aA
VDU Kauno botanikos sodas Velykas pasitinka progine paroda – atidaryta velykinės simbolikos filokartijos ir filatelijos paroda „Pavasarinis atbudimas“, iš Lietuvos filatelistų sąjungos nario, politologų asociacijos nario, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio asmeninės kolekcijos. Tuo tarpu sodo parke platanas virto Velykiniu medžiu – ant jo šakų nutūpė Kauno moksleivių spalvingi velykiniai darbai.
© V. Šauklio nuotr.

„Devyniolikto amžiaus viduryje Lietuvoje įvyko keli svarbūs dalykai, gerokai praplėtę to meto žmonių pasaulį: atsirado geležinkelis ir paštas, o kartu su paštu išplito ir laiškų rašymas. Daugiausiai išlikusių laiškų – tai Kalėdiniai, naujametiniai ir, žinoma, velykiniai sveikinimai. Pastarųjų kiek mažiau, tačiau vis tiek išlikusių atvirukų skaičius nėra menkas ir leidžia įdėmiau pažvelgti į to laikmečio kultūrą, estetiką,” – apie proginių atvirukų istoriją Lietuvoje pasakojo L. Mažylis.

Pasak profesoriaus, įdomu tai, kad nors esame labai katalikiškas kraštas, vis dėlto velykiniuose atvirukuose krikščioniška simbolika (pavyzdžiui, Kristaus atvaizdai) naudojama retai: „Vyrauja pagoniška, arba, kaip aš vadinu, „kiaušininė“ simbolika. Net patys seniausieji ir pirmieji lietuviški atvirukai – su dažomų kiaušinių vaizdais.“

„Nedažnai, bet pašto ženkluose paminima paskutinė diena prieš Gavėnią (pusseptintos savaitės prieš Velykas). Vengriškuose pašto ženkluose matome busojaras, slovėniškuose korant, lietuviškuose – Užgavėnių kaukes,“ – apie parodos eksponatus pasakoja kolekcininkas prof. Liudas Mažylis, pabrėždamas, kad kiekviename pašto ženkle galima įžvelgti persipinančius skirtingų mokslo šakų objektus: teologiją, botaniką, viešąją politiką, meną.

Parodoje eksponuojami kelių laikotarpių atvirukai: carinio su rusiškais ir lenkiškais užrašais, o pasibaigus spaudos draudimui – ir su lietuviškais. Pasak L. Mažylio, sunku rasti du vienodus senųjų sveikinimo atvirukų egzempliorius – greičiausiai dėl to, kad jie buvo leidžiami ne Lietuvoje (daugiausiai Vokietijoje, Prancūzijoje) ir tik paskui įspaudžiamas lietuviškas sveikinimo įrašas. Ekspozicija turtinga ir kituose kaimyniniuose kraštuose – Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje – išleistų atvirukų.

Futuristinės puokštės antikvariniuose atvirukuose

„Labai įdomu pažvelgti į praeito amžiaus pradžios menininkų darbus botaniko akimis, be išankstinių nusistatymų, atpažinti vaizduojamus augalus ir žiedus. Įdomu tai, kad nors didžioji dauguma augalų yra identifikuotini, vis dėlto dailininkai į puokštes sukomponavo tuos žiedus, kurie vienu metu gamtoje nežydi. Netgi sakyčiau, kad kai kurie iš šių senovinių atvirukų savo puokštėmis yra stipriai futuristiniai – net ir šiuolaikinės moderniausios technologijos sunkiai padėtų sukomponuoti nupieštas puokštes, o ir kainuotų jos pasakiškus pinigus, - savo įžvalgomis dalijosi VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas, dr. Arūnas Balsevičius. – Tarkime, puokštės iš jurginų ir narcizų, arba iš blindžių ir pakalnučių. Įdomu ir tai, kad dauguma čia pastebimų augalų nėra tradiciniai velykiniai (pvz. rožės, aguonos, našlaitės) ir tik maža jų dalis auga Lietuvoje“.

Platanas virto Velykiniu medžiu

Tuo tarpu VDU Kauno botanikos sodo parke spalvomis pražydo nuogos platano šakos: papuošalus jam kelis mėnesius gamino išradingiausi Kauno mokyklų vaikai, panaudodami ne tik tradicines velykines medžiagas – kiaušinius, šakeles, augalus, net makaronus, bet ir ekologiją bei atliekų rūšiavimą skatinančias žaliavas – į meniškus papuošalus buvo sukomponuoti butelių kamšteliai, plastiko detalės ir kitos perdirbamos medžiagos. Ant Velykinio medžio šakų sūpuojasi kelios dešimtys paukščių, originaliai margintų ar subtiliai dekupažuotų kiaušinių. Medį puošti padėjo Kauno J. Grušo meno mokyklos auklėtiniai.

Paroda „Pavasarinis atbudimas“ VDU Kauno botanikos sodo Konferencijų salėje veiks iki balandžio 24 d.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (120)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (5)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (44)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (42)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (213)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (33)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (60)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2511)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (24)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (8)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...