Mokinių ir studentų verslo idėjos nenusileidžia patyrusių verslininkų sumanymams. Maža to, dažnai netgi juos pranoksta. Vis dėlto taip mananti asociacijos „Jaunimo verslo klubas“ prezidentė Silvinija Simonaitytė priduria, kad jaunimui sunkiai sekasi idėjas pritaikyti praktiškai, nes šioms trūksta „žemiškumo“. Jei ši kliūtis būtų įveikta, jos nuomone, investicijų ilgai ieškoti netektų – visada atsiras norinčių paremti jauną verslą.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Pačios jaunimo idėjos tikrai nenusileidžia Lietuvos verslo senbuviams. Tačiau dažnai studentai turi vieną problemą. Jie idėją mato globaliai, bet jos nesugeba pritaikyti praktikoje. Nepagalvojama, koks bus klientas, ar klientas pajėgus pirkti, ar taikoma į tą rinką, ar prekė prigis. Trūksta žinių, todėl nelabai sugebama idėjas adaptuoti. Verslininkai pastebi, kad vyresnis verslas neturi inovatyvių, greitų idėjų. Verslas su jom nespėja, o jaunimas spėja, bet trūksta žemiškumo ir praktikos“, - DELFI kalbėjo S. Simonaitytė.

Dėl to, anot jos, jauniems verslininkams reikia pagalbos. Esą informacijos, kaip sukurti įmonę, šiuo metu netrūksta. Tačiau tik ją įkūrus, edukacija baigiasi – jaunas verslininkas paliekamas ant ledo ir dirba, kaip išmano. S. Simonaitytės nuomone, padėtis turėtų pasikeisti, jei būtų vykdomos ilgalaikės mokomosios programos, kurios padėtų verslininkui orientuotis ne tik steigiant įmonę, bet ir plėtojant jos veiklą.

Be to, jaunų verslininkų entuziazmą, pasak pašnekovės, slopina pernelyg didelis biurokratinis aparatas. Esą jauniems žmonėms trūksta verslo valdymo patirties ir lėšų, todėl jie dažnai neįstengia samdyti profesionalaus teisininko ar buhalterio. Atsižvelgus į tai, „Jaunimo verslo klubo“ prezidentė teigė mananti, kad kontroliuojančios institucijos į jauną verslą turėtų žvelgti geranoriškiau.

Verslą pradėti per anksti nereikia

Jaunimas, S. Simonaitytės žodžiais tariant, vis labiau domisi verslu. Ji pastebinti mokinių ir studentų „suverslėjimą“. Tačiau jaunų žmonių įkurtų įmonių Lietuvoje nedaugėja. Tai ji sieja su paplitusia nuostata, kad Lietuvoje pradėti verslą yra ganėtinai sudėtinga. Nemažiau įtakos tam turi ryžto stoka ir visuomenėje paplitę neigiami pavyzdžiai apie nepasisekusį verslą.

Vis dėlto asociacijos prezidentė linkusi manyti, kad per anksti imtis verslo nereikėtų, kadangi nepasisekus, neišvengiama kartėlio, kuris vėliau nuo verslo gali išvis atgrasyti: „Aš manau, kad pradėti verslą nereikia per anksti. Pirmiausia reikia pasverti, ar tau verslo tikrai reikia. Yra protingų degančių mokinių, turinčių idėjų, bet mes sakome, kad reikia pažiūrėti, kas tau šiuo metu yra prioritetas. Mano manymu, reikia pabaigti bent jau vidurinę. Ne dėl to, kad mokslas yra labai svarbus versle. Atsiranda daug jaunų žmonių, kurie anksti pradėjo verslą, bet jei nepasiseka, jie labai nusivilia. Kai tai patiria jaunas žmogus (pirmų kursų studentas ar mokinys), jis labai jautriai sureaguoja – ateity jam sunku imtis kažkokio rimtesnio verslo.“

Kaip mokiniui ir studentui pritraukti investicijų? S. Simonaitytė tikino, kad pinigų yra. Tereikia mokėti juos pasiimti. Jos manymu, jei idėjos praktiškos, visada atsiras Lietuvos ar netgi užsienio verslininkų, kurie jas parems. Pašnekovė įsitikinusi, kad „reikia žinių, o pinigų tikrai galima prisitraukti“.

