aA
Visuomenėje vyrauja senas ir klaidingas mitas, kad žemės ūkio sritis asocijuojasi su nešvara, sunkiu darbu ir nesterilia aplinka. Specialistų teigimu, ir šiandien rastume apsileidusių ūkių, tačiau sėkmingai veikiantys ūkininkai yra visiškai modernūs bei technologiškai progresyvūs. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovų teigimu, žemės ūkis daugelyje Europos Vakarų valstybių yra vienas inovatyviausių sektorių. Pasak jų, jau keletą metų šioje srityje jaučiamas specialistų su aukštuoju išsilavinimu trūkumas, tad nutarta šiems studentams skirti specialias stipendijas. Klausiame pašnekovų, kaip kinta žemės ūkio sektorius ir jame taikomos technologijos bei kaip tai lemia vyraujantį visuomenės požiūrį.
Šio sektoriaus profesijoms žada tikrą aukso amžių: darbuotojų čia labai trūksta
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Žemės ūkis – vienas inovatyviausių sektorių

Pasak VDU atstovų, sensoriai, telematikos ir automatizavimo sprendimai, duomenų analitika, dirbtinis intelektas leidžia tiksliau prognozuoti ir efektyviau valdyti žemės ūkio vertės grandinę ir tobulinti jos valdymo modelius.

„Susidomėjimas ūkininkavimu tampa ne tik mada, bet ir būtinybe. Ekspertai prognozuoja, kad jei dabartinės gyventojų skaičiaus, mitybos įpročių ir maisto atliekų valdymo tendencijos išliks, tai žemės ūkio produkcijos poreikis iki 2050 metų didės 60 proc.“, – rašoma pranešime.

Ateities specialistas

Specialistų teigimu, dėmesys žemės ūkiui auga ir dėl klimato kaitos. Anot jų, siekiant švelninti žmogaus veiklos padarinius, svarbu, kad ūkiai būtų organizuojami pagal ekspertų rekomendacijas ir būtų taikomos technologijos, kurios padeda nustatyti, kiek kiekvienam augalui reikia trąšų, vandens, kaip tvarkyti pasėlius, gyvūnų mėšlą siekiant sumažinti CO2 išskyrimą.

„Atsinaujinančių resursų naudojimo efektyvumas, išaugęs vartotojiškumas, dėmesys žemės ūkio produkcijos kokybei, aplinkai, draugiška gamyba skatina ieškoti inovatyvių sprendimų, paslaugų bei produktų. Ateities specialistas privalės turėti platų išsilavinimą, pajėgus greitai spręsti problemas, sugebėti prisitaikyti prie besikeičiančių tendencijų“, – tikina jie.

Skiriamos 200 eurų stipendijos

Anot VDU atstovų, Lietuvoje jau keletą metų jaučiamas specialistų su aukštuoju išsilavinimu trūkumas. Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikti naujausi tyrimai rodo, kad 2021–2024 m. žemės ūkio sektoriui vidutiniškai kasmet reikės 1846 specialistų ir kvalifikuotų darbininkų. ES tyrimai rodo lygiai tą patį – Europoje žemės ūkio specialistai viena iš aktualiausių ateities profesijų.

„Valstybė, atsižvelgdama į ekspertų teikiamus duomenis bei žemės ūkio verslo įmonių nuolatinį darbuotojų stygių, šiais metais Vyriausybė priėmė sprendimą, kad gerai besimokantiems Žemės ūkio studijų krypčių studentams Žemės ūkio ministerija iš savo asignavimų skirs 200 eurų kas mėnesį arba 2400 eurų per akademinius metus skatinamąsias stipendijas. Žinoma, stipendijas gautų tie studentai, kurie atitinka stojamojo balo į universitetus kriterijus ir studijuoja be skolų“, – aiškina specialistai.

Dingsta ribos tarp miesto ir kaimo

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas tikina, kad žemės ūkio sektorius tampa viena perspektyviausių sričių kurti inovacijas ir diegti išmaniąsias technologijas. Jo teigimu, jau dabar žemės ūkyje yra naudojamos precizinės technologijos, kai kiekvienam augalui duodama tiek trąšų, vandens ar chemikalų, kiek jam reikia.

