Kadagį šventina ne tik prieš Velykas
V. Jundalaitė-Kosienė pasakoja, kad kadagys neatsiejamas nuo Velykų buvo jau nuo seno: „Kadagį lietuviai naudoja labai seniai. Tačiau aš pamenu, kad kadagį mes šventindavome ne tik prieš Velykas, bet ir per Žolinę. Kadagys žinomas kaip augalas, gerai valantis orą, yra manoma, kad ten, kur auga kadagynas, oras bus kur kas švaresnis.
Todėl, jei žmogus serga kvėpavimo ar plaučių ligomis, jam vertėtų pasivaikščioti po kadagyną. Taip pat kadagys pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis.”
Gydančiais laikomi ir kadagio dūmai, todėl nuo seno kadagys yra smilkomas. Žolininkė pasakoja, kad net sergant gripu ir turint namie šventinto kadagio šakelę, ją vertėtų uždegti ir pasmilkyti: „Tuomet, pasmilkius kadagį namie, atrodo, kad juos visos ligos palieka. Beje, kadagio dūmai ir energetiškai apvalo patalpas, kai jos energetiškai užsiteršia. Jei kas turi galimybę pasmilkyti kadagį namie, būtų gerai tai daryti net ir kokį kartą per savaitę.”
Kadagys kieme – apsaugos ženklas
Nors verbų rišimo būdų nėra daug, pačios verbos gali būti įvairios. Dažniausiai tai, kaip galiausiai atrodys verba, priklauso nuo verbų rišėjų nuotaikos, charakterio ar įgūdžių. Vis dėlto, V. Jundalaitė-Kosienė sako, kad nebūtina pirkti labai ištaigingos verbos – Verbų sekmadieniui puikiai tiksianti ir paprasta kadagių puokštė.
„Manau, kad jei yra kadagys – to ir užtenka. Ypač gerai, kai šventinti nešame kadagio šakeles, nuskintas nuo kadagio krūmo, augančio prie namų. Taip pat, jei sodyboje, netoli namo auga kadagių krūmas, jis atlieka ir kiemo apsauginę funkciją”, – pasakoja žolininkė.
Pašnekovė priduria, kad kadagio gydomosios savybės sustiprėja ir tada, kai žmogus tiki jomis: „Tikėjimas yra labai svarbus.”
Kadagio nevertėtų merkti į vandenį
Parsinešus pašventintą kadagio puokštelę namo, žolininkė pataria jos nemerkti į vandenį, tačiau džiovinti ir papildo, jog dažniausiai gydomosiomis savybėmis pasižyminčius augalus bene visuomet reiktų sudžiovinti: „Pati aš kadagį mėgstu užkišti kur nors virš durų – vėlgi, tam, kad jis saugotų namus.”
Metams baigiantis žolininkė pataria atsisveikinti su kadagiu, tačiau neskubėti jo išmesti – artėjant kitoms Velykoms, senąjį kadagį vertėtų išsmilkyti, o jei namuose yra židinys – sudeginti. Beje, V. Jundalaitė-Kosienė priduria, kad sudeginus šventintą kadagį krosnyje, išsivalo ir jos „ugnies takas” ir joje nieko bloga nebeužsilieka.
„Taip atsisveikiname su senuoju kadagiu ir namo parsinešame naują. Manoma, kad tiek šventintas kadagys, tiek verba yra vienam sezonui – jų savotiškas ir naudojimo terminas yra metai. Juk viskas turi atsinaujinti”, – teigia žolininkė.
Galima panaudoti ir karštoje vonioje
Pašnekovė pataria, kad kadagį galima ne tik smilkyti, tačiau panaudoti ir žolelių arbatose, o jei žmogus turi kokių nors uždegimų, tuomet kadagio šakelę galima įmesti ir į karštą vonią ar pasidaryti jo nuovirą.
„Kadagys nuo seno laikomas augalu, turinčiu apsauginių savybių, ypač jis apsaugo nuo įvairių negerovių – tarkime, neramių mirusiųjų vėlių, kurios galbūt klaidžioja ir neranda vietos. Todėl tikrai pravartu turėti tokį augalą namuose”, – teigia V. Jundalaitė-Kosienė.
