„Rūšiuoti – tarsi važiuoti dviračiu. Jeigu kartą išmoksite, vėliau šiam įgūdžiui nereikės didelių pastangų – viskas išeis tarsi automatiškai“, – sako „Žaliojo taško“ atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad daugumoje Lietuvos savivaldybių veikia tie patys rūšiavimo principai, kai gyventojai rūšiuotas atliekas meta į tris skirtingus konteinerius: popieriaus, plastiko ir stiklo. „Žinoma, tarp savivaldybių gali pasitaikyti skirtumų, todėl, pavyzdžiui, persikėlus gyventi iš vieno Lietuvos regiono į kitą, verta pasidomėti, kaip naujoje vietoje rekomenduojama rūšiuoti atliekas“, – priduria A. Burbaitė.
Įprastai net ant konteinerių galima rasti sąrašą atliekų, kurios turi keliauti į jo vidų. Vis dėlto kartais sąrašai būna labai ilgi, tad įsidėmėti – nelengva. Pavyzdžiui, į plastiko konteinerį reikėtų mesti: plastikines maisto produktų pakuotes ir gėrimų bei kitų skysčių butelius, plastikinius maišelius, kosmetikos ir higienos produktų pakuotes, „TetraPak“ pakuotes, traškučių ir kavos pakelius, saldainių popierėlius, vienkartinius kavinių puodelius, skardines nuo maisto produktų, stiklainių ir butelių metalinius dangtelius, medines pakuotes ar medžiaginius maišelius, kuriuose pakuojami produktai.
Be to, kartais gyventojai nežino, kad į plastiko konteinerius negalima mesti vaistų, medicininių kaukių, elementų, elektronikos prietaisų ir panašiai.
Elementus ir lemputes reikia nešti į parduotuves, kur yra specialios surinkimo dėžės, medikamentus – atiduoti vaistinėms, higienos reikmenis – mesti į mišrių atliekų konteinerį. Baldus, padangas ar stambią buitinę techniką derėtų nugabenti į stambiagabaričių atliekų aikšteles.
„Jeigu priėję konteinerius dvejojate, kur mesti vienas ar kitas atliekas, prisiminkite paprastą taisyklę: rūšiuojamos yra visos pakuočių atliekos – medžiagos, į kurias buvo sudėtos, suvyniotos, supakuotos prekės ir produktai.
Stiklo tara – buteliai, stiklainiai ir jų dūžis keliauja į stiklo konteinerį, popierius, kartonas – į popieriaus konteinerį, visos kitos plastikinės, metalinės bei kitų rūšių pakuotės – į plastiko konteinerį, kuris dar gali būti vadinamas tiesiog pakuočių konteineriu“, – pažymi VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė A. Burbaitė.
Pasak jos, šiais laikais dauguma prekių yra supakuotos, tad susidaro krūvos pakuočių atliekų, kurios gali būti perdirbamos ir virsti antrinėmis žaliavomis.