Kokia duona – pati naudingiausia?
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Maitinimo organizavimo skyriaus vedėja Laura Motužytė teigia, kad duona nuo senų laikų yra vienas pagrindinių žmonių mitybos ramsčių.
„Tai ne tik sotumo jausmą suteikiantis produktas, bet ir svarbus maistinių medžiagų šaltinis. Tačiau parduotuvių lentynos tiesiog „lūžta“ nuo skirtingų rūšių duonos. Tad vartotojams natūraliai smalsu, kaip išsirinkti geriausią duoną, atsižvelgiant į jos sudėtį ir maistinę vertę“, – sako pašnekovė.
Anot jos, renkantis duoną svarbiausia atkreipti dėmesį į miltų rūšį, skaidulinių medžiagų kiekį, cukraus ir druskos kiekį bei naudojamą kildinimo medžiagą.
„Nevertėtų pasiklausti vien patraukliais užrašais ant pakuotės, tokiais kaip „be cukraus:, „be mielių“, „su morkomis“, „su sėklomis“ ar „viso grūdo“. Tikroji produkto sudėtis atsispindi etiketėje. Joje sudedamosios produkto dalys yra išvardytos mažėjančia tvarka, todėl pirmojo ingrediento duonoje yra daugiausia, o paskutinio – mažiausiai. Kuo ilgesnis ingredientų sąrašas, tuo produktas yra labiau perdirbtas ir mažiau palankus sveikatai“, – itin naudinga informacija dalinasi L. Motužytė.
Dietistė rekomenduoja rinktis duoną, pažymėtą „Rakto skylutės“ simboliu, kuris garantuoja, kad gaminyje yra ne daugiau nei 5 g. cukraus, ne daugiau nei 1 g. druskos ir ne mažiau nei 5 g. skaidulinių medžiagų, vertinant 100 gramų produkto.
„Komerciškai apdorotoje duonoje dažnai randami maisto priedai, tokie kaip E471, E472, E481, E482 ir kiti, kurie pagerina gaminio tekstūrą, suteikia minkštumo ir pailgina galiojimo laiką. Taip pat joje gali būti konservanto E282, kuris apsaugo kepinius nuo pelėsių ir mikroorganizmų dauginimosi, taip pat prailgina jų tinkamumo vartoti laiką“, – pasakoja specialistė.
Anot dietistės, dažnai, be šių priedų, duonoje galima aptikti ir kitų maisto priedų, naudojamų komercinėje duonos gamyboje.
Kvietinė duona – daugiau minusų nei pliusų
Anot jos, svarbu žinoti, kad kvietinė duona yra gaminama iš perdirbtų miltų, kuriuose nebelieka sėlenų, skaidulų, B grupės vitaminų, mineralų ir antioksidantų.
„Dėl šios priežasties, priešingai nei viso grūdo duona, ji greičiau virsta gliukoze ir patenka į kraują, sukeldama staigius cukraus kiekio svyravimus. Valgydami tokią duoną sotumo jausmą pajusite tik trumpam, o ir organizmo neaprūpinsite skaidulinėmis medžiagomis, būtinomis gerai žarnyno veiklai“, – aiškina dietistė.
Viso grūdo duona – puikus pasirinkimas
Tačiau visai kitokia yra viso grūdo duona. Ji gaminama iš viso grūdo miltų, kuriuose išsaugomos beveik visos grūde esančios maistinės medžiagos. Todėl, pasak specialistės, valgydami tokią duoną mes gauname daugiau skaidulinių medžiagų, B grupės vitaminų, antioksidantų ir kitų maistinių medžiagų, kurios padeda kontroliuoti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Tokia duona, lyginant su duona, pagaminta iš perdirbtų grūdų, ilgiau suteiks sotumo jausmą.
Juoda duona – ne visada tokia sveika, kaip gali pasirodyti
L. Motužytė pabrėžia, kad juoda duona ne visada yra pagaminta iš ruginių miltų, todėl vien jos spalva pasikliauti nereikėtų.
