Lietuvos verslo tradicijos gana skurdžios. Tuo įsitikinęs „Lietuvos Junior Achievement“ valdybos pirmininkas Šarūnas Skyrius priduria, kad Lietuvoje verslumo tradicijos dar tik formuojasi. Esą teigiamo požiūrio į verslininkus augimui kenkia prieš verslą nukreipti kai kurie lietuvių literatūros kūriniai.
© A.Stackevič nuotr.

Š. Skyriaus manymu, kol neišnyks požiūris, kad verslas yra nešvari veikla, tol verslininkų nedaugės. Ne išimtis ir jaunimas. Jis, norėdamas išvengti „nešvarios“ veiklos, yra priverstas dirbti valstybiniame sektoriuje.

Su tuo sutiko ir „Lietuvos Junior Achievement“ direktorius Eugenijus Savičius, pridūręs, kad požiūrį į verslą reikia pradėti keisti nuo jaunimo. Direktoriaus nuomone, tam geriausiai tinka jo vadovaujamos organizacijos mokomosios mokinių bendrovės, kurios esą kasmet tampa vis populiaresnės. Nuo 1993 metų prie edukacinės programos prisijungiančių mokyklų komandos kasmet šiltnamio sąlygomis steigia pažintines akcines bendroves.

E. Savičius teigė, kad mokiniai, kelis mėnesius plėtodami savo įmonę, įgyja praktinių žinių ir tuo pačiu pamato, kad verslas nėra nesąžiningas.

Antisemitizmą Lietuvoje paskatino lietuvių agrariškumas?

„Jeigu žmonės nuo vaikystės yra įpratinti, kad verslas yra kažkas nešvaraus, tai jie geriau sieks odontologo profesijos arba kosmonautais norės būt. Jie nenorės su draugais susimest garaže ir sukurt „Google“. Mūsų literatūros privalomasis kursas 85 proc. yra antiverslininkiškas. Ypač iki nepriklausomybės ir ankstyvosios nepriklausomybės lietuvių literatūra“, - tikino Š. Skyrius.
Jis įsitikinęs, kad ekonomiškai stipriose valstybėse gyventojų verslumas paprastai būna didelis. Kitas jų skiriamasis bruožas – pagarba kuriantiems verslą.

Š. Skyriaus teigimu, kuo valstybėje daugiau įmonių, tuo jos gyventojai geriau gyvena: „Kuo daugiau verslų, tuo daugiau paslaugų ir prekių vartotojams – didesnė konkurencija dėl darbuotojų, todėl kyla atlyginimai. Tada mes visi geriau gyvename. Aš manau, kad čia yra ta kibirkštis, kurios taip reikia Lietuvai, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal įmonių skaičių tūkstančiui gyventojų Lietuva kartais skiriasi nuo Latvijos ir Estijos.“

Jeigu žmonės nuo vaikystės yra įpratinti, kad verslas yra kažkas nešvaraus, tai jie geriau sieks odontologo profesijos arba kosmonautais norės būt. Jie nenorės su draugais susimest garaže ir sukurt „Google“. Mūsų literatūros privalomasis kursas 85 proc. yra antiverslininkiškas.
S.Skyrius

Lietuvos verslo tradicijos – skurdžios. Tai Š. Skyrius sieja su Lietuvoje įsišaknijusia agrarine kultūra – lietuviai nuo seno buvo žemdirbiai. Jo nuomone, šiandieninė visuomenė yra trečia karta nuo žagrės.

Be to, Lietuvoje XX amžiaus pirmoje pusėje pasireiškusias antisemitizmo idėjas pašnekovas taip pat linkęs sieti su verslo neišmanymu. Anot jo, verslo apibrėžimas ne visiems suprantamas iki šiol: „1941 metais šlykščiai prasiveržęs antisemitizmas ir prasidėjusios žydų žudynės, kuriose savanoriškai dalyvavo nemaža dalis mūsų agrarinio jaunimo, susiję su tuo, kad didelė verslininkų dalis buvo žydai. Jeigu tu esi linų augintojas, tau atrodo, kad pačiam nuvažiuot į Angliją ir parduot brangiau yra nesąžininga, tai parduodi žydui ir tada jis važiuoja į Angliją. Žydas – verslininkas.

Šarūnas Skyrius
Šarūnas Skyrius
© DELFI / Valdas Kopūstas

Jis perka pigiai, o parduoda brangiai. Tai normalu. Kaupiasi kartėlis: aš dirbu, o žydas visus pinigus užsidirba – lobsta. Aš galvoju, kad reikia toliau naikinti antiverslininkiškumą Lietuvoj. Jis tūno giliai. Masė vidutinio amžiaus ir vyresnių žmonių vis dar puoselėja tą mintį, kad pelnas yra blogai. Jeigu kažkas kažką pardavė, tai lobsta.“

Vis dėlto, jo nuomone, požiūris į verslą Lietuvoje palengva gerėja, o tuo pačiu daugėja įmonių. Tai Š. Skyrius sieja ir su kartų kaita: daugėja jaunų verslininkų, turinčių „sveiką požiūrį“, mokyklą baigusių jau nepriklausomoje Lietuvoje.

Kad požiūris į verslą gerėja, sutiko ir „Lietuvos Junior Achievement“ direktorius E. Savičius. Tačiau jis pastebėjo, kad vis dėlto nemaža dalis žmonių dar galvoja, jog verslui įtaką daro vien tik Vyriausybės priimami sprendimai. Pasak jo, šitoks požiūris yra posovietinio bloko skiriamasis ženklas: „Mes nesam nei išsišokėliai, nei atsilikėliai. Čekijoj ar Slovakijoj žmonės panašiai mąsto. Vadinasi, turi pasikeisti kartos, kurios kitaip mąstys. Prieš nepriklausomybę buvau susitikęs su vienu amerikiečiu. Jis pasakė, kad reikės mažiausiai 25 metų, kol žmonės pradės kitaip mąstyt.“

Norint tapti B. Geitsu, „univero“ mesti neužtenka

E. Savičius teigė manantis, kad prie požiūrio į verslininkus kaitos prisideda ir „Lietuvos Junior Achievement“ mokinių mokomosios bendrovės. Kai 1993 metais jos startavo, mokiniai į tai dažnai žiūrėdavo kreivai. E. Savičius atskleidė nuolat išgirsdavęs klausimą: „Kam man reikia mokytis, aš vis tiek eisiu į Gariūnus?“ Ši turgavietė, anot pašnekovo, anuomet buvo tapusi verslo idealu. Dabar, jo nuomone, padėtis iš esmės pasikeitė.

Anot organizacijos direktoriaus, pernai šimto mokyklų komandos kūrė mokomąsias bendroves. Jis tikisi, kad įgytos žinios ir patirtis vėliau padės sukurti realiai veikiančią įmonę.

Komanda, kurią sudaro penki žmonės, nusprendžia, kokią nišą pasirinkti – kokias prekes ar paslaugas gaminti. Vėliau ji parengia verslo planą, išplatina akcijas ir tokiu būdu sukaupia kapitalą. Už gautus pinigus perkamos žaliavos. Mokomoji bendrovė privalo turėti valdybą, prezidentą, kuriam turi būti mokamas bent simbolinis atlyginimas. Bendrovei baigiant darbą parengiama ataskaita ir, žinoma, atsiskaitoma su akcininkais. Kol egzistuoja mokomoji bendrovė, jos įkūrėjus konsultuoja patyręs verslininkas.

E. Savičius teigė, kad mokinių išradingumui ribų nėra. Jo manymu, vienos įdomesnių idėjų – knygelių leidyba, suvenyrų gamyba, kanceliarinių prekių kioskelis, kavos prekyba, diskotekų organizavimas ir netgi Kalėdų Senelio paslaugų teikimas.

Eugenijus Savičius
Eugenijus Savičius
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Lietuvos Junior Achievement“ valdybos pirmininkas Š. Skyrius tikino, kad didžiosios dalies mokinių verslas neperžengia mokyklos slenksčio – prekės ir paslaugos siūlomos ugdymo įstaigos bendruomenei. Nepaisant to, jei idėją pavyksta sėkmingai realizuoti mokykloje, mokiniai verslą gali plėtoti savarankiškai įkurdami realią įmonę.

Ar verslininkui užtenka vidurinio išsilavinimo? Š. Skyriaus manymu, baigtos universitetinės studijos kuriant verslą nėra paskutinėje vietoje. Jis pastebėjo tendenciją, kad nemažai daliai žmonių atrodo, kad norint sukurti sėkmingą verslą, tereikia mesti universitetą: „Atrodo, kad man tereikia mesti „univerkę“ ir aš jau esu Bilas Geitsas. Statistika nepalaiko tokio požiūrio. Yra keli verslininkai, kurie metė „univerus“ ir sukūrė milžiniškus verslus, apie kuriuos visi rašo. Tačiau yra tūkstančiai verslų, kurie yra 10 kartų mažesni, bet kartu sudėjus jie trypia visus „Facebookus“. Atrodo, tau tereikia mesti kokius nors mokslus (kuo dažniau, tuo geriau), kad pasisektų verslas.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (53)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (115)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (317)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (101)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (194)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (17)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (40)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (98)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (18)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (28)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...