Pasak Audronės, marginimas vašku jai yra ypatingas tuo, nes tai tapo ilgametė šeimos tradicija, kuria vienu metu užsiima visos 3 kartos.
„Prieš kiekvienas Velykas matydavau kaip mano mama margino ir tai tiesiog užbūrė ir įtraukė mane. Ilgai nedrįsau bandyti marginti, nes jos raštai man atrodė labai gražūs, simetriški, todėl kvapą sulaikiusi stebėdavau. Bet po to, kai pabandžiau ir gavosi, tai buvo palaima ir didžiulis džiaugsmas, o galiausiai pradėjome kartu marginti. Mano mama vis dar margina, nors jai yra 91 metai. Margina ir mano dukra, jai yra 29 m. ir jau esame 3 margintojos“ – dalinosi tautodailininkė.
Anot jos, kad nudažytumei kiaušinius vašku, reikalinga vaško šildyklė, bičių vaškas ir kotelis, kuris yra tiesiog medinis peiliukas su smeigtuku. Pasak A. Lampickienės šiam darbui reikia daug kantrybės.
„Taip, kantrybės reikia kol ims gautis. Tai čia ypač tiems, kurie bando pirmą kartą, kurie neturi daug tos patirties, tai visada nuoširdžiai linkiu kantrybės. Yra vienetai ypatingai gabių žmonių, kur atėjęs galėtų susikaupti, paimti pavyzdį ir nukopijuoti jį, o daugeliui žmonių reikia, ir antro, ir penkto margučio, kad jau pradėtų gautis“ – kalbėjo pašnekovė.
Pasak Audronės, dažant svarbu įsiminti, kad jeigu margutis yra dažomas keliomis spalvomis, iš pradžių jis yra dedamas į šviesiausią, o tik paskui į tamsiausią spalvą. Džiuvinimo procesas vyksta paprastai, tiesiog išimant kiaušinį iš dažų, valyti jo niekuo nereikia. Ant išdžiuvusio kiaušinio galime tęsti vaško piešinį. Tautodailininkės teigimu, margutis skaitosi užbaigtas, kai nuo jo yra nuvalytas vaškas.
Kaip teigia Audronė, valgyti gražiai numargintus kiaušinius jai nėra gaila. „Jau pats kiaušinis yra gyvybės simbolis, o kodėl margučius dažydavo senovėje? Todėl, kad buvo tikima, kad taip jis prisisotina dar daugiau galių. Jeigu gavai ypatingą margutį, tai tu jį suvalgysi ir visus metus būsi sveikas, tave lydės sėkmė“, – kalbėjo tautodailininkė.