„Todėl visuomet vertėtų atkreipti dėmesį į produkto etiketę. Maisto produktų sudedamosios dalys etiketėse nurodomos mažėjančia tvarka. Todėl, jei pirmasis ingredientas juodos duonos sudedamosiose dalyse – kvietiniai miltai, ji nebus labai palanki mūsų sveikatai“, – paaiškina dietistė.
Sėklomis pagardinta duona – skani ir sveika
Specialistė nurodo, kad sėklomis praturtinta duona yra ne tik gardus, bet ir maistingas pasirinkimas.
„Linų, saulėgrąžų, moliūgų, sezamo, kanapių bei ispaninio šalavijo sėklos suteikia organizmui vertingų skaidulų, baltymų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų“, – aiškina pašnekovė.
Vis tik, anot jos, renkantis tokią duoną svarbu atkreipti dėmesį ne tik į sėklas, bet ir į bendrą jos maistingumą. Juk būtent jis lemia tikrąją naudą sveikatai.
Naminė raugo duona – idealus pasirinkimas
Šiuo metu į „madą“ sugrįžta ir naminė raugo duona. Internete gausu receptų, kaip tokią duoną išsikepti patiems, žmonės mielai dalinasi raugu, buriasi į duonos mylėtojų grupes socialiniuose tinkluose ir ten diskutuoja apie gamybos procesą.
„Natūralus raugas yra sveikiausia ir natūraliausia duonos kildinimo priemonė. Duona, iškelta raugu, yra lengviau virškinama ir naudinga žarnyno veiklai“, – sako L. Motužytė.
Anot specialistės, norint iškepti natūralią raugo duoną pakanka vos kelių paprastų ir visiems gerai pažįstamų ingredientų.
Ragina kruopščiai tikrinti produktų sudėtį
Specialistė nurodo, kad renkantis duoną reikėtų atsižvelgti, kad jos sudėtyje būtų kuo mažiau cukraus.
„Vengti reikėtų sirupų, emulsiklių ir stabilizatorių, kurie pagerina tešlos struktūrą, minkštumą ir šviežumą. Nors šie priedai paspartina gamybos procesus, tačiau taip pat jie mažina maistingumą, o kai kuriems žmonėms gali sukelti net pilvo pūtimą ar kitus nemalonius žarnyno simptomus“, – pataria dietistė.
L. Motužytė pabrėžia, kad renkantis duoną ar kitokį maisto produktą, svarbu nesivadovauti skambiais žodžiais, kuriuos neretai galima išvysti ant pakuotės. Svarbiausia kruopščiai tikrinti maisto produktų sudėtį.
Duona – energijos šaltinis
Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė nurodo, kad pirmenybė turėtų būti teikiama viso grūdo miltų duonai, kuri pasižymi didesniu skaidulinių medžiagų kiekiu, reikalingu tiek efektyvesniam sotumo jausmui, tiek lėtinių ligų prevencijai.
„Taip pat renkantis duoną svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinio cukraus ir druskos kiekius. Jei norisi, kad pasirinkta duona būtų palanki sveikatai, joje riebalų šimto gramų kiekyje turėtų būti ne daugiau kaip 7 gramai. Cukrų turėtų būti ne daugiau kaip 5 gramai, o skaidulinių medžiagų – ne mažiau nei 5 gramai. Rekomenduojama, kad 100 gramų duonos kiekyje druskos nebūtų daugiau nei 1 gramas“, – aiškina gydytoja.
Ji primena, kad žmogus valgydamas duoną vartoja sudėtinius angliavandenius, kurie ir sudaro pagrindinę energijos dalį. Jei duona praturtinta sėklomis ir grūdais, joje gausu ir augalinės kilmės baltimų. Duona, kaip grūdinis gaminys, savo sudėtyje turi B grupės vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Pasirinkimas kiekvieno skoniui
„Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė Snieguolė Šoblinskienė supažindina, kad jų asortimente galima rasti išties platų skirtingų rūšių duonos pasirinkimą.
