aA
Verbų sekmadienis katalikiškame pasaulyje dar yra žinomas kaip palmių sekmadienis, mat italai į bažnyčią nešasi palmių šakeles. Lietuvoje palmių nerasite, tad karaliauja kadaginės verbos, kurių išmesti – nevalia. Kadagys, anot žolininkų, turi begalę teigiamų savybių.
© DELFI / Tomas Vinickas

„Į verbas senovės lietuviai dėdavo tai, ką tuo metu būdavo galima rasti gamtoje. Vienas iš tokių augalų – kadagys. Dar dėdavo pušies ir eglės šakeles“, – apie verbas pasakoja lektorius vaistininkas-žolininkas Marius Lasinskas.

Teigia, kad gali apsaugoti ir nuo piktųjų dvasių

Kadagys, pastebi pašnekovas, visais laikais buvo laikomas stebuklingu augalu. „Jis žaliuoja visus metus, turi dezinfekuojančių ir valančių savybių. Buvo tikima, kad kadagio šakelė, ypač pašventinta, veikia kaip apsauga nuo matomų ir nematomų svečių“, – sako M. Lasinskas. Matomais svečiais jis įvardija peršalimus, gripą.

Neskubėkite atsikratyti savo verbos: joje esantis augalas yra aukso vertės
© DELFI / Tomas Vinickas

Tokių sveikatos nemalonumų, anot žolininko, galima išvengti geriant kadagių arbatą. „Nesvarbu kokią arbatą verdate, galite į puodelį įdėti nedaug kadagio. Sakoma, kad šventinto augalo užtenka tik gabalėlio. Senovėje žmonės turėdavo visada surištą kadagio šakelę. Susirgę jie gerdavo arbatą ar užkišdavo už durų tą kadagio šakelę ir manydavo, kad taip apsisaugo“, – kaip senovės lietuviai naudojo kadagį pasakoja M. Lasinskas.

Neskubėkite atsikratyti savo verbos: joje esantis augalas yra aukso vertės
© DELFI / Tomas Vinickas

Net ir dabar tikintiems asmenims M. Lasinskas pataria pasmilkinti kadagį. „Kadagys apvalo. Jis gali būti naudojamas medicinoje, bet gali būti naudojamas ezoterinėje plotmėje, jei žmogus tuo tiki. Yra dalykų, kurių žmogus plika akimi nemato, bet tai visada alsuoja šalia. Tai primena Vėlinės. Jei jautiesi nepatogiai, o priežasties tam nėra, tada gali pasmilkinti kadagį. Nenoriu sakyti, kad ligos atsiranda dėl nežinomų priežasčių, bet visose religijose tikima, kad yra nematomas pasaulis“, – sako pašnekovas.

Pašnekovas tikina, kad jei žmogus tiki, kad augalai veikia, tada verba tikrai padės apsisaugoti. „Jei žmogus tikintis, o verba pašventintas, tai tokiam žmogui yra lengviau gyventi, nes jis žino, kad kažkas yra už jį aukščiau ir jis gali kreiptis pagalbos. Verbos pašventinimas nėra tiesiog aktas, jis turi prasmę ir tikinčiam žmogui tai gal 50% geriau suveiks“, – įsitikinęs M. Lasinskas.

Neskubėkite atsikratyti savo verbos: joje esantis augalas yra aukso vertės
© DELFI / Tomas Vinickas

Natūralus antibiotikas

Tačiau net ir netikintiems, anot žolininko, kadagio augalas turi ką pasiūlyti. „Kadagys turi antiseptinę savybę. Galima sakyti, kad kadagys – natūralus antibiotikas. Net pasivaikščiojus kadagyne yra jaučiamas palengvėjimas“, – tikina M. Lasinskas. Anot pašnekovo, verbų rišime populiaraus augalo arbata palengvina kvėpavimą, stiprina imunitetą.

Neskubėkite atsikratyti savo verbos: joje esantis augalas yra aukso vertės
© L. Juozokaitės nuotr.

„Visą žiemą yra renkami kadagio spygliai. Ir visą žiemą vietoj nereceptinių peršalimui gydyti skirtų vaistų galima gerti kadagių arbatą. Dėl gerųjų kadagio savybių senovėje žmonės kramtydavo kadagio spyglius, juos dėdavo į gyvulių pašarą“, – sako pašnekovas ir pastebi, kad kadagių spyglių kramtyti nereikėtų, jei yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas.

Viena iš svarbiausių kadagio savybių, anot žolininko, yra tai, kad jo sudėtyje yra bakterijas ir virusus naikinanti medžiaga fitoncidas. Taip pat M. Lasinskas pamini ir kadagio uogas. „Jos gerina regą. Sakoma, kad suvalgius dvi uogas prašviesėja dešinė akis, o suvalgius dar dvi – kairė. Jos ir virškinimą gerina bei yra geras prieskonis“, – tikina žolininkas.