„Dingsta ribos tarp miesto ir kaimo, nes urbanistinė žemdirbystė arba vertikalios, pilnai automatizuotos hidroponikos arba aeroponikos sistemos diegiamos uždarose patalpose. Amerikoje tai vadinama plantopoliais ir Lietuvoje esame jas įdiegę beveik 10 ūkių.

Tai be žemės ir su labai nedideliu kiekiu vandens užauginamos daržovės arba daiginami grūdai, kuriuos kaip žalią pašarą galima naudoti maistui, priedams ir gyvulių šėrimui. Ši technologija labai plinta, ji yra tokia pati kaip ir kosmose, kosmonautai augina daržoves su hidroponine sistema“, – plačias technologijų galimybes atskleidžia jis.

Esminiai pokyčiai

Pašnekovo teigimu, inžineriniu požiūriu pokyčiai yra esminiai. Anot jo, Lietuvoje yra daug žemių, kurios yra melioruotos, turi drenažų sistemas. A. Maziliauskas pasakoja, kad dabar sukurta ir daugelyje ūkių išbandytos reguliuojamos, išmaniosios melioracijos sistemos.

„Ūkininkas mobiliajame telefone turėdamas aplikaciją gali matyti, kokia dirvožemio drėgmė ir gali ją reguliuoti. Ši sistema leidžia nelabai sudėtingai per mobilias aplikacijas reguliuoti dirvožemio drėgmės atsargas. Turėjome Europos inovacijų partnerystės projektą, viskas veikia puikiai, dabar kuriama mobili aplikacija. Tai yra naujos technologijos, kurioms reikia naujos kartos specialistų.

Dabar turime iš biologinių žaliavų pagaminti kuo aukštesnės pridėtinės vertės produktą. Žaliavos gamintojai kuria naujus produktus, nuo maisto produktų iki kosmetikos, biofarmacijos prekių. Tai vadinama biožaliavų pramone. Lietuvoje ši sritis yra labai perspektyvi, ji gali padidinti produkcijos pridėtinę vertę net keletą kartų“, – tikina specialistas.

Šio sektoriaus profesijoms žada tikrą aukso amžių: darbuotojų čia labai trūksta
© DELFI / Andrius Ufartas

Platesnių kompetencijų specialistas

Anot A. Maziliausko, Europa siekia ne tik tenkinti augantį visuomenės poreikį apsirūpinti kokybišku maistu, bet kelia ambicingus tikslus iki 2050 metų tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Anot jo, tai galima pasiekti tik per tų naujų, švarių technologijų diegimą. Profesorius tikina, kad naujos strategijos yra įmanomos tik su naujomis kompetencijomis ir žiniomis.

„Naujos kartos specialistas turi būti platesnių kompetencijų tarp disciplininių žinių. Jis nėra tik vienas inžinierius, turi turėti ir biologinių, komunikacijos bei psichologinių žinių. Po susijungimo su VDU studentai gali susikomplektuoti savo kompetencijų paketą tarp papildomų dalykų. Jeigu jis yra agronomas, gali lankyti psichologijos kursus ar pasirinkti gretutines biotechnologo arba marketingo studijas. Su siauros srities specialistais dabar iškyla problemų, nes gyvenimas labai greitai keičiasi ir gali nežinoti, ko reikės už 5-6 metų“, – pasakoja jis.

Specialistų trūkumas

Pašnekovo teigimu, ūkiai Lietuvoje yra pakankamai modernūs pagal našumą, aprūpinimą bei techniką. Pasak jo, keičiasi atskirtis tarp miesto ir kaimo, kadangi dabartinis žemės ūkio verslas gali veikti ir mieste, tad nesvarbu, kur specialistas gyvena.

„Galbūt 20 procentų iš mūsų absolventų eina tiesiogiai ūkininkauti, o kiti eina į aptarnaujančias sritis kaip inžinieriai, trąšų, sėklų, augalų apsaugos produktų, technikos tiekimo ir aptarnavimo, melioracijos ir žemėtvarkos, akvakultūros, konsultavimo, administravimo ir pan. Vienas ūkininkas sukuria apie 7 darbo vietas kitiems verslams. Ateina jauni žmonės, jau išmanantys, žinantys, ko nori, labai motyvuoti. Aptarnavimo sektorius taip pat perspektyvus, maisto poreikis dvigubės iki 2050 metų, tad kažkas turės viską pagaminti.

