SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmenininkės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika teigė palankias verslo plėtros perspektyvas įžvelgiąs IT programų ir sistemų kūrimo srityje. Na, o pasiryžę investuoti į iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamą elektrą taip pat neapsiriktų: vėjo ir saulės jėgainių statyba – perspektyvi. Anot banko atstovo, dėmesio verta ir žemės ūkio sritis.
Vis dėlto, pasak V. Doveikos, verslininkams šiuo metu priimtiniausios transporto ir logistikos, baldų gamybos bei produktus iš metalo ir plastiko gaminančios įmonės. Šios dažniausiai savo produkciją ir paslaugas siūlo kitų šalių rinkoms, kadangi Lietuvos rinka yra greičiau pasotinama.
Be kita ko, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų prodekanė dr. Neringa Ivanauskienė teigė, kad Lietuvoje itin populiaru steigti smulkias vynines, kavines ar kepyklėles.
Potencialiausia – gamyba, pritaikyta eksportui
Kokios verslo šakos duoda didžiausią pelną? SEB banko prezidento pavaduotojas išskyrė žemės ūkio sektorių ir į Vakarus produkciją eksportuojančias įmones: „Daugumai žemės ūkio įmonių pastarieji metai buvo sėkmingi. Tam įtakos galėjo turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų išmokos ir parama, gana geras derlius, palankios pasaulinės kainos. Taip pat galima išskirti ir į kitas Vakarų rinkas eksportuojančias įmones, kadangi šiose brandžiose rinkose perkamoji galia išlieka didesnė net ir įvertinus tai, kad Europos rinkoje situacija yra sudėtinga.“
Įmonių, kurios orientuojasi į vidaus rinką, anot V. Doveikos, dėl mažesnės perkamosios galios ir ganėtinai neaukštų gyventojų lūkesių parduodamoms prekėms ir teikiamos paslaugoms, situacija šiuo metu yra sudėtingesnė.
V. Doveika tikino, kad bankas, suteikdamas paskolą įmonei, stengiasi nesivadovaut išankstinėmis nuostatomis apie konkrečias verslo šakas. Esą pirmiausia žiūrima į įmonės verslo plėtros perspektyvas. „Net ir sąlyginai mažiau patraukliame sektoriuje veikianti įmonė gali tikėtis finansavimo, nes mes pirmiausia vertiname pačią įmonės finansinę situaciją, jos vykdomus projektus, siūlomus produktus ar paslaugas, sukuriamą pridėtinę vertę. Kuo pridėtinė vertė didesnė, tuo palankiau žiūrime į projekto finansavimą“, - DELFI kalbėjo SEB banko prezidento pavaduotojas.
Vis dėlto, jo nuomone, perspektyviausios įmonės yra orientuotos į gamybą, kuri pritaikyta eksportui. Kadangi didėja maisto produktų paklausa, V. Doveikos žodžiais, bankas palankiai žiūri į žemės ūkio projektus. Be to, neprasčiau vertinamos investicijos į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.
Naujausia mada – smulkios kavinukės, kepyklėlės ir vyninės
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų prodekanė dr. Neringa Ivanauskienė tikino, kad rinkos yra dinamiškos – patiria pakilimus ir nuosmukius. Todėl esą verslo šakų patrauklumas nėra pastovus.
Pasak N. Ivanauskienės, verslo šaka patraukli, kai jos viduje nėra stiprios konkurencijos, nedideli „įėjimo“ barjerai ir „kai rinkos dalyviai turi laisvą priėjimą prie paskirstymo kanalų“.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prodekanės teigimu, nuolat fiksuojamos besikeičiančios verslo šakų mados. Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose pastebimas aktyvus kepyklėlių, nedidelių kavinių ir vyninių steigimas.
Kita vertus, pašnekovės nuomone, nedidelė konkurencija tarp drabužių valymo paslaugas teikiančių įmonių. Tačiau šioje rinkoje įsitvirtinti sunkiau, kadangi reikalingos nemenkos investicijos ir platus paslaugos teikimo vietų tinklas.
Prodekanės įsitikinimu, kiekvienas būsimas verslininkas, svarstydamas, kokią verslo šaką pasirinkti, pirmiausia turi įvertinti paslaugos ar produkto vertę. Tačiau tai, anot N. Ivanauskienės, verslininkams ne visada pavyksta.
„Bendraujant su verslo įmonių astovais tenka pastebėti, kad daug kas nežino esminių savo siūlomos paslaugos ar produkto privalumų. Kartais užduodu verslininkams klausimą: kodėl klientas perka jų produktą ir už ką yra pasiruošęs mokėti pinigus? Deja, bet į tokį, atrodo, paprastą klausimą ne visi verslo savininkai gali atsakyti. Tuo pavyzdžiu noriu pabrėžti, kad kiekvienam verslininkui svarstant, kurią verslo šaką pasirinkti, derėtų įvertinti, kokią vertę paslauga ar produktas suteiks klientui. Kliento gaunama vertė ir tai, kaip klientas tą vertę suvokia, yra svarbiausias veiksnys, lemiantis verslo sėkmę. Jis svarbesnis nei konkurencinių jėgų stiprumas ar investicijų poreikis”, - teigė N. Ivanauskienė.