„Mes gaminame duoną vien iš ruginių miltų, taip pat – ruginių ir kvietinių miltų duoną ir duoną, kuri pagaminta naudojant tik kvietinius miltus“, – nurodo pašnekovė.
Anot jos, jų asortimente taip pat galima rasti skirtingų duonos variantų, kuriuose nėra pridėtinio cukraus.
„Šiuo metu vis labiau populiarėja duona, kuri yra kepama iš viso grūdo dalių ruginių miltų. Pirkėjams siūlome ir skirtingus duonos variantus, kurių sudėtyje labai daug sėklų ir grūdų. Tokios duonos šiuo metu yra vienos populiariausių“, – aiškina specialistė.
Vis tik ji lietuvius skirto į dvi kategorijas – tuos, kurie mieliau renkasi tradicinę juodą duoną ir tuos, kurie prioritetą teikia duonai, pagardintai įvairiais grūdais bei sėklomis. Tačiau, anot pašnekovės, didelė dalis žmonių savo namuose mėgsta turėti net keletą skirtingų duonos variacijų, kurias naudoja valgant skirtingus patiekalus.
Metams bėgant lietuvių skonis kito
S. Šoblinskienė nurodo, kad seniau vartotojai dažniausiai rinkdavosi tradicinę juodą duoną. Tačiau, metams bėgant, žmonės vis daugiau pradėjo domėtis apie grūdų ir sėklų naudą organizmui, tad ir prioritetai kito.
„Žmonės pradėjo vis labiau domėtis sveikata ir skaityti produktų etiketes. Šie dalykai prisidėjo prie to, kad vartotojai prioritetą teikti pradėjo duonai, kurioje yra mažiau pridėtinio cukraus, druskos. Jie nori, kad duonoje būtų daugiau rugių, sėklų, grūdų. Juk žmonės siekia, kad jų valgomi produktai būtų sveiki ir skanūs. O šiuo metu šį norą galima įgyvendinti“, – sako pašnekovė.
Įmonės atstovė pasakoja, kad jie gamindami duoną naudoja tiek tradicinį raugą, tiek ir tradicinį plikinį. Duonos gamyba, anot jos, trunka įvairiai. Pavyzdžiui, „Močiutės“ duona gaminama net 35 valandas.
„Juk reikia atskirai gaminti raugą, atskirai – plikinį. Tuomet juos sumaišyti, rauginti. Iškepta duona net 17 valandų yra aušinama, o tik tada raikoma“, – supažindina specialistė.
Praktiniai patarimai, kurie padės išlaikyti duoną šviežią
Renkantis duoną produktų vystymo vadovė rekomenduoja atkreipti dėmesį į informaciją, kuri yra pateikta ant pakuotės.
„Svarbiausia perkant pažiūrėti į datą, iki kurios ši duona yra tinkamiausia vartojimui. Geriau rinktis šviežiausią, arba, kitaip tariant, ilgiausiai galiojantį duonos kepaliuką“, – pataria specialistė.
S. Šoblinskienė aiškina, kad namuose duoną svarbu laikyti originaliame jos įpakavime. Šis įpakavimas apsaugo nuo džiūvimo. Taip pat svarbu, kad namuose duona būtų laikoma sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje.
„Taip pat reikėtų vengti duoną laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Svarbu kiekvieną kartą pavalgius duonos įpakavimą vėl uždaryti sandariai. Vienas labiausiai pasiteisinusių įpročių – duonos laikymas šaldytuve arba šaldiklyje. Šis patarimas labai pravers šiltuoju metų laikotarpiu“, – nurodo pašnekovė.
Ji pataria šaldytuve laikomą duoną atšviežinti šiek tiek paskrudinus, o jei duona laikoma šaldiklyje – išsiimti jos tiek, kiek planuojama suvalgyti. Duonos, kaip ir kitų produktų, pakartotinai užšaldyti yra nerekomenduojama. S. Šoblinskienė priduria, kad duonos šaldiklyje nereikėtų laikyti labai ilgą laiką, pavyzdžiui, daugiau nei 2–3 mėnesius.