aA
„Ar kada susimąstėte, kad drąsi, atvira, kartais net provokuojanti Lietuvos laisvė gimė, augo, buvo puoselėjama, ne karta griaunama, vėl kuriama, galiausiai apginta ir saugoma būtent Vilniuje?“ – klausia istorikė, visuomenininkė Luka Sinevičienė. Ir, iš tiesų, sostinės metraščiuose galime sutikti visą mūsų šalies istorijos raidą.

Kalbant šių laikų terminais, Vilniaus istorija prasidėjo nuo pirmojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino komunikacinės kampanijos, kitaip tariant, nuo pasiųstos žinutės į platųjį pasaulį, kuris skelbė pirmąją laisvės idėją. Valdovas atvėrė savo žemes, valdas ir visą karalystę kiekvienam geros valios žmogui – į Europos politinį centrą buvo kviečiami amatininkai, pirkliai bei visų profesijų atstovai, visi Vilniuje galėjo rasti sau vietą.

Vilnius 700
Vilnius 700
© Gabrielius Khiterer


Susikūrus miestui ir apie jį pranešus visam pasauliui, tetrūko vienintelio patvirtinimo, kurį 1387 m. kovo 22 dieną suteikė Jogaila. Vilnius tapo pirmuoju miestu LDK gavusiu vakarietišką Magdeburgo teisę, reiškusią savivaldos sukūrimą, asmens ir turto laisvę, administracinę ir teisinę autonomiją.

Didžiausias lūžis miesto ir svarbiausia miestiečių, arba kitaip vilniečių, gyvenime įvyko paskelbus pirmąją Europoje ir antrąją pasaulyje 1791 m. gegužės 3-osios Konstituciją. Su šiuo dokumentu miestiečių teisės ir laisvės dar labiau išaugo, jie gavo teisę eiti valstybines administracines pareigas. Dabar ši konstitucija yra laikoma vienu svarbiausių demokratijos žingsnių, vedusių link laisvo ir demokratiško dabartinio Vilniaus.

Dar vieną ypač svarbų mūsų šaliai įvykį, kuris tiesiogiai susijęs su sostine, sutinkama jau XVI a. pabaigoje. Trečiasis Lietuvos statutas, kuris buvo rengtas ir spausdintas Vilniuje, Momoničių spaustuvėje, dabar yra laikomas tikru pasaulietinės teisės manifestu, idėjomis pralenkusiu savo laikmetį. Trečiasis Lietuvos statutas kaip ir kiti du statutai, kartu liudijo teisinės minties brandą. 1588 m. išspausdintas dokumentas žymėjo LDK teritorijos neliečiamybę ir rodė aiškų visuomenės modernėjimą. Su šio statuto išleidimu pirmą kartą buvo atskirtos įstatymų kūrimo, vykdomoji ir teismo valdžia.

1920 m. spalio 9 dieną Lenkijos kariuomenė užėmus Vilnių, gimė populiariausias šūkis pirmoje Lietuvos Respublikoje, „Mes be Vilniaus nenurimsim“ ir tikrai Lietuvos žmonės nenurimo. Ne tik spalio 9 d. buvo paskelbta gedulo diena, bet greičiausiai gedulas tęsėsi visą laikotarpį iki kol Vilnius buvo susigrąžintas, kad ir ne pačia geriausia kaina. O iki tol lietuviai ir žemes iš Vilniau vežė kaip didžiausią turtą, ir medelius bei gėlynus sodino. Nepaisant priešpriešos, pastaraisiais dešimtmečiais miestas tapo dviejų kaimyninių tautų, o kartu ir istorinių Vilniaus tautų bendradarbiavimo erdve.

