aA
Velykos anuomet primindavo vestuves. Šeimininkės viską, ką turėjo geriausio, sudėdavo ant Velykų stalo. Merginos, susėdusios ratu, sukdavo kiaušinius, kad sužinotų, kuri pirma ištekės – atsisukęs smaigalys reiškė artėjančias vestuves. Jei kiaušinis lupasi gerai, tai reiškia, kad gyvenimas bus lengvas ir paprastas, o jei sunkiai, tai šiemet nesiseks. Ridendami margučius, išsiaiškindavo, kas ilgiau gyvens – toliau nuriedėjęs margutis rodė, kad gyvensi ilgiau. Kad būtų geras derlius, buvo šventinamas anksti ryte pasemtas vanduo.
Keptas kumpis
Keptas kumpis
© Shutterstock

Lietuviai tikėjo, kad tinkamai paruoštas Velykų stalas gali pritraukti sėkmę ir turtus, todėl puošė namus ir gamino apeiginius valgius, turinčius mistinių galių. Kad būtų įdomiau gaminti ir valgyti, kviečiame susipažinti su keletu jų.

Margučio antgamtinės galios

Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios formos), gyvybės atsiradimą, vaisingumą (dėl to, kad tai gemalas). Tai ir gėrio, derlingumo bei gamtos atgimimo simbolis.

Pavasarį atgimstant gamtai, kiaušinis buvo naudojamas kaip magiška priemonė gyvybės jėgoms sužadinti. Kad kiaušinis įgautų didesnę antgamtinę galią, jis buvo dažomas. Dažniausiai kiaušiniai buvo dažomi juodai, raudonai, geltonai, rusvai ir žaliai. Juoda spalva simbolizavo žemę motiną.

Gilią simbolinę prasmę turėjo ir apeiginis kiaušinių dažymas raudonai. Tai reiškė nedalomą gimimo, gyvenimo, šviesos, šilumos bei sėkmingos visko pradžios supratimą. Be to, raudonai spalvai buvo priskiriama nepaprasta galia nuvyti piktas antgamtines jėgas ir apskritai visa, kas bloga. Kiaušinių dažymas žalia spalva reiškė pavasario augaliją, javų daigus, o geltona bei rusva spalva – pribrendusius javus. Dar didesnė buvo įvairiais prasmingais raštais išrašyto kiaušinio galia.

Margučiai
Margučiai
© Shutterstock


„Kiaušinis nedaužomas nei peiliu, nei į stalą, o tiesiog į kitą kiaušinį. Dažniausiai jis padalijamas į tiek dalių, kiek yra šeimoje narių. Sakoma, jei paklydęs prisiminsi, su kuo dalijaisi velykiniu kiaušiniu – atrasi kelią”, - pasakoja Lietuvos nacionalinio kultūros centro papročių specialistė, etnologė Nijolė Marcinkevičienė.

Pyragai – namų pilnatvei, kiauliena – sotumui ir vaisingumui

Pasak N. Marcinkevičienės, Velykoms šeimininkės nepagailėdavo nei laiko, nei produktų, kad šventinį stalą papuoštų ypatingi pyragai – bobos. Viskas, kas turima geriausio, būdavo sudedama į pyragą – tai tam tikras turto simbolis. Pyragas privalėjo būti aukštas, pūstas, margas ir gražus kaip boba. O ir puošdavo žalumynais, figūriniais kepinukais, spalvotais saldainiais. Kartais bobos viršūnėje įkišdavo mažą dailią verbelę ir padėdavo patį gražiausią margutį. Ant Velykų stalo būtini ir paprasti kvietiniai pyragai. Pyragas asocijavosi ne tik su geros (baltos) duonos gausa, bet ir su namų pilnatve, geru kviečių derliumi. Grįžtančių sparnuočių garbei iš pyrago tešlos likučių taip pat kepdavo „paukščiukus“, vadinamus varnelėmis, špokiukais, pempėmis ir pan.

Po pasninkiškos gavėnios valgyta daug mėsos. Svarbiausia – kiauliena. Etnologai tai sieja su kiaulės simbolio paplitimu pavasario švenčių apeigose, agrariniais tikėjimais. Kiaulė reiškia sotumą, vaisingumą, o jos gebėjimas knisti – lengvą žemės arimą. Riebi mėsa ar kumpis parodydavo, kad šeima – turtinga. Buvo tikima, kad jei ant stalo yra kiaulienos, tai bus geras derlius, o gyvuliai tvarte – visada sotūs.

Margučiai
Margučiai
© Shutterstock


Visoje Lietuvoje paplitę patiekalai iš kiaulienos: suktos ir slėgtos karkos, šaltiena, virtos dešros.
Etnologė pasakoja, kad žemaičiai išlaikė tradiciją Velykoms gaminti riebų šiupinį su dubenyje kyšančia kiaulės uodega. Dzūkijoje visai neseniai išnyko paprotys Velykoms šutinti riebius kopūstus ir būtinai su kiaulės knysle. Suvalkiečiai iki XX a. vid. išlaikė paprotį virti arba krosnyje kepti kiaulės galvą, vėliau imta gaminti kiaulės galvos sūrį. Aukštaičiai, papjovę kiaulę, Velykų kepsniui atideda pirmarūšę mėsą, dažniausiai užpakalinį kumpį. Kad mėsa būtų minkštesnė, ją visą parą išlaikydavo išrūgose, arba, prieš stumiant į krosnį, kumpį aplipdydavo rugine tešla. Kumpis valgomas su aštriais, ką tik iškastais, su grietine ar burokais paruoštais krienais.

Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje kepama paukštiena, dažniausiai – žąsis.

Kaulai apsaugo javus nuo krušų ir sausrų, stalo žaluma gerina žiemkenčių augimą. Norintys apsaugoti javus nuo krušų ir sausrų, nuo velykinio stalo neturėtų išmesti kaulų, o juos pakasti keturiuose laukų kampuose.

„Visos Lietuvos šeimininkės stengėsi Velykų stalui paruošti ir pieniškų valgių, kad karvės būtų pieningos, kad vasara būtų giedra. Žemaitės slėgdavo margą sūrį, aukštaitės sukdavo sviestvarškę, paskanintą kmynais ar mėtomis. Suvalkietės tebegamina saldųjį sūrį, dzūkės –poskystę varškę, kuri labai tinka valgyti su pyragu”, - apie papročius pasakoja N. Marcinkevičienė.

Keptuvėje keptas bulvių, svogūnų ir kiaušinių pyragas
Keptuvėje keptas bulvių, svogūnų ir kiaušinių pyragas
© DELFI / Modesta Meškė


Anot etnologės, tikėta, kad Velykų stalą privalu papuošti per žiemą išsilaikiusia žaluma. Tai lemia gerą žiemkenčių augimą. Ypač stropiai šios tradicijos laikėsi žemaičiai, Klaipėdos krašto lietuviai: bruknienojų apdėliodavo ne tik aplinkui stalą, bet prikaišiodavo ir į mėsą, sūrį, pyragą. Puošti tinka bruknienojai, šarkakojai, pataisai, išsprogusios beržų šakelės. Viduryje stalo – želdintų avižų ar miežių dubenyje – dėjo tešlinį, sviestinį ar alebastrinį avinėlį, kaip aukos ir prisikėlimo ženklą.

Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje stalas nenukraustomas visas tris Velykų dienas.

Velykų valgiai – tai fantazija, bet nepraraskime saiko

Apie kelias dienas trunkančias šventes ir nukrautus stalus, gero maisto, vyno ir restoranų žinovė, tinklaraištininkė Urtė Mikelevičiūtė sako, kad visgi neturėtume prarasti saiko. Jos patarimas - derinti tradicijas su savo pomėgiais ir nepamiršti, kad geriau mažiau, bet kokybiškas produktas ir tiesiog pabuvimas su artimaisiais: „Saikas, yra geriausias draugas bet kokių švenčių metu. Visuomet sakau, jog reikia neperkrauti stalų ir nepersistengti su maistu. Galima suplanuoti protingus vaišių kiekius. Kaip tai padaryti? Pagrindinio patiekalo turėjimas - juo puikiai gali būti tradicinis Netikras zuikis. Atraskite savo interpretaciją arba susiraskite seną gerą močiutės receptą. Pasiplanuokite užkandžius, ar tai bus mišrainės, ar tai bus šaltiena ar įdaryti kiaušiniai – jų turėtų būti saikingai pagal svečių skaičių. Įsivaizduokite, jog tai kelių patiekalų ilgai trunkanti vakarienė: užkandžiai, karštas patiekalas ir desertas.“

Pasak Urtės, lietuviai neretai vis dar persistengia. Su metais mažiau ir rečiau, bet vis dar gajus ir socialinėje erdvėje dažniausiai sklandantis juokas, kaip šventinius valgius reikia valgyti tris dienas ir dar paskui iš tėvų, senelių ir giminių su pilnais krepšiais maisto namo sugrįžti. Tiesiog reiktų pradėti nuo savęs ir po truputį keisti šitą nelabai sveiką įprotį.

Nors kiaušinių marginimas - labai smagi pramoga tiek šeimai, tiek su vaikais, bet čia Urtė irgi siūlo nepamiršti žodžio - saikas. Kartais užtenka vos kelių kiaušinių, kurie papuoš Velykų stalą. Desertui siūlo išsikepti Mielinę bobą, Velykinį keksą arba dar skaniau – pasigaminti Pascha – žydišką varškės pyragą su daug riešutų ir džiovintų vaisių.

Kalvarijų turgus
Kalvarijų turgus
© DELFI / Domantas Pipas


„Velykų valgiai – tai fantazija. Kas mėgsta tradicijas, gali atrasti dar ir daugiau įvairių senovinių receptų ir juos pritaikyti su šiuolaikiniais ingredientais. Arba tiesiog įsivesti savo naujas tradicijas“, - sako maisto žinovė.

„Kalbant apie puošybą, Velykos yra turbūt draugiškiausia šventė, nes turime atgyjančią ir žaliuojančią gamtą. Tad įsikvėpkime motyvų iš jos ir paruoškime gaivų stalą. Nesakau, kad reikia eiti skinti medžių šakų, gamtą saugoti reikia, bet yra puikių alternatyvų, kaip vazonėliuose pasodinti narcizai ar kitos mėgstamos gėlės. Visuomet galima papuošti stalą prieskoniais, daugiau dėmesio skirti indams, kