aA
„Iš vaikystės prisimenu, kaip močiutė kišdavo rankas į juodą marmalą, visai nebijodama, kad pajuos rankos ir ištraukdavo iš jo saują kiaušinių. Juo močiutė margino baltais raštais. Man tai darė didžiulį įspūdį. Stebėdavau, kaip ji margindavo, o primargindavo daug, mažiausiai 200 kiaušinių“, – dalijasi šiltais prisiminimais muziejininkė-gidė Agnė Adomaitytė.
Žemaičių išmintis: kuriuo galu daužti kiaušinį ir kodėl per Velykas jį reikia paslėpti
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Muziejininke-gide dirbanti jauna moteris pasakoja, kad surinktos žinios apie senuosius raštus ir papročius išties stebina.

Pavyzdžiui, jei jūsų senoliai gyveno Žemaitijoje, didelė tikimybė, kad rodydamas dėmesį močiutei senelis jai dovanojo margučius. Ir ne bet kokius, o su savo parašu ar net nuoroda, iš kurio jis kiemo.

„Tai turėjo tik šis kraštas – kiaušinius pasirašydavo, jais prisistatydavo ir kuriame kieme gyvena. Taip parodydavo vieni kitiems dėmesį ir prisistatydavo. Juokaujame, kad margučiai žemaičiams buvo savotiški pirmieji mobilieji telefonai“, – pasakoja edukacinius užsiėmimus mokinukams vedanti muziejininkė-gidė.

Dar viena gana išskirtinė technika, kurią naudojo pajūrio krašte – vašku dengdavo visą kiaušinį, tuomet sukurdavo raštą taip, kad spalvoti liktų tik marginimai, o pats kiaušinis liktų originalios spalvos. Toks „išvikščias“ marginimo būdas, muziejininkės žiniomis, nebuvo naudojamas niekur kitur.

Trečiaklasiai noriai ima į rankas specialius pagaliukus, merkia juos į čia pat, „Mažosios Lietuvos muziejuje“ išmirkytą vašką ir susikaupę bando atkartoti gautus pavyzdžius. Taip vašku margindavo mūsų senoliai.

Tiesa, velykiniai kiaušiniai šiame krašte buvo „farbuojami“ - taip lietuvininkai vadino dažymą ir turėjo posakį, kad „kas kiaušinius farbuoja – laimės nestokoja“.

Susikaupimo arba pasninko metas, kaip pasakoja Agnė, buvo skirtas susitvarkyti namus, pasiruošti didžiajai šventei. Be to, žemaičiai gamindavo pasninko valgį – avižų kisielių, kuris buvo rauginamas iš užmerktos duonos ir avižų. Tirštas, specifinio skonio valgis, būdavo valgomas Didįjį Velykų Penktadienį. Velykų išvakarės būdavo aktyviausias pasiruošimo metas – tuomet ir buvo dažomi kiaušiniai ir rūpinamasi, kad šventinis stalas būtų gausus, namai kvepėtų pyragais.

„Be mielinių pyragų nebuvo apsieinama, dažniausiai tai būdavo „Omamos pyragas“ – taip vadino močiutės pyragą. Būtent močiutės rūpindavo pyragais ir kitais saldėsiais, kuo palepinti šeimą“, – dalijasi jaukiomis tradicijomis Agnė.

Pasak pašnekovės, Žemaitijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, Velykų rytą skubėdavo keltis kuo anksčiau, kad miegalius nuplaktų verba. Tiesa, žemaičiai nepuošė verbų, jos buvo itin kuklios, tik kadagio šakelė, tad toli gražu neprilygo spalvingoms, pavyzdžiui, vilnietiškoms puokštėms.

„Velykų rytą kiaušinius dauždavo tik smailu galu, kad viščiukai būtų sveiki. O dovanas šiame krašte dovanas atnešdavo ne Velykų bobutė, kaip kitoje Lietuvos dalyje, o Velykų kiškis ar zuikis. Dovanas ir margučius išslapstydavo po kiemą, po krūmus ir antrąją Velykų dieną, ryte, po pusryčių, vaikai eidavo jų ieškoti“, – pasakoja muziejininkė.

