aA
Ar kurti verslą ir sėkmingai jį vystyti gali tik verslo vadybos studijas universitete baigęs absolventas? Į šį klausimą atsakymai yra du: darbo rinkos ekspertai teigia, kad kur kas svarbiau nei diplomas yra asmeninės žmogaus charakterio savybės, na, o universitetai, ruošiantys verslo vadybininkus, įsitikinę, kad sėkmė versle be studijų universitete sunkiai įsivaizduojama.
Pokalbių pasiklausymas
© Shutterstock nuotr.

Tačiau ir aukštųjų mokyklų nuomonės šiuo klausimu ne visada nesutampa. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto Vadybos studijų programos vadovė prof. dr. Asta Savanevičienė teigė sunkiai įsivaizduojanti žmogų, kuris nebaigęs vadybos studijų, pajėgtų sukurti stambų verslą ir jam vadovauti. Šiek tiek kitaip padėtį vertinanti ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vadybos ir analitikos programos vadovė dr. Lineta Ramonienė tikino, kad dėti lygybės ženklą tarp turinčio verslo vadybos diplomą ir sėkmingo verslininko negalima.

Be universiteto nė žingsnio?

KTU atstovė aiškino, kad baigusieji verslo studijas susipažįsta su verslo kūrimo pagrindais. Tačiau pasakyti, kiek studijas baigusių absolventų sukuria savo verslą, A. Savanevičienė negalėjo: „Reikėtų pažiūrėti šituos skaičius. Jie pastoviai keičiasi. Kad jų yra (vadybos studijas baigusių verslininkų – red. pastaba), aš tikrai žinau. Aš dirbu tik su viena specializacija. Tarkime, paskutiniu metu toje specializacijoje buvo maždaug 12 studentų, iš kurių gal maždaug 3 studijuodami bakalauro studijų programą jau turėjo savo verslą. (...) Mes kalbam ne apie tai, kiek jų sukūrė savo verslą, bet apie tai, kiek jų dirba versle.“

Vadybos studijos, pasak KTU profesorės, orientuotos į augti pradedantį verslą. Esą jas baigę absolventai gauna bendrus marketingo ir apskaitos pagrindus, sugeba koordinuoti verslo struktūroje dirbančių profesionalų darbą.

Pašnekovė, paklausta, ar vadybos diplomas garantuoja sėkmę versle, tikino tuo neabejojanti: „Jeigu aš pinu vyteles, tai man aukštojo mokslo nereikia. Man užtenka išmokti gerai pinti vyteles. Dirbti, kol esi vienas ar trise, dar gali. Kol tai yra amatas, galima. Jeigu mes kalbam apie organizaciją, kurioje dirba žmonės, kuriuos reikia valdyt, tikrai reikalingas aukštasis išsilavinimas – būtent vadybos.“

Jeigu personalo vadybą dėstys personalo vadovas, tai bus daug aktualiau negu dėstytojas, kuris yra parašęs penkias knygas apie personalą, bet niekada nėra dirbęs personalo vadovu.

Studijų programos vadovės nuomone, jei stambiai įmonei vadovaus žmogus, neturintis vadybos diplomo, jam gali kilti problemų nustatant darbo užmokestį, motyvuojant darbuotojus, organizuojant darbą, valdant apyvartines lėšas. Taip pat ji pridūrė, kad abiturientui šios problemos greičiausiai būtų neįveikiamos, todėl jis savo verslą steigti vargu ar sugebėtų.

Kodėl dalis žmonių sėkmingais verslininkais tampa niekad nesėdėję universiteto auditorijoje? A. Savanevičienė teigė, kad tokie žmonės yra unikumai: „Yra unikumų. Galima atradinėti viską ant savo kailio, o galima pasisemti patirties ir neatradinėti savo kailiu.“

Verslumą ir verslo studijų tapatinti neverta

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vadybos ir analitikos programos vadovė dr. L. Ramonienė atkreipė dėmesį, kad vadyba yra įdomi sritis, todėl ja susidomėjusi žiniasklaida visuomenei pateikia nemažai informacijos. Tai lemia, kad kai kurie žmonės, apie vadybą perskaitę keletą straipsnių ar pamatę vieną kitą TV laidą, ima laikyti save šios srities ekspertais, taip mažindami vadybos profesijos vertę.

