aA
Lietuvos gyventojai vien mesdami butelius, stiklainius ir įvairias duženas į stiklo konteinerius pernai išrūšiavo apie 27 tūkst. tonų stiklo atliekų. Stiklas, kitaip nei kitos atliekos, gali būti pilnai perdirbamas neribotą kiekį kartų – vien Lietuvoje tuo užsiima bent 7 įmonės, kuriose stiklo atliekos virsta nauja tara.
Kaip perdirbamas stiklas: nuo stalo prie... kito stalo
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Rūšiuoti stiklą lietuviams sekasi geriausiai – netinkamų perdirbti stiklo atliekų joms skirtuose konteineriuose pasitaiko tik apie 6 procentus. Be to, jį rūšiuoti lengva: kitaip nei kai kurių plastiko gaminių, stiklo taros plauti nebūtina, užtenka išpilti skysčius, taip pat galima palikti etiketes, tik kamštelius geriau nusukti. Žmonėms taip pat patogu, kad, kitaip nei priduodamos taros, išrūšiuoto stiklo nereikia kaupti namuose ir specialiai važiuoti bei gaišti laiką jį priduodant – užtenka išmesti į tam skirtą konteinerį nešant šiukšles“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.

Stiklo rūšiavimas turi milžinišką naudą aplinkai. Jei įvairūs plastiko gaminiai sąvartyne suyra per 200–500 metų, tai stiklo duženoms gali prireikti viso tūkstančio metų ar dar daugiau.

Užtat jį galima neribotai perdirbti panaudojant 100 proc. medžiagų ir tai neturi jokios įtakos naujo gaminio kokybei. Be to, gaminant stiklinę pakuotę iš stiklo duženų sutaupoma maždaug 35 proc. energijos, o vandens ir oro tarša sumažėja perpus, lyginant su gamyba iš naujų žaliavų.

Stiklo kelias

Šiukšlių surinkėjams atvežus stiklo atliekas į perdirbimo įmonę, pirmiausia jos keliauja ant stiklo duženų rūšiavimo linijos, kur iš jų pašalinamos įvairios priemaišos – plastikas, metalas ir pan. Dalis šio darbo atliekama mechaniškai, dalis – rankiniu būdu. Beje, popierius ant stiklo duženų paliekamas, jis pilnai sudega stiklą lydant.

Iš rūšiavimo linijos duženos darda į trupintuvą, kuriame yra susmulkinamos ir sveriamos. Tai atliekama siekiant nustatyti, kiek papildomų medžiagų – smėlio, dolomito, dažiklių ir panašiai – reikės lydymo krosnyje.

Lydomas stiklas itin aukštoje, net iki 1600 ˚C temperatūroje. Toks karštis turi būti palaikomas nuolat, todėl krosnis veikia ištisą parą.

Krosnyje įrengtos specialios sklendės, kurioms prasivėrus išnyra išlydyta stiklo masė. Ją nukirpus specialiomis žirklėmis, „stiklo lašai“ nukreipiami į butelių formavimo įrenginį, kuriame išpučiami nauji buteliai.

Įkaitę buteliai yra atvėsinami ir apipurškiami specialiomis medžiagomis, dėl kurių tampa atsparesni skilimui, braižymuisi. Naujai iškepti buteliai, praėję kokybės kontrolės mašinų patikrą, yra supakuojami ir keliauja į sandėlį arba tiesiai pas gėrimų pilstytojus.

Žaliasis konteineris: ką mesti ir ko nemesti?

Stiklo perdirbimas – kruopštus ir atsakingas darbas. Ypač svarbus priemaišų pašalinimo etapas, kadangi įsimaišius neperdirbamoms atliekoms gali kilti nesklandumų tolesniame perdirbimo procese ar net techninių gedimų. Pavyzdžiui, tarp perdirbamo stiklo patekus akumuliatoriui ar tarai su acetono likučiais gali kilti gaisras ar net sprogimas, kuris ne tik sugadintų įrenginius, bet ir keltų pavojų darbuotojų sveikatai ir gyvybei.

„Šaukštas deguto ir statinę medaus sugadina – tas pat pasakytina ir apie atliekų rūšiavimą. Klaidingai rūšiuojamos atliekos ne tik gali užteršti kitas, bet ir sukelia problemų tolesniuose etapuose, prideda papildomo darbo atliekų tvarkymo darbuotojams“, – sako K. Pocius.

Dėl to svarbu atsiminti svarbiausias stiklo rūšiavimo taisykles. Į žaliąjį konteinerį keliauja stiklo pakuotės ir atliekos – buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, stiklo duženos ir atraižos. Į jį negalima mesti veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos gaminių, taip pat dezinfekcinių priemonių butelių, elektros lempučių, TV ekranų, namų langų ar automobilių stiklų – jie gaminami iš kitokių medžiagų nei įprasti stiklo buteliai ar stiklainiai, todėl perdirbimui nėra tinkami. Šias atliekas, kaip ir stiklinę tarą su dažais ar kitomis medžiagomis, geriausia atiduoti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Profesorius Venclova: tikros pergalės nebus be Maskvos ir Sankt Peterburgo paėmimo

Rašytojas, poetas, profesorius Tomas Venclova teigia, kad pasaulis pasikeitė į blogąją pusę:...

Švedijoje – 100 kartų pigesnė elektra nei Lietuvoje: abejoja, ar reikia pratęsti kompensacijas visiems (4)

Rugpjūčio pradžioje biržos elektros kainos Lietuvoje buvo net 100 kartų didesnės nei...

Gyventojų nuomonės dėl Nausėdos sprendimo atimti apdovanojimus Drobiazko ir Vanagui skiriasi (5)

Šokėjams ant ledo Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui pasirodžius Sočyje, prezidentas...

Internete dalijamasi vaizdais, kas liko po sprogimų Kryme

Karas su Rusija baigsis išlaisvinus Krymą. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis...

Arūnas Milašius. 8 kaltojo vartotojo klausimai apie gyvenimą Ingridai Šimonytei (7)

Premjerė Ingrida Šimonytė sugeba ištarti kultinių frazių, kurios ilgam įsirėžia į politinę...

Karas Ukrainoje. Ukraina skelbia smogusi svarbiam okupantų logistikos objektui „Minus 9 okupantų lėktuvai“: Ukraina skelbia apie Rusijos nuostolius Kryme (1)

Virš Zaporižės regiono Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė dvi priešo raketas. Tai paskelbė...

Politologas apie sprogimus Kryme: manau, kad Putinas įsiutęs (5)

Antradienį Rusijos aneksuotame Kryme nugriaudėję sprogimai aviacijos bazėje iškėlė klausimą...

Tiesioginė transliacija / Iš esmės. „Perlo energijos“ skandalas: ar kas nors prisiims atsakomybę

Skandalingas Perlo energijos sprendimas kelia aistras. Nukentėję klientai liko nežinioje, kalbama...

Būsto rinka išgyvena dideles permainas: NT ekspertai paaiškino, kur dingo naujų butų pirkėjai ir ko laukti toliau (1)

Liepos mėnuo būsto rinkoje buvo prasčiausias per dešimtmetį. Nepaisant to, liepą pasiektas ir...