Vilnius ruošiasi 700 metų jubiliejui: kiek jūs žinote apie savo šalies sostinę?
© DELFI / Andrius Ufartas


Trypiama ir naikinama laisvės idėja niekada nenustojo gyvuoti lietuvių širdyse. Tai pavieniai žmonės, tai jų grupelės neleido pamiršti ir nepriklausomą Lietuvą ir tikrąsias žmogiškąsias vertybes. 1987 m. prie Adomo Mickevičiaus paminklo įvyko pirmasis viešas tokio mąsto mitingas, kurį organizavo Lietuvos laisvės lyga, pasiryžusi sulaužyti sustabarėjusią sistemą. Pokyčių vėjai pranašaudami laisvę ėmė pūsti vis stipriau. Vilniuje gimė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, vyko mitingai Katedros aikštėje Vingio parke, Sausio 13-osios įvykiai.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo prabėgus beveik 31-iems metams, Vilnių galime vadinti šiuolaikišku, postmodernistinio meno miestu, kuris jau 700 metų saugo laisvės idėją. Čia susijungia pagrindiniai Lietuvos valstybingumo dėmenys ir saugomas svarbiausias LDK valstybingumo palikimas.

Mieste veikia Šiuolaikinio meno centras, kuriame vietos ir laisvės kurti, eksperimentuoti bei mus stebinti gali kiekvienas menininkas. Nesvarbu ar tai būtų Mindaugo Navako „Kablys“, ar Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“. Postmodernistai kūrėjai provokuoja vilniečius mąstyti ir diskutuoti apie meną ir jo reikšmę miestui. O kur dar kasmetinis bandymas išsiskirti, pristatant gražiausią pasaulyje žaliaskarę, kviečiant viso pasaulio turistus į Europos „G tašką“? Ką jau kalbėti apie tikrą meno meka suspėjusį tapti „Mo“ muziejų.

Daugiau informacijos galima rasti specialiai miesto gimtadieniui sukurtoje interneto svetainėje www.700vilnius.lt.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(37 žmonės įvertino)
4.2703

Top naujienos

Liūdni laikai antivakseriams: gražiausios Kalėdų mugės neskiepytų neįsileidžia, tikrina net pasą (549)

Po metų pertraukos Vokietijoje ir Šveicarijoje vėl vyksta gražiausiomis Europoje vadinamos...

Anapilin iškeliavo buvęs Vilniaus „Ryto“ legionierius Stevanas Jelovacas (122)

Atėnų AEK krepšinio klubas sekmadienio vakarą pranešė tragišką žinią. Būdamas 32-ejų...

Dėl COVID-19 izoliuoti migrantai paspruko iš ligoninės: jų laukė iš Belgijos atvykęs tautietis (46)

Į Švenčionių ligoninę dėl grėsmės išplatinti koronaviruso infekciją pristatyti ir čia...

D+Modesta Meškė

Aprangos ekspertė išaiškino, kaip išsirinkti kelnes pagal ūgį ir figūros tipą: vadovaukitės šiais principais ir niekada nesuklysite (1)

Stovėdami priešais parduotuvių lentynas ar naršydami internetinių parduotuvių puslapiuose...

Kaune kritusi „Baskonia“ Barselonoje įrašė antrąjį pralaimėjimą Jasikevičiaus auklėtiniams (20)

Netikėtumą Ispanijos ACB krepšinio pirmenybėse pateikė dviejų lietuvių atstovaujama Vitorios...

Omikron atmaina pasiekė Estiją: nustatyti du atvejai (49)

Estijoje nustatyti du užsikrėtimo COVID-19 ligą sukeliančio viruso SARS-CoV-2 įtariamos...

Gaisro suniokota Kauno eglė jau baigta tvarkyti pasigėrėti atgimusiu Kalėdų simboliu traukia minios žmonių (169)

Vandalo padegta ir nuo kilusio gaisro nemenkai nukentėjusi Kauno Kalėdų eglė jau atgavo...

Saudo Arabijoje triumfavęs Hamiltonas padėjo pamatą neįtikėtinam „Formulės 1” sezono finišui (6)

Pirmųjų istorijoje Saudo Arabijos „ Formulės 1 ” lenktynių kulminacija sirgaliams padovanojo...

Šventiniams koncertams su mama besiruošianti Asmik Grigorian: vis bandau prisijaukinti Kalėdas

Operos solistė Asmik Grigorian šiais metais šventinį laikotarpį praleis Lietuvoje – neslepia,...