Dabar yra specialistų stygius. Lietuvoje ir taip sumažėjo stojančių į universitetus žmonių skaičius. Žemės ūkio ministerijos siūlymas ir Vyriausybės patvirtintas sprendimas skirti 200 skatinamąsias stipendijas yra kaip investicija į ateitį, nes jaunus ir gabius žmones norime patraukti, paskatinti juos rinktis šią specialybę. Tai parodo valstybės požiūrį, kad jiems šitas sektorius labai svarbus ir į jį verta investuoti. Neabejojame, kad studentai nenusivils“, – pabrėžia A. Maziliauskas.

Siekiama mažinti taršą

VDU Žemės ūkio akademijos absolventas, mecenatas, įmonės „EWA“ direktorius Gediminas Kvietkauskas griauna visus mitus apie žemės ūkį ir tikina, kad šioje kryptyje jau ne vieneri metai pastebimas aktyvumo didinimas su maksimaliu našumu ir minimalia žala gamtai.

„Gamintojai patys kreipia dėmesį į taršos mažinimą, traktoriai ir kombainai keliauja į efektyvesnę transmisiją, mažesnes kuro sąnaudas. Akivaizdu, beariminė žemdirbystė įgauna vis didesnę reikšmę, pati technologija mažiau teršia gamtą, reikalauja mažiau traktoriaus darbo. Visos IT inovacijos žengia koja kojon, tačiau dar ne viskas veikia taip kaip galėtų.

Tikslioji žemdirbystė – tręšimas ir trąšų barstymas, purškimas chemikalais šiandieniame žemės ūkyje yra labai tiksliai normuojamas, trąša nukrenta į konkrečią vietą ir tai reguliuoja IT algoritmai, esantys traktoriuose, purkštuvuose. Ne už kalnų diena, kai visas ūkio techninis parkas galės komunikuoti tarpusavyje“, – prognozuoja specialistas.

Šio sektoriaus profesijoms žada tikrą aukso amžių: darbuotojų čia labai trūksta
© DELFI / Andrius Ufartas

Ūkininkas tampa verslo atstovu

Pasak G. Kvietkausko, vyrauja tendencija, kad vis daugiau ūkininkų save pradeda suprasti kaip verslininką ir savo žemę kaip naudmeną, darbo priemonę, iš kurios daromas verslas. Anot pašnekovo, tarp miesto gyventojų vyrauja nuomonė, kad ūkis gyvas iš subsidijų, tačiau tai yra visiška netiesa. Jis tikina, kad žemės ūkis yra banguojantis verslas, kuris priklauso nuo gamtos, o ne nuo ekonominių ar finansinių ciklų.

„Ūkininkas tampa verslo atstovu. Kuo greičiau šitas virsmas iš ūkininko į verslininką įvyks, tuo greičiau visas sektorius dirbs efektyviai, nepriklausomai nuo paramų. Toks požiūris turėtų vyrauti ne tik visuomenėje, bet ir tarp visų ūkininkų. Specialistas ūkyje prižiūri gamtą ir auga su ja, bet iš tikrųjų ūkis turi generuoti pinigus ir atnešti pelną.

Manyčiau, kad vis daugiau žmonių renkasi ūkininkavimo kelią. Vis dar turime kartą, kuri komunikuoja žinutę, kad ūkininkauti labai sudėtinga ir išgyventi labai sunku. Kas nebesugeba ūkininkauti šiuolaikiniame pasaulyje, užleidžia vietą tiems, kas sugeba. Matome, kad verslų investicijos į žemės ūkį vis aktyvėja ir jų ateina vis daugiau“, – situaciją aiškina G. Kvietkauskas.

Į verslą žengia jaunimas

Pašnekovo teigimu, jaunimas į šį verslą grįžta su kitokiu požiūriu, moderniomis technologijomis, keičiasi ir patys komunikacijos kanalai. Pasak jo, kadaise veikusi reklama per spaudą ar regioninius laikraščius dabar yra visiška atgyvena. Specialistas tikina, kad ūkio komunikacija turi vykti „Facebook“, „Instagram“ ir „Youtube“ plotmėse.

„Lietuvoje daug metų tendencingai mažėjo stojančių studentų į agrarines studijų programas. Inžinierių trūkumas jaučiamas ir dabar, agronomų trūkumo tokio didelio dar nėra, bet jeigu taip tęsis toliau, jų taip pat reikės. Studijuodamas neplanavau nukeliauti į žemės ūkį, bet gyvenimas sumetė taip, kad teko. Patirtis ir žinios gimsta universitete, nebūtinai paskaitose, o bendruomenėje ir renginiuose.

