika ir kokia jos žala ekonomikai
© Shutterstock

Justai, terminas „šešėlinė ekonomika“ gana paplitęs, tačiau koks, tavo nuomone, būtų tiksliausias apibūdinimas? Kuo skaitmeninė šešėlinė ekonomika skiriasi nuo tradicinės šešėlinės ekonomikos?

Justas Bogomolovas. Šešėlinė ekonomika - globalus reiškinys, paplitęs visame pasaulyje, turintis daugybę apibrėžimų. Šešėlinės ekonomikos mastai, formos ir pasireiškimo būdai nuolat keičiasi, kadangi prie kiekvieno naujo draudimo ar valstybės reguliavimo pokyčių šešėlinė ekonomika gali labai lanksčiai prisitaikyti, išplėsti veiklos erdvę. Daugumos ekspertų nuomone, šešėlinė ekonomika pasaulyje yra ne tik gyvuojantis, tačiau ir smarkiai augantis ekonomikos reiškinys, daugelis šalių susiduria su aukštu šešėlinės ekonomikos rodikliu.

Skaitmeninė šešėlinė ekonomika bendrais bruožais yra labai panaši į tradicinę šešėlinę ekonomiką, tačiau turi savitų požymių, pagal kuriuos ją galima identifikuoti kaip atskirą veiklą. Pagrindinis požymis – cirkuliacija tik elektroninėje erdvėje. Skaitmeninė šešėlinė ekonomika veikia nuotoliniu būdu naudojantis internetinėmis parduotuvėmis, interneto paslaugomis tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose, e-reklama, e-aukcionais, e-azartiniais lošimais, e-žaidimų portalais, internetinėmis transliacijomis, virtualiomis valiutomis. Šešėlinės veiklos žala ekonomikai panaši: nesurenkamos pajamos į šalies biudžetą, nėra tikslios oficialios statistikos apie šalies ekonominę būklę, iškraipoma ekonomikos konkurencinė aplinka, didinamas korupcijos lygis.

Nėra žinoma, kaip šios alternatyvios ir vis dažniau naudojamos elektroninės verslo platformos keičia šešėlinės ekonomikos tendencijas, kadangi skaitmeninė šešėlinė ekonomika dar nėra apskaitoma, apie ją nėra statistinių duomenų, be kurių sunku įvardinti ir bendras tendencijas. Įvertinti, kaip skaitmeninė erdvė galimai keičia tradicinę šešėlinę ekonomiką galima nebent išanalizavus ir vartotojų bei šešėlyje dalyvaujančių asmenų požiūrį.

Koks tas Lietuvos vartotojų požiūris į skaitmeninę šešėlinę ekonomiką? Kokios priežastys lemia aktyvų dalyvavimą šešėlinėje skaitmeninėje ekonomikoje?

J. B. Aktyvų vartotojų įsitraukimą į skaitmeninio šešėlio vartojimą dažniausiai lemia didelis vartotojų pasitenkinimas, pigiau įsigyjant norimą produktą, platus asortimentas elektroninėje erdvėje, greitesnis, patogesnis ir pigesnis pristatymas. Skaitmeninė erdvė vartotojams sukuria saugią aplinką, nelegalios veiklos leistinumo iliuziją, mažą baudžiamųjų sankcijų už neteisėtą veiklą riziką, nelegalios veiklos aukų ar nukentėjusių nuo jos nebuvimą, lengvą priėjimą prie asmeninės informacijos skaitmeninėje erdvėje.

Justas Bogomolovas
Justas Bogomolovas
© Organizatorių nuotr.

Mūsų atliktas tyrimas atskleidė, kad vartotojai aiškiai neįvardina ir nesupranta, kas yra skaitmeninė šešėlinė ekonomika ir kokia jos daroma žala. Dauguma apklaustųjų nėra susipažinę su šiuo apibrėžimu, jos ypatumais ar bruožais. Galima daryti prielaidą, kad respondentai neidentifikuoja šešėlinės ekonomikos, o didelė dalis asmenų dalyvauja skaitmeniniame šešėlyje patys nesuvokdami jos daromos žalos.

Skaitmeninė šešėlinė ekonomika ir jos lygio neįvertinimas yra dabartinė mokesčių vengimo problema Lietuvoje. Galima daryti išvadą, kad institucijos, užsiimančios el. nusikaltimų tyrimų ir ieškojimų veikla, neturi pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių neteisėtiems ekonominės veiklos atvejams fiksuoti elektroninėje erdvėje, arba nėra efektyvaus mechanizmo, padedančio efektyviau spręsti tokius atvejus. Vartotojams trūksta ir informacijos apie skiriamas nemažas baudas, kurios atgrasytų juos nuo nelegalaus vartojimo.