Tiesa, tai toli gražu nebuvo vienintelė šventė, kai senoliai margino kiaušinius. Pavasarį margutį ridendavo į pirmą arimo vagą, paaukodavo jį žemės deivei Žemynai. Po to sekė Velykos, dar po savaitės – Atvelykis, arba dar vadinamos Vaikų Velykėlės. Ketvirtą kartą kiaušinius senoliai margindavo per Šv. Jurgį. Margutį pakišdavo po tvarto slenksčiu, kad gyvuliai jį peržengtų – buvo tikima, kad tuomet ir gyvuliai bus apvalūs, įmitę. Dar viena šventė, kada kiaušiniai vėl buvo „farbuojami“ – Sekminės.

„Mažosios Lietuvos“ margučiais muziejaus darbuotojai sako, deja, negalintys pasidalyti, tačiau čia išsaugota nemažai įspūdingų tautodailininkų darbų. Nors žemaitiškame ir buvusios Mažosios Lietuvos krašte vyravo marginimas vašku, muziejus turi ir įspūdingų skutinėjimo technikos darbų.

Nors kiaušinių marginimas dažnai priskiriamas pagoniškoms tradicijoms, Agnė pasakoja, kad istorijos tyrinėtojai margintų ir skutinėtų kiaušinių aptiko net Arabijoje.

„Senovėje daugelyje tautų buvo marginami ar skutinėjami kiaušiniai. Arabijos šalyse yra aptikta ornamentais išskaptuotų stručių kiaušinių, Vokietijoje yra atrasti akmeniniai kiaušiniai-margučiai. Margučio tradicija buvo visoje Europoje, – dalijasi Agnė. – Manoma, kad margučiai vyravo šalyse, kurios užsiėmė žemdirbyste, tas kiaušinio gyvybės simbolis buvo tarptautinis, ne tik Lietuvoje. Gal dėl to, kad Lietuva yra glaudžiai išlaikiusi ryšį su gamta, lietuviai išsaugojo šią tradiciją. Marginimo tradiciją dar išsaugojo ukrainiečiai, lenkai, čekai, net dalyje Rusijos marginimas senaisiais raštais dar yra išlikęs“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
4.1111

Top naujienos

Kremlius vėl laidosi grasinimais: iš Lietuvos žvalgybininkų – perspėjimai, kas gali sulaukti nemalonumų (8)

Kremlius dėl paminklų sovietų kariams nukėlimų ima gąsdinti tai darančius, žvalgybininkai...

Kolegas pribloškė valstiečio replikos apie mergaitiškus pokalbius: siūlo kreiptis į etikos sargus

Antradienį Seimui ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pristatė Vadovybės apsaugos įstatymo...

Gražiausiame pajūrio draustinyje vilą pasistačiusiems verslininkams – skaudus kirtis: prokuratūra reikalauja viską nugriauti (2)

Delfi tyrimo centre atsidūrusio namo, esančio Pajūrio regioniniame parke, savininkams – nemaloni...

Viešai Putino nekritikavęs Filipinų prezidentas pratrūko

Kadenciją baigiantis Filipinų prezidentas Rodrigas Duterte griežtai kritikavo Rusijos lyderį...

Karas Ukrainoje. Ukraina apie reikšmingus pokyčius: mūsų priešai dėl to labai liūdi ministro patarėjas: pagrindinis tikslas Mariupolyje – pasiektas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo...

Po Europą toliau plinta beždžionių raupai: profesorius Čaplinskas pasakė, kam šis virusas pavojingiausias (2)

Pasaulio sveikatos organizacija ragina imtis priemonių prieš tolesnį beždžionių raupų...

Policija pradeda naudoti lazerinius greičio matuoklius: pažeidimus fiksuos iš labai toli (2)

Lietuvos kelių policija pradeda dirbti su moderniais lazeriniais greičio matuokliais, kurie...

Rusijai planuojamas dar vienas kirtis „Eurovizijoje“ (1)

Manoma, kad artimiausius kelerius metus atlikėjai iš Rusijos negalės dalyvauti pačiame...

Sakartvelo vyriausybė linkusi perimti „Borjomi“ gamintojo kontrolę

Sakartvelo vyriausybė linkusi priimti jai neatlygintinai siūlomą „ Borjomi “ prekės ženklo...