Taip pat L. Ramonienė aiškino, kad verslumas negali būti tapatinamas su verslo studijomis: „Mes negalime dėti lygybės ženklo tarp verslo vadybos diplomo turėjimo ir sėkmingo verslininko, kaip negalime dėti jo ir tarp verslo vadybos diplomo neturėjimo ir sėkmingo verslininko. Kitas svarbus šios diskusijos aspektas – verslumas nėra lygus verslo studijoms. Labiausiai vadybos misija ir svarba atsiskleidžia organizacijų valdyme. Pasiektas profesionalumas šioje srityje yra sugebėjimas taip valdyti organizaciją ir joje vykstančius procesus, kad ji taptų puikiai veikiančiu organizmu, lanksčiu ir nenuspėjamu konkurentams, novatorišku ir patraukliu vartotojams bei darbuotojams.“

Karolis Blaževičius
Karolis Blaževičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Verslo sėkmę, be žmogaus vidinio užsispyrimo ir pastangų, diplomas garantuoti negali. Taip teigianti L. Ramonienė tokiu pačiu principu siūlė vertinti ir kitų specialybių diplomo vertę. Anot jos, vien tik diplomas nepajėgus gydytoją paversti sėkmingiausiu pasaulio chirurgu. Esą tiek gydytojas, tiek teisininkas, tiek ir verslininkas dirba daug geriau, jeigu turi ne tik aukštojo mokslo baigimą patvirtinantį dokumentą, bet ir stiprias charakterio savybes.

Šiemet Verslo vadybos ir analitikos bakalauro studijas baigė 118 absolventų. Na, o rugsėjo pirmąją į šią studijų programą susirinko 236 studentai. L. Ramonienė pažymėjo, kad kas penktas ISM absolventas yra įkūręs savo verslą.

Kuris dėstytojas vertingesnis: parengęs penkias knygas ar praktikas?

Personalo paieškos ir atrankos ,,Indigroup“ įmonės vadovas Karolis Blaževičius tikino, kad Lietuvoje studijų, kurias pasirinkę studentai būtų mokomi kurti verslą, nėra. Jo nuomone, verslo vadybos studentai įgauna teisės, įmonių steigimo, apskaitos pagrindų, bet verslo kūrimo modelis dažniausiai lieka nuošalyje.

„Universitete kalbama, tarkim, kas yra įmonė, kaip ji valdoma, kaip darbuotojai atleidžiami, priimami. Bet konkrečiai, kaip kurti verslą, kokios yra investicijos, kokia Lietuvos padėtis dabar yra rinkoje, ką mes galime pasiūlyti esant dabartinėms ekonomikos sąlygoms (ar tai paslaugos, ar tai prekyba), kuo mes esam išskirtiniai, tokių dalykų yra retokai mokoma. Tai daugiau yra baziniai dalykai, kuriuos, jei žmogus domisi, gali sužinoti internete. Jeigu jis nori kurti verslą, kaip valdyti įmonę, pats sužinos. Tai nėra sunku. Yra informacijos internete, nereikia jo mokyti tokių dalykų. Primirštama kalbėti apie tai, kuo mes esam išskirtiniai, kodėl mes esam šitoj rinkoj ir galim sukurti kažką naujo. Nemanau, kad studentai yra mokomi kurti verslą. Jie daugiau yra supažindinami su verslu“, - DELFI kalbėjo K. Blaževičius.

Pasak jo, universitetų verslo vadybos programos dažniausiai nekeičiamos penkis ar net dešimt metų. Esą kiekvienais metais gaunama naujos informacijos, todėl tokiu pat tempu turėtų kisti ir studijų programos.

