aA


„Nuoširdžiai nekenčiu švenčių“, - DELFI prisipažino iš pirmo žvilgsnio visada puikiai nusiteikusi, gerai atrodanti trisdešimt penkerių tarnautoja Reda.
© Shutterstock nuotr.

Nesunku buvo rasti ir daugiau jai pritariančių – dėl savų priežasčių „alergiškų“ šventėms. Savo vardo nenorėjusiam minėti keturiasdešimtmečiui panevėžiečiui šventės apkarto po skyrybų, kurias išgyveno prieš trejus metus.

„Su buvusia žmona esame sutarę, kad per Kalėdas vaikai – pas mane, o per Velykas – pas ją ir jos senelius. Todėl man ši šventė visai nemiela. Visi poromis, su vaikais, seneliais ir tai tik išryškina mano situaciją. Kad negadinčiau šventės kitiems, „atidirbu“ laimingą, bet tik todėl, kad tėvams ir mamai nebūtų liūdna“, - sakė vyras.

Šeimoje gyvenanti vilnietė Marija nėra radikaliai nusiteikusi prieš šventes, sako, kad būna ir gražių momentų. „Tačiau jei laisvadienių daugiau nei du, trečią dieną jau laukiu, kad išsivaikščiotume, kas kur – vieni į darbus, kiti į mokyklas, darželius. Šventės man per intensyvus laikas ir todėl – varginantis“, - sakė trijų vaikų mama.

Populiariausi būdai išsisukti

Dažniausi DELFI kalbintų švenčių nemėgėjų praktikuojami būdai nuo jų išsisukti – darbas, pabėgimas susiorganizuojant kelionę. Ignoruoti šventę, vengiant bet kokių „privalomų“ jos ritualų. Šventes praleisti išjungus telefoną, su pižama, knyga ir arbata.

Vilnietė Kristina DELFI pasakojo švenčių slėgimą pradėjusi justi po artimo žmogaus netekties – visos bent kiek ypatingesnės progos tik aitrina žaizdą.

Kodėl daliai žmonių sunku per šventes ir kaip jas išgyventi, DELFI klausė psichologės Reginos Morkūnienės.

„Sunkiau atėjus šventėms po netekčių: artimo žmogaus mirties, skyrybų, artimiesiems ilgam išvykus svetur. Ypač sunku pirmaisiais metais po netekties, kol apsisuka pilnas kalendorinių metų ciklas. Į rizikos grupę patenka ir seni, vieniši, sunkiai sergantys žmonės, jų šeimos, kiti labiau pažeidžiami asmenys", - vardijo psichologė.

Žinia, jog gyvenimas susideda iš kasdienybės ir švenčių. "Kasdienybės - daugiau. Todėl ir reikia kažko ypatingo, kas nušviestų įprastą buvimą, suteiktų jam naujų spalvų. Antra vertus, šventės leidžia žmogui sustoti ir atidžiau pasižiūrėti į kasdienius dalykus, į savo gyvenimą. O kartais susitikti su savo gyvenimu nelengva. Sunku tada, kai vidinė žmogaus būsena neatitinka bendros šventinės nuotaikos", - pastebi DELFI pašnekovė.

Švenčių stereotipai

Regina Morkūnienė
Regina Morkūnienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip žmogus jaučiasi švenčių metu, R. Morkūnienės žodžiais, priklauso ir nuo paties žmogaus. Visų pirma, nuo to, ar jis labiau vadovaujasi visuomenėje vyraujančiais švenčių šventimo stereotipais (reikia linksmintis, būti su draugija, keliauti, daryti kažką ypatinga ir pan.), ar labiau paklūsta savo norams, vidiniams impulsams, švenčia kaip nori arba iš viso nešvenčia, bet jaučiasi gerai.

Paklausta, kokius sunkius jausmus paaštrina laisvadieniai, psichologė visų pirma minėjo susijusius su netektimi: liūdesį, ilgesį, sielvartą,vienatvės, apleistumo, nereikalingumo, beviltiškumo jausmus.

"Gali būti pikta, apmaudu, kad mano gyvenime nėra to, ką matau (arba įsivaizduoju esant) kituose namuose. Ir dar daug kitų jausmų. Čia labai individualu", - pastebi R. Morkūnienė.

Jeigu žmogus per šventes sąmoningai pasirenka dirbti, dirbdamas jaučiasi gerai, jei tai netampa įprastu elgesio būdu, bet gelbsti sunkiu gyvenimo periodu, psichologės nuomone, nieko blogo. Ypač tada, jei toks žmogus turi sau tinkamų būdų pailsėti ir jei tai netampa įpročiu, pabėgimu nuo problemų sprendimo.

"Pati esu tai ne kartą išbandžiusi", - sakė DELFI pašnekovė.

“Privalomų“ švenčių alternatyvos

Teiravomės, kokios galimos alternatyvos šeimos šventėms, kai esi be šeimos? R. Morkūnienės nuomone, galima švęsti su artimais žmonėmis (ne šeimos nariais), užsiimti mėgstama veikla, pasielgti kaip nors nekasdieniškai, kitaip.

"Jei kyla abejonių, kad per šventes galiu jaustis sunkiai, noriu to išvengti, tiktų iš anksto apgalvoti, ką darysiu, kaip gyvensiu švenčių dienomis. Žmonių, gyvenančių be šeimos, vis daugėja. Jie turi mokėti pasirūpinti savimi, ieškoti jiems priimtinų būdų švęsti, pajausti šventinių dienų išskirtinumą. Esminis dalykas yra vidinis nusiteikimas švęsti. Reikėtų įvertinti ir gyvenimo be šeimos pliusus", - patarė specialistė.

Ar visada vienišam žmogui tinka siūlymas per šventes nelikti vienam, švęsti kartu su draugų, giminaičių šeimomis? R. Morkūnienės nuomone, tikrai ne visada. Tai labai individualu. Priklauso nuo paties žmogaus pasirinkimo, noro, nuo to, kaip konkrečiu gyvenimo momentu jis jaučiasi pats su savimi.

"Galbūt šventinis laikas, kai šeimų žmonės esti arčiau šeimos, jam reikalingas pabūti su savimi, išjausti po netekties išgyvenamus jausmus, susivokti savyje? Tada nepraleiskite progos. Sunkiai serganti moteris pasakojo, kad ji per šv. Velykas pasidės prieš metus mirusio vyro portretą, uždegs žvakę, pasimels, sugiedos jų kartu giedotą giesmę. Ir tai bus jos šventė. Žvakę jau turi spintelėje prie lovos. Parodė. "Kitų Velykų man gali nebūti," – dalijosi sunkiai sergančius žmones ir jų artimuosius konsultuojanti DELFI pašnekovė.

Ar tinka siūlyti kartu švęsti?

Kaip pastebi psichologė, jei po netekties praėję nedaug laiko, matyti laimingas šeimas su vaikais ar poras to netekusiam žmogui gali būti sunku. Tai tikrai gali paaitrinti netekties skausmą. Reikėtų save patausoti, pasaugoti.

"Tačiau jei žmogui sunkiu gyvenimo momentu geriau ir saugiau per šventes būti su žmonėmis, lai renkasi artimą draugiją. Reikėtų leisti pasirinkti pačiam žmogui. Žinoma, pasiūlymas pabūti kartu visada svarbus", - sakė R. Morkūnienė.

Klausiama, ką galėtume padaryti dėl vienišų kaimynų, bendradarbių, pažįstamu, DELFI pašnekovė pastebėjo, kad vien pagalvojus apie žmones, kuriems švenčių dienos gali būti sunkios, pirmas žingsnis žengtas.

"Po minčių seka poelgiai. Tikiu, kad jie bus laiku, neįkyrūs, pagarbūs, dėmesingi. Ir svarbiausia - iš visos širdies. To ir linkiu", - sakė psichologė R. Morkūnienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Skandalų purtomų Žiežmarių gyventojai išplatino viešą laišką: vis dėlto šie žmonės yra ne tokie kaip mes (89)

Po sprendimo į naujus namus Žiežmariuose perkelti 10 protinę negalią turinčių asmenų...

Pradėjus aiškintis, kaip prie Matijošaičio įmonės sklypų ežeras virto sausuma, savivaldybė patyrė tikrą nesėkmių ruožą (268)

DELFI paskelbus publikaciją apie galimai nukasinėtą Lampėdžio ežero pakrantę šalia Kauno mero...

Skvernelis išsižada plano grąžinti senąją ilgųjų savaitgalių tvarką (2)

Seimui lapkričio 2-ąją – Vėlines paskelbus nedarbo diena , premjeras Saulius Skvernelis...

Automobilių mokestis daugeliui bus siurprizas: kiek turės mokėti, sužinos tik paskutinę minutę (337)

Planuojamas taršos mokestis kelia karštas diskusijas. Nors šį mokestį turėtų mokėti daugelis,...

Sandoris milžinas baigtas: Lietuvos skelbimų portalai parduoti už šimtamilijoninę sumą (6)

Skelbimų svetainės „ Autoplius.lt “, „Aruodas.lt“ ir „Skelbiu.lt“ turi naują savininką...

Dvyliktuką Pietų Korėjoje pasirinksiantis Adomaitis ėmė taikyti bausmes dėl klaidų (35)

Lietuvos krepšinio rinktinė trečiadienio vakarą išvyksta į paskutinį kontrolinį turnyrą...

Trumpo sūnus Barronas – sunkiai atpažįstamas (2)

Savaitgalį Barronas Trumpas atrodė neatpažįstamas, išlipęs iš prezidentą gabenusio lėktuvo...

Kodėl keliuose žūva vaikai: pirmiausia reikia pradėti nuo tėvų klaidų

Apie artėjantį rugsėjį gatvėse primena išaugęs vaikų skaičius. Po ilgų atostogų...

Seime – siūlymas leisti sekmadieniais ilgiau prekiauti alkoholiu (89)

Nuo 2020 metų sausio siūloma ilginti prekybos alkoholiniais gėrimais sekmadieniais laiką.

Bankai paskelbė šiemet atsisakantys beveik 50 tūkst. darbuotojų – pirmauja Europa (38)

Bankai visame pasaulyje paskelbė apie daugiau kaip 48 500 darbo vietų panaikinimą šiais metais,...