Kokius pasiūlymus būtų galima pateikti valstybinėms institucijoms?

J. B. Išanalizavus valstybės institucijų, kurios prižiūri ar yra iš dalies susiję su vykdomais el. nusikaltimais Lietuvoje, internetinius puslapius ir jose esančias naujienas, galima daryti išvadą, kad per mažai diskutuojama ar viešinama informacija dėl vykdomų nusikaltimų ir nelegalių veiklų elektroninėje erdvėje. Tarkim, per pastaruosius metus internete radome, kad tik vienintelė Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba 2020 m. vasario 11 d. išplatino informacinio pobūdžio naujieną apie nepatikimas el. parduotuves ir jų pardavėjus. Kitose valstybės institucijų internetiniuose puslapiuose, naudingos informacijos, skaitmeninės šešėlinės ekonomikos tema, rasti nepavyko. Tokios valstybinės institucijos, kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turėtų aktyviau teikti informaciją apie šešėlinės skaitmeninės ekonomikos daromą žalą, jos dalyvius.

Analizuojant oficialią statistiką apie užfiksuotus el. nusikaltimus, nepavyko rasti informacijos, kiek iš metinių užfiksuotų nusikaltimų tyrimų buvo nutraukta ir kiek pažeidėjų iš tikro sulaukė finansinių ar kitų baudų. Taip pat trūksta informacijos, ar valstybės institucijos bent bando persekioti ir nubausti šiuos asmenis ir kokie rezultatai. Manau, kad labai svarbu didinti visuomenės informatyvumą apie saugią ir legalią veiklą internete. Skaitmeninis informatyvumas ir reagavimas į grėsmes padėtų padidinti visuomenės sąmoningumą, prisidėtų mažinant skaitmeninio šešėlio vartojimą.

Dėkui už pokalbį.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Pavilionis: niekada nepritariau bendravimui su Lukašenkos režimu, kai prezidentūra nebuvo su mumis (108)

Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetę Rusijos provokatoriai praėjusią savaitę...

Šią savaitę Lietuvoje švelninamas karantinas: pokyčiai dėl Galimybių paso, tikslina sąlygas atvykstantiems (96)

Vyriausybė pirmadienį nusprendė švelninti dabar galiojančio karantino taisykles. Sveikatos...

Nuo ketvirtadienio – pokyčiai barams ir naktiniams klubams: darbo laikas nebebus ribojamas (36)

Pirmadienį Vyriausybė kavinėms, barams, restoranams bei kitoms viešojo maitinimo ir...

Didesni akcizai alkoholiui ir rūkalams keliauja į Seimą: Šimonytė turėjo atsakymą tabako gamintojams (61)

Vyriausybė pirmadienio posėdyje pritarė ir Seimui teikia Akcizų įstatymo pataisas – jomis...

SAM viceministrė: jei situacija gerės, karantiną gali tekti nutraukti dar anksčiau, nesulaukus birželio pabaigos (44)

Ministrų kabinetas pirmadienį kiek sušvelnino dabar galiojančias karantino taisykles. Pokyčius...

Lietuvoje buvo skelbiama Visuotinė tylos minutė jos metu norima sugrąžinti tūkstančius tautiečių istorijų namo (17)

Visai Lietuvai minint 80-ąsias Gedulo ir vilties dienos metines, žyminčias 1941 m. birželio 14 d....

Aurelija Paunksnė Ignotė | D+

Tokio plauko nenusprendėlių pažįstame kiekvienas – pastaruoju metu labiausiai siaučia komentarų skiltyse

Yra tokia rūšis žmonių, kurie visiškai nesugeba prioritetizuoti . Jei gauna vieną užduotį,...

Europos pirmenybių antirekordą pakartoję ukrainiečiai: neturėtume gėdytis (23)

Ukrainos rinktinė pradėjo Europos futbolo čempionatą pasiūlydama rimtą kovą olandams, o kartu...

Lietuvos bankas išskyrė 4 rizikas ekonomikai: gali padaugėti bankrotų, „perkaisti“ NT rinka papildyta (68)

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad nepaisant antrosios COVID-19 bangos,...