Negana to, pašnekovo manymu, ne mažiau svarbus ir personalijų klausimas. K. Blaževičiaus įsitikinimu, rengiant specialistus, kurie baigę studijas dirbs privačiame sektoriuje, reikalingi dėstytojai – praktikai: „Svarbu ne koks dalykas yra dėstomas, bet kas jį dėsto. Jeigu dėsto asmuo, kuriam 50 metų ir jis visą laiką dirbo viešajame sektoriuje ir visiškai nežino, kas yra verslas, apie jį yra tik skaitęs, girdėjęs arba jam apie tai liepė paruošti kažkokią paskaitą, tai visai kas kita negu verslininkas, galintis į klausimus atsakinėti iš savo patirties. Pas mus yra trūkumas verslininkų – dėstytojų, o ne dalykų, kuriuos reikia dėstyti. Jeigu personalo vadybą dėstys personalo vadovas, tai bus daug aktualiau negu dėstytojas, kuris yra parašęs penkias knygas apie personalą, bet niekada nėra dirbęs personalo vadovu. Universitetams reiktų pasikviesti daugiau tų žmonių, kurie turi savo verslą. Tie žmonės patys neateis. Juos reikia sudominti.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Į Rytų Ukrainą plūdo išskirtinė Rusijos technika: po mokymų rusų kariams nustatė vienodą diagnozę (22)

Prieš penkerius metus, antrojoje 2014 m. rugpjūčio mėnesio pusėje, vadinamasis „Ilovaisko...

Lietuvis daro tai, apie ką daugelis svajoja, bet nedrįsta: mano tikslas – pasiekti visišką dugną

Prieš trejus metus prisidengęs Modus Vivendi slapyvardžiu 24-erių Edgaras Bajerčius sėdęs ant...

Pinigų tema lietuviams kalbėti gėda ne mažiau nei apie seksą: jei už žinias rašytų pažymį, dažnas gautų 4 (82)

Pinigų klausimas lietuviams kartais yra toks pats tabu kaip ir seksas ar politika. Dar labiau nejauku...

Kodėl lietuviški kurortai yra daug blogiau nei užsienio: turtingųjų pasaulis Interlakenas ir jo beprotiškos kainos (182)

„Niekada nevažiuočiau į lietuviškus kurortus“, „Palanga – brangi tragedija“, „Į...

13 daug antioksidantų turinčių produktų: valgydami juos kovojate su kenksmingais procesais organizme (4)

Antioksidantai yra junginiai, padedantys atitolinti ląstelių pažeidimus ar net galintys užkirsti...

Investuotojai nenurašo penktojo pagal dydį miesto: vaiduoklį keis nauja verslo oazė (15)

Nors per pastarąjį dešimtmetį Panevėžyje gyventojų sumažėjo daugiau nei dvidešimčia...

Iš „Misijos Sibiras“ grįžusi Amerikos lietuvaitė: dabar važinėsiu po Ameriką ir viską pasakosiu (77)

Tarp šešiolikos šių metų ekspedicijos „ Misija Sibiras “ dalyvių pirmą kartą buvo...

Bretanė – vieta, kur saugoma istorija ir gerbiamos tradicijos (10)

Gerai išvystytas Prancūzijos greitųjų traukinių (TGV) transporto tinklas suteikia unikalią...

Linkytė ir Vaitiekūnas papasakojo apie slogias mintis ir kaip pavyko pamilti save (75)

Laisvės pikniko metu „Rytojaus jaunimo“ diskusijų zonoje didelio susidomėjimo sulaukė...

Gamtos ženklus stebinti dzūkė jau žino, kokie bus rudens orai ir kada sulauksime pirmojo sniego (83)

Gamtos ženklus stebinti ir orus pagal juos prognozuojanti marcinkoniškė Janina Janušauskienė...