M. Lasinskas pasakoja, kad ir kiti į verbas dedami augalai yra ne ką prastesni. „Pušis ir eglė savo savybėmis yra panašūs į kadagį. Peršalus galima ir iš jų darytis arbatą. Galima ir voneles darytis, jei kamuoja reumatiniai skausmai“, – dalina patarimus M. Lasinskas.

Palm Sunday in Vilnius
Palm Sunday in Vilnius
© DELFI / Tomas Vinickas

Blindės, iš kurių dažnai būna gaminamos verbos, anot M. Lasinsko irgi turi gydomųjų savybių. „Mūsų protėviai naudojo viską ką rasdavo gamtoje. Ne išimtis ir kačiukai. Tai yra natūralus aspirinas. Karklas, blindė tinka gydyti uždegimus, padeda nuo skausmo ar net suskystina kraują. Galima gerti ir kačiukų arbatą, mat šiuose augaluose kaupiasi acetilsalicio rūgštis. Jei pavasarį peršalote, išgerkite kačiukų arbatos“, – įsitikinęs žolininkas.

Žoleles geria pagal mėnulio fazes

Anot jo, svarbiausia žinoti receptus, kurie dažniausiai yra labai paprasti. „Reikia nedidelį kiekį žolelių užpilti karštu, bet neverdančiu vandeniu. Maždaug 75-90-ies laipsnių karščio ir uždengus palaikyti. Jei augalas yra spygliuotis, teks palaikyti ilgiau, gal net per naktį. Spygliai nėra kaip mėtų lapai ir gerųjų savybių neatiduoda per 10-imt minučių. Kačiukai gali pabūti užplikyti 10-imt minučių, o liepų žiedai, kad ir 5-ias“, – teigia vaistininkas-žolininkas.

Ir nors receptai yra paprasti, anot M. Lasinsko, žolelių gėrimo tradicijos turi savo taisykles. „Jei geriate vieną žolelę, tarkim, kadagį, tada reikia arbatą gerti septynias dienas ir daryti trijų dienų pertrauką. Viskas yra pagal mėnulio fazes. Per priešpilnį geri, o per delčią – ne. O jei geri žolelių mišinį, tai reikia jį gerti 21-ą dieną ir daryti 7-ių dienų pertrauką“, – sako žolininkas.

Kruvinas Mėnulis
Kruvinas Mėnulis
© AFP / Scanpix

Tokia tvarka, anot pašnekovo, yra dėl kelių priežasčių. „Viena iš jų yra dėl mėnulio fazių. Mūsų protėviai mėnulį labai stebėjo. Mėnulio fazės veikia kraujotaką. O kita priežastis yra dėl efekto. Būna žmonės pageria žoleles dvi dienas ir pyksta, kad nėra efekto. Reikia laiko, kad susikauptų organizme tam tikra žolelių dozė. Tai yra labai individualus reikalas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Žolininkas primena ir tai, kad kai kuriems žmonėms žolelės gali sukelti alergiją. „Žmogus gali būti alergiškas iš prigimties. Todėl rekomenduoju pradėti vartoti žoleles nuo mažesnio kiekio. Pavyzdžiui, arbatą užsiplikyti naudojant ne šaukštelį žolelių, o pusę. Jei gaminatės tepaliuką, patepkite jį ant riešo ir pažiūrėkite, ar jus beria“, – siūlo M. Lasinskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (753)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (90)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (25)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (60)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Skvernelis nepanoro LVŽS frakcijos narių priimti į vyriausybę (89)

Nors ir nedidelė tikimybė, kaip parodė balsavimas Seime, bet, jeigu daugiausia konservatorių...

Lūžis parduotuvių lentynose: lietuviški obuoliai brangesni už bananus (108)

Šį rudenį parduotuvių lentynose pakankamai daug permainų, kurios stebina. Kinta tiek kainos, tiek...

Psichologines bėdas pripažinęs Suttonas – apie santykius su Adomaičiu ir „Instagram“ žinutes (14)

Rungtynėse Europos taurėje ir su Panevėžio „Lietkabeliu“ prastai pasirodęs Dominique‘as...

Keleivių kontrolė kelia didžiulę baimę – turi keletą palinkėjimų (9)

Ar yra tekę pajusti kontrolės baimę? Aš esu iš tų žmonių, kurie susimoka už važiavimą...

6 priežastys, kodėl apdairios namų šeimininkės neišmeta kavos tirščių (3)

Kava padeda ryte atsibusti, o likusius tirščius daugelis meta lauk. Bet patyrusios šeimininkės...

Ministras: emigracija nėra nieko blogo, mes gal kartais dramatizuojame situaciją (161)

Emigracijos patirtis yra labai sveika ir gyventojų išvykimas kartais gal per daug dramatizuojamas,...