Jaunimas, asociacijos prezidentės teigimu, turi didelę bėdą – bijo atskleisti savo verslo idėją potencialiems investuotojams. Ji mano, kad taip elgtis skatina baimė, jog idėja gali būti pavogta. Tačiau tokia nuomonė, S. Simonaitytės įsitikinimu, yra nepagrįsta: „Niekas idėjų nevagia. Bandelių kepimas gali turėti tūkstantį būdų. Jūs man pasakykit tokią idėją, kurios aš dar nesu girdėjusi. Jos visos jau yra girdėtos. Tačiau pats išpildymas, priėjimas prie jos skiriasi. Jeigu jūs nepasidalinsite idėja, ji taip ir liks nerealizuota.“

Populiarėja socialinis verslas

S. Simonaitytė pastebėjusi, kad mokiniai ir studentai, kurdami verslą, dažniausiai orientuojasi į IT sritį, taip pat kuria produktus, pritaikytus įdiegti buityje.

Jos nuomone, paslaugų sektoriui prioritetas nėra teikiamas. Esą Lietuvoje žymiai populiaresnis socialinis verslas, kurio idėją jaunimas parsivežė iš užsienio. Tokios veiklos pavyzdžiu galima laikyti dviračių nuomos punktą. Verslo paslaugas perka ne eiliniai žmonės, bet savivaldybės arba kitos valstybinės institucijos.

Jaunimui šiuo metu patraukliai atrodo mažosios bendrijos teisinė forma. Ji palengva išstumia viešąsias įmones (VšĮ). Tai pastebėjusi pašnekovė pridūrė, kad mažųjų bendrijų vis daugėja, kadangi šioms nereikia 10 tūkst. Lt įstatinio kapitalo, reikalingo, jei norima steigti uždarąją akcinę bendrovę (UAB). „Dabar „ant bangos“ mažoji bendrija. Iki šiol jaunimas pradėdavo verslą būtinai nuo viešosios įstaigos. Kai pradėdavo vystyti rimtesnį verslą, reorganizuodavosi arba įsisteigdavo uždarąją akcinę bendrovę. O šiuo metu viešosios įstaigos jau nebesteigiamos – keliaujama prie mažųjų bendrijų. Viešosios įstaigos buvo steigiamos, kad nereikėtų 10 tūkst.Lt įstatinio kapitalo, nes dažnai jo žmonės neturi“, - dėstė S. Simonaitytė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Valstybės tarnautojų laukia neramūs metai: rengiami pokyčiai užkabins dešimtis tūkstančių (82)

Į Seimą keliauja valstybės tarnybos pertvarka, paliesianti dešimtis tūkstančių dabartinių...

JAV Europoje žarstysis pinigais: kam atiteks šimtai milijonų dolerių? (460)

Baltijos šalims iš kitų metų biudžeto jau skyrusios 100 milijonų dolerių, JAV skirs antra tiek...

Po Naujųjų užsukusi į vaistinę tų pačių vaistų, liko nemaloniai nustebinta (2)

Nors „mažėja vaistų kainos“, skamba gražiai, vis dėl to, naudą pajuto ne visi. Kai kurias...

Tūkstančiams grės nemalonumai, jeigu pamirš susimokėti per sausį (277)

Turbūt vienas iš nemaloniausių dalykų yra susirgti ir tik apsilankius pas gydytoją sužinoti, kad...

Pagaliau po šeimyninės dramos prabilo ir Oksana: pagalvojau, gyvenimas eina į priekį (303)

Sekmadienį Jasaičių namus supurtė skandalas – Simas Jasaitis už grubius veiksmus buvo...

Emigrantė atskleidė, su kokiais bandymais pakenkti susidūrė jos šeima (6)

Kas jau kas, bet Škotij oje gyvenantys Inga ir Valerijus Tamoševičiai puikiai žino, ką reiškia...

Atviras Jakilaičio interviu: mane gali pulti visi, man net ūpas pakilęs (316)

Kai kuriems žmonėms per visą gyvenimą nenutinka tiek, kiek Edmundui Jakilaičiui nutiko per...

Susipažinkite su 9-iais turtingiausiais pasaulio žmonėmis

Tik devyni vyrai valdo tiek pat turto, kiek pusė skurdžiausiai gyvenančių pasaulio žmonių kartu...

Rimvydas Valatka. Pinigingas kryžiuotis iš Naisių (394)

Ateis pinigingi kryžiuočiai ir išpirks šventą mūsų žemelę, miškus ir upelius. Prieš...

Didvyriška istorija už zoologijos sodo sienų: kaip šeima nuo mirties išgelbėjo beveik 300 žydų (33)

Įsivaizduokite, kad jūsų gyvybei gresia pavojus vien už tai, kad pasiūlėte stiklinę vandens...