Atėjęs Verbų sekmadienis primena apie besibaigiantį Gavėnios laikotarpį ir ateinančias Velykas. Šios šventės senovės lietuvių kultūroje turėjo savo atitikmenis ir papročius, kai kurie iš jų atsirado būtent Lietuvoje ir šiandien jas perima kitos tautos. Etnologas prof. Libertas Klimka pasakoja apie įdomiausius mūsų protėvių papročius, šio laikotarpio prasmę ir Vilniuje atsiradusį fenomeną, kuris taip sužavėjo lenkus.
Verbų Sekmadienis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Gavėnia prasidėjo iškart po Užgavėnių ir tęsis iki Didžiojo ketvirtadienio vakaro, krikščionybėje šis laikotarpis skirtas pasiruošimui didžiausiai religinei šventei – Velykoms. Žmonės pasninkauja, susilaiko nuo pramogų, tvarkosi.

„Senovės žmonės labai laukdavo pavasario ir paukščių atskridimo, nes iki tol būdavo badmetis. Dar baudžiavos laikais, pavasarį, žiemos pabaigoje žmonės jau nebeturėjo ką valgyti, todėl badaudavo. Tai ir krikščioniški papročiai susiklostė būtent iš tų dalykų, kurie natūraliai vyksta gamtoje ar sociume“, – aiškina L. Klimka.

Pašnekovo teigimu, 40 dienų trunkanti Gavėnia simbolizuoja svarbius krikščionybės įvykius – tai ir 40 parų trukęs tvanas, ir 40 metų dykumoje klaidžiojęs Mozė, ir Kristaus kančia.

Libertas Klimka
Libertas Klimka
© DELFI / Valdas Kopūstas

Lietuviai per Gavėnią nevalgė mėsos, pagrindinis maistas būdavo žuvis ir grūdiniai produktai. Tiesa, ne visi šių taisyklių laikėsi uoliai.

„Vaikams ir seniems žmonėms galima nesilaikyti pasninko. Ligoniai nesilaikydavo pasninko. Tai jau bažnyčia leidžia. Tik sveiki žmonės, kurie neturi bėdų, jie laikydavosi pasninko griežčiau, bet visoje Lietuvoje nevienodai, kai kur šeimos labai religingos, laikydavosi sauso pasninko ar bent paskutinę savaitę tai darydavo tikrai griežtai, o kiti, kartais kokį sūrį ar ką pakramsnodavo, tik susilaikydavo nuo mėsos.

Būdavo išmaningų patiekalų, paskanintų su kanapėmis ir aguonomis. Aišku, jei turėjo išlaikytų daržovių, irgi jas valgydavo, tai rauginti kopūstai, rauginti agurkai, rauginti burokai. Viską tą kaimo žmonės turėdavo statinėmis“, – pasakoja profesorius.

Pašnekovas išskiria, kad Gavėnios viduryje būdavo minimas Pusgavėnis, diena, kai žmonės atsipalaiduodavo.

Pusiaugavėnis būdavo atokvėpis, galima truputį ne taip griežtai laikytis pasninko. Tą dieną net leidžiamos vestuvės, jei ką nors bėda prispiria, – juokiasi L. Klimka. – Per Pusiaugavėnį sakydavo, kad Lazdynas miške pražįsta 12 valandą dienos ir tik labai trumpai, o tie žiedai – stebuklingi. Galima bet kurią merginą prisivilioti turint tokį žiedą. Tai geriau nei paparčio žiedas, nes paparčio žiedas duoda turtą, o čia – atneša laimę.“

Žydintis lazdynas
Žydintis lazdynas
© G.Sventickienės nuotr.

Verbų sekmadienį švęsdavo pabudimą

Pašnekovas pasakoja, kad Verbų sekmadieniu pradedama didžioji savaitė, o žiūrint etnologiškai – tai pavasario pradžios pažymėjimas ir džiaugsmas, kad iki Velykų liko savaitė.

„Verbų sekmadienį pasidžiaugiama gyvybės prabudimu gamtoje. Verba lietuviui yra gluosnio arba beržo šakelė, ji palaikoma šiltai ir tada susprogsta lapeliai, tai augmenijos vegetacijos pradžia. Kaip verba dar naudojamas amžinai žalias kadagys“, – pasakoja L. Klimka.

Su verbomis siejama daugybė papročių, anksčiau ji saugojo nuo Perkūno, jei kas nors namuose susirgdavo – ši pasmilkoma, taip pat naudojama išginant gyvulius iš tvarto.

Verbos
Verbos
© DELFI

„Kaip gamtoje viskas atbunda, taip ir žmogaus jėgos, energija, jo nusiteikimas pavasario darbams Verbų sekmadienį turi atbusti po žiemos įmygio. Vaikus ir vyresnius žmones, tuos, kurie neidavo į bažnyčią šventinti verbų, grįžę iš bažnyčios namiškiai pašventina su verba sakydami, kad ne aš mušu, verba muša, taip sakoma: būk sveikas, būk energingas, būk guvus visus metus. Ypatingai seniems žmonėms taip linki sveikatos.

Vaikams verbomis pliaukštelėdavo, kad nebūtų miegaliai, kad kaip vyturiai anksti ryte keltųsi. Iš tikrųjų, Verbų sekmadienis – labai šviesi šventė. Viskas, pavasaris atėjo, tai pavasario pradžios šventė, taip ji perėjo į krikščionybę“, – sako profesorius.

Verbos krikščionybėje siejamos su Kristumi, kai šis įžengė į Jeruzalę savaitė prieš jo nukryžiavimą, žmonės džiaugsmingai jį pasitiko, o po kojomis buvo klojami palmių lapai.

„O palmės lapas yra teisybės simbolis. Graikų olimpiados teisėjai rankoje laikydavo palmės šakelę, tarsi pasižadėdami, kad jie besąlygiškai teisingai teisėjaus“, – sako L. Klimka ir priduria, kad kažką panašaus į verbas jau turėjo ir senovės Romėnai bei kitos Europos tautos.

Unikalias vilnietiškas verbas šluoja lenkai

Vis dėlto vienas dalykas Verbų sekmadienį Lietuvoje unikalus – tai margos vilnietiškos verbos supintos iš daugybės įvairių augalų.

Verbų Sekmadienis
Verbų Sekmadienis
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Tai buvo liaudies amatas, kuriuo užsiimdavo žmonės vakarinėje pusėje nuo Vilniaus, kaimuose link Sudervės: Kriaučiūnuose, Čiakoniškėse, panašiai iki Zujūnų. Ten yra labai gražus kraštovaizdis, kalvelės ir balutės tarp tų kalvelių, todėl ten auga labai daug įvairių augalų bendrijų.

Būtent dėl šios priežasties žmonės ten turi iš ko tas verbas pinti. Per 40 rūšių augalų naudojama vilnietiškoms verboms. Tai labai dinamiškas tautodailės reiškinys, kiekvienais metais jis vis įvairesnis, darosi kitoks, atsiranda naujų formų“, – pasakoja L. Klimka.

Anksčiau mieste žmonės iš popieriaus gamindavo popierines verbas vadinamas palmomis, o kaimo žmonės perėmę šią tradiciją, tačiau įpynė į ją žolynus.

Verbų Sekmadienis
Verbų Sekmadienis
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Tai yra unikalu, nes miesto ir kaimo sąveikoje atsirado šitas fenomenas. Vilnietiškos verbos yra unikalus fenomenas, nežinomas kituose kraštuose arba žinomas tiek, kiek išmokstama iš vilniečių. Dabar ir į Lenkija tos verbos vežamos masiškai“, – sako profesorius.

L. Klimka atskleidžia, kad su kolegomis vis neprisiruošia, tačiau ateityje planuoja įtraukti vilnietiškas verbas į „Unesco“ pasaulio kultūros paveldą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Jelcino nuotykiai Vašingtone: vien su apatiniais išėjo ieškoti picos (71)

Buvusių prezidentų Billo Clintono ir Boriso Jelcino santykiai buvo gana keisti. Buvo laikas, kai...

Auksinio smėlio paplūdimiais garsėjančiuose kraštuose apsilankę lietuviai: jautėmės kaip sąvartyne (48)

Dalindamasis įspūdžiais apie viešnagę Rytų Timore gavau pastabų, kad labai neigiamai atsiliepiu...

Gaisras Vilniuje - dega prie Spaudos rūmų esanti aukštoji mokykla (27)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje gausios gelbėtojų pajėgos buvo sukeltos ant kojų, pranešta, kad...

Paskaičiavo, kiek Lietuvai kainuoja jos gyventojų įpročiai: skaičius įspūdingas (84)

Lietuvos ekonomikai šalies gyventojų fizinis pasyvumas kainuoja 1,5 mlrd. eurų per metus,...

Treniruotei mažytę salę pasirinkęs Šaras – apie konfliktą su Spanouliu ir paskirtą teisėją specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vėlų ketvirtadienio vakarą ruošėsi antrai Eurolygos...

Ar teisingumo ministro postas yra šiandienos teisininko idealas Lietuvoje (12)

„Rasti teisingumo ministrą yra žymiai sunkiau negu jį išlaikyti. Jau kiek laiko tai yra...

Iš „meistriuko“ apsimokės imti kvitą – leis susigrąžinti mokesčius (182)

Nuo 2019 metų oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas...

LKL čempionate – tikras kuriozas: „Vytauto“ treneris Šeškus rungtynių metu paleido tritaškį epizodo įrašas (4)

Jei Lietuvoje būtų NBA laidos „Shaqtin' a Fool“ atitikmuo, šios savaitės nugalėtojas jau...

Stojo mūru už Jasikevičių: kam kam, bet graikams reikėtų ne verkšlenti dėl teisėjavimo, o patylėti Spanoulis – vertas Holivudo (19)

Pirmuose Eurolygos ketvirtfinalio susitikimuose užfiksuotas tik vienas netikėtumas, o jo autoriumi...

Odontologas įvardijo pagrindinę dantų netekimo priežastį: jos išvengti – labai paprasta (32)

Norėdami apibūdinti Lietuvos gyventojų odontologinę sveikatą, galėtume tiesiog pasakyti –...