Darbymetis prasideda po Verbų

Dabar ši technika domina tik pačius kantriausius, tradicinius tautinius ornamentus ant margučių vis dažniau keičia skutinėti paveikslai. Margintojai tikina, kad taip į šį darbą įdeda daugiau savo širdies.

Greta Panemunės pilies (Jurbarko r.) gyvenanti Danguolė Titliuvienė nepripažįsta jokių kitų kiaušinių marginimo būdų – tik skutinėjimą. Išmoko jo vaikystėje, pasižiūrėjusi, kaip tai daro tėvai. Niekas to specialiai nemokino, vienintelė iš šešių šeimoje augusių dukrų pati imdavo smailų peiliuką ir bandydavo. Tol, kol pavykdavo nesudaužius kiaušinio išgauti bent kokį rezultatą.

Pradėjusi dirbti pradinių klasių mokytoja, Danguolė išbandė daugybę marginimo būdų. Dekupažuodavo paveiksliukais, margindavo ryžiais, vašku, dažydavo svogūnų lukštais ir kitomis įvairiausiomis augalinėmis priemonėmis, tačiau nė vienu kitų būdu pasiektas rezultatas D. Titliuvienei pasitenkinimo nesuteikdavo.

Prieš kiekvienas Velykas ji imdavo peiliuką ir tobulindavo vaikystėje įgautus įgūdžius. Tiesa, vėliau peiliuką pakeitė britvute. Lukštą skutinėti tapo lengviau, bet šventę apkartindavo iki kraujo supjaustytų pirštų skausmas. Apsidžiaugė atradusi statybose naudojamą labai aštrų peilį kartonui, tapetams pjaustyti. Net ir nulūžęs, jis išlieka aštrus ir skutinėjant lukštą greitai neatšimpa.
Išskutinėtus kiaušinius D. Titliuvienė skaičiuoja dešimtimis, todėl po Verbų sekmadienio jai prasideda didžiausias darbymetis. Nieko keista, jei kurią dieną tenka pasėdėti iki išnaktų ar atsikelti saulei netekėjus – visi nori gauti dovanų patį gražiausią margutį.

O paskutinį kiaušinį į gyvenimą ji išleidžia tik per Atvelykį, vadinamą vaikų Velykėlėmis.

Svarbiausia – tamsus pagrindas

Nors atrodo, kad margučio grožis priklauso nuo skutinėtojo įgūdžių ir meninių sugebėjimų, D. Titliuvienė tvirtina, jog pirmiausia kiaušinį reikia lygiai nudažyti tamsiais dažais. Tai nėra taip lengva, kaip atrodytų.

Skutinėjimui labiausiai tinka tamsių spalvų, ryškūs kiaušiniai. Danguolė marginimui naudoja tik naminius kiaušinius, nes pirkti parduotuvėje verdant skyla, jų lukštas plonas ir trapus, todėl kiekvienas spustelėjimas gali tapti paskutiniu. Nors gyvena kaime, vištų nelaiko, todėl kiaušinius perka iš kaimynų.

Dažo juos tik ekologiškai, nors žino, jog meno kūrinėliais tapusių margučių niekas nevalgo: saugo juos tol, kol sudūlėja. Net ir tada, kai užsibuvę margučiai pradeda skleisti nemalonų kvapą, nebūtina juos išmesti. Išnešus lauk, išsigaruoja ir gali stovėti ne vienerius metus. Danguolės artimieji jos dovanotus margučius saugo dešimtmečius.

Gražia tamsiai ruda spalva margučiai nusidažo verdant juos svogūnų, geriausia – mėlynųjų lukštuose. Iš vakaro juos užmerkia, rytą kelias minutes pavirina, tada nukošia per marlę. Palaukusi, kol atšals, sudeda dažymui paruoštus kiaušinius ir verda tiek, kad gerai išvirtų – apie 10 minučių.
Dar tamsiau, gražiau nusidažo išvirti ąžuolo žievių nuovire. Kiaušiniams marginti tinka ir medvilniniams audiniams dažyti skirtos priemonės.

Labai svarbu iškart ištraukti kiaušinius iš viralo ir atsargiai nudžiovinti, kad ant lukšto neliktų ratilų.

Ornamentus keičia paveikslai

Tėvų namuose ant margučių dažniausiai būdavo skutinėjami tradiciniai lietuviški ornamentai, saulytės, gyvačiukės, augaliniai motyvai. Meniškos prigimties, iki šiol piešimo įgūdžius tobulinanti D. Titliuvienė sako, kad jai toks marginimas greitai nusibosta.

Danguolė kelia sau didesnius reikalavimus, todėl margučius puošia meniškais gėlių, paukščių, žvėrelių paveiksliukais. Vienam kiaušiniui išskutinėti prireikia valandos ar net kelių, tačiau medituodama su peiliuku rankose, nepajunta, kaip praeina laikas. Skutinėti margučius ji gali net jaukiai įsitaisiusi lovoje.

Tačiau tam reikia ypatingos nuotaikos. Būna, kad pasiėmusi kiaušinį ilgai varto jį rankose, tačiau jokia mintis į galvą taip ir neateina. O kartais tarsi patys savaime ant kiaušinio atsiranda šokantys zuikiai, kiškučiai, paukščiukai, ežiukai, išsiskleidžia gražiausios gėlės.

D. Titliuvienės margučiai jau apkeliavo daugybę parodų, Pilies I kaimo gyventojai juos siunčia užsienyje įsikūrusiems artimiesiems, puošia namus Velykoms. Tačiau mokytis skutinėjimo meno norinčių neatsiranda. Bando tą daryti tik viena Danguolės anūkė.

„Negali sakyti, kad nepavyksta, bet vaikams greitai atsibosta. Daug greičiau ir lengviau rezultato pasiekti marginant velykaičius vašku. Dauguma aplinkinių gyventojų šį būdą ir naudoja, bet man maloniausias yra margučių skutinėjimas“, - tikina moteris.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (60)