Žemės ūkio bendrovė turi daug kompetencijų ir daugybę žmonių, o ūkininko tradicinis šeimos ūkis yra multifunkcinė sąvoka. Dažnai vienas žmogus šeimoje turi turėti ir agronomines, inžinerines, finansines ir net meteorologines kompetencijas. Tai apima labai daug specialybių, kurios turi sutilpti vieno šeimos ūkio rankose“, – tikina jis.

Šio sektoriaus profesijoms žada tikrą aukso amžių: darbuotojų čia labai trūksta
© DELFI / Andrius Ufartas

Senų mitų paneigimas

Jo teigimu, žemės ūkis niekada negali išnykti, nes jo poreikiai diktuoja maisto poreikius visame pasaulyje. G. Kvietkausko teigimu, kad ir kas besikeistų, ūkis turės prisitaikyti. Specialistas pabrėžė, kad bendra žemės ūkio tendencija tik tobulės ir stiprės.

„Pats darbas žemės ūkyje nebūtinai yra darbas kaime, tai yra labai plataus spektro žinių ir patirčių laukas, darbas su technologijomis. Galima išmokti tobulėti labai įvairiais kampais, nuo agronominių iki finansinių žinių, nuo inžinerinių iki kūrybinių sprendimų.

Jeigu pavyksta sėkmingai veikti žemės ūkyje, turbūt yra garantija, kad pavyks veikti bet kurioje kitoje sferoje, nes žemės ūkis yra nuolat kintantis. Žemės ūkis yra labai nuostabi mokykla, platforma veikti ir įgyti patirties, reaguoti čia ir dabar“, – teigė G. Kvietkauskas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
2.9545

Top naujienos

Užkalnis: atsiprašykit manęs visi (227)

Sveiki, mano vardas Andrius Užkalnis , ir aš esu įsižeidęs visas iki kaulų smegenų ir net pats...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Krabų gaudytojų gyvenimas iš arti: pusmetį praleisti ledinėje ir tamsioje jūroje ryžtasi dėl solidžios algos

Norvegijos laivyne dirbantis Renatas Besolovas jau keletą metų pusmečiui išvyksta į Barenco...

Vilnietis – apie bandymą Antakalnio poliklinikoje paskiepyti senelius: iššūkiai pylėsi vienas po kito (330)

Vilnietis Tomas neseniai padėjo savo seneliams nuvykti iki Antakalnio poliklinikos , kur nuo...

„Žalgirio“ trenerių štabe – teigiamas COVID-19 atvejis (17)

Kauno „Žalgirio“ komandoje užfiksuotas COVID-19 ligos atvejis. Blogai pasijutusiam vienam...

STT sulaikė Šeškinės poliklinikos, Vilniaus klinikinės ligoninės, „Limetos“ vadovus atnaujinta 21.16 (499)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl galimos korupcijos sveikatos apsaugos sektoriaus...

Agnė Keizikienė | D+

Daugelis neištikimybę pateisina „poligamine prigimtimi“: profesorius iš JAV paaiškino, ar iš tiesų monogaminiai santykiai mums tik primesti (3)

Daugelis, kas bent kartą buvo pasukęs „į kairę“, dažnai pasiteisina, kad „tokia žmogaus...

Pau Gasolis atvyko į Barseloną – su Šaro treniruojama komanda žada pakovoti dėl dviejų titulų (6)

Ispanijos krepšinio legenda ir dukart NBA čempionas 40 metų Pau Gasolis trečiadienį atvyko į...

„Flagmanų žudikais“ pagarsėjusio gamintojo telefono apžvalga: kritikai neturės prie ko prikibti (52)

Kompanija „OnePlus“ yra tituluojama flagmanų žudike. Būtent su tokiu šūkiu į rinką...

Lietuvių vedama „Baskonia“ demonstruoja raumenis – sutriuškino „Olympiakos“ (2)

Eurolygoje penktą pergalę iš eilės iškovojo Vitorijos „Baskonia“ (14-13) su dviem lietuviais....

Tyrimas: „AstraZeneca“ vakcina veiksmingai apsaugo senyvus žmones (92)

Vakcina nuo koronavirusinės infekcijos, sukurta Jungtinės Karalystės ir Švedijos bendrovės...