Perka ne tik kiaušinius
Ūkininkas „Delfi“ pasakoja savo fermoje šiuo metu auginantis 130 stručių. Kiekvieną pavasarį, Velykiniu laikotarpiu tautiečiai iš jo perka kiaušinius, kuriuos paskui margina bei valgo. Taip pat pasitaiko norinčių įsigyti šio paukščio plunksnų – jos gali būti naudojamos kaip aksesuaras.
Jau daugelį metų stručių fermą turintis A. Skliaras tvirtina, kad šie egzotiniai paukščiai nereikalauja jokios ypatingos priežiūros, o ir Lietuvos klimatas jiems yra puikiai tinkamas.
„Auginami jie kaip ir visi naminiai paukščiai. Turi savo patalpą ir voljerus, kur išeina pasivaikščioti. Tik jiems truputį daugiau pašaro reikia nei, pavyzdžiui, vištoms. Jei vienai vištai reikia 50–100 g lesalo per dieną, tai stručiui – 1,5–2 kg, – sako ūkininkas. – Jokios papildomos priežiūros stručiai nereikalauja, nebijo ir šalčio, todėl jiems puikiai tinka Lietuvos klimatas. Jie vaikšto lauke, net kai būna –25 laipsniai šalčio.“
Kiaušinių nepakanka visiems norintiems
Šie paukščiai kiaušinius pradeda dėti vasarį ir perėjimo sezonas tęsiasi iki rugsėjo–spalio mėnesio. Tačiau 99 proc. stručių kiaušinių pardavimų vyksta būtent dabar – Velykiniu laikotarpiu, sako fermos savininkas. Kadangi paukščiai kiaušinius šiemet pradėjo dėti dar visai neseniai, mažiau nei prieš du mėnesius, kiaušinių dar nėra daug, o norinčių jų įsigyti – jau daugybė.
„Kiekvienais metais man neužtenka kiaušinių visiems, norintiems įsigyti. Paklausa didelė, o stručiai tik neseniai pradėjo dėti kiaušinius, – atsidūsta ūkininkas. – Daugiausia kiaušinių būna vasarą, bet tada visi jie dedami į inkubatorių, iš jų išsirita stručiukai. Vasarą kiaušinius žmonės perka retai, nebent kokia šventė. O šiaip, 99 proc. pardavimų būna per Velykas.“
A. Skliaro teigimu, dažnai didelius užsakymus jam pateikia įmonės, Velykų proga savo klientams ar darbuotojams dovanojančios stručių kiaušinius. Įmonėms reikia nemažo kiekio kiaušinių – kiekvienai po 50–100 vnt., sako fermos savininkas. Taip pat į ūkininką neretai kreipiasi ir teatrų atstovai – šie kostiumams ar aksesuarams perka stručių plunksnas.
Dalijasi receptais ir paaiškina, kaip kiaušinį paruošti marginimui
Stručių kiaušinius, žinoma, dažniausiai perka žmonės, norintys išskirtinių margučių ar sočių Velykinių pusryčių. Pagal maistinę vertę vienas stručio kiaušinis prilygsta net maždaug 24-iems vištų kiaušiniams, o skonis jų – vienodas, pastebi A. Skliaras.
Ūkininko teigimu, norint valgyti kietai virtą stručio kiaušinį, jį puode reikia virti mažiausiai 45 minutes. Tačiau paprasčiausias ir populiariausias būdas yra iš stručio kiaušinio daryti omletą, sako pašnekovas.
„Jei nereikia lukšto – galima į jį daužti plaktuku, kiaušinį pilti į keptuvę ir iškepti. Bet dažniausiai žmonės nori po to lukštą marginti, todėl geriausia yra padaryti skylutę, kiaušinio baltymą bei trynį supilti į keptuvę ir iškepti kiaušinienę ar omletą. Tuomet lukšto vidų reikia išplauti, išdžiovinti ir tada galima marginti“, – paaiškina A. Skliaras.
Pats ūkininkas sako per Velykas stručių kiaušinių nemarginantis, nes pačiu darbymečiu tam tiesiog nelieka laiko. Užtat šia kūrybine veikla mėgsta užsiimti jo dukros, džiaugiasi pašnekovas.
Stručių kiaušiniai valgomi bei marginami jau tūkstančius metų
Manoma, kad stručių kiaušinius žmonės valgo jau tūkstančius metų. Izraelyje esančiame Negevo dykumos regione, po Nitzanos smėlio kopomis archeologai šiemet atrado priešistorinę stovyklavietę, kurioje anuomet apsistodavo dykumų klajokliai. Čia, šalia senovinės ugniavietės, rasti aštuoni stručio kiaušiniai, kuriems, manoma, yra daugiau nei 4 tūkst. metų, rašoma neseniai pasirodžiusioje BBC publikacijoje.
Laukiniai stručiai šioje vietovėje buvo paplitę iki XIX amžiaus, o stručių kiaušinių buvo rasta kelių laikotarpių archeologinėse vietovėse. Kadangi kiaušinių lukštai buvo aptikti ir šalia kadais buvusios ugniavietės, tai įrodo, kad klajokliai sąmoningai surinkdavo šių paukščių kiaušinius ir jais maitindavosi.
Taip pat publikacijoje skelbiama, kad stručių kiaušiniai buvo naudojami ne tik kaip maisto šaltinis, bet ir kaip indai vandeniui nešti. Be to, jie būdavo ir dekoruojami – ant kiaušinių žmonės jau anuomet piešdavo įvairius ornamentus, juos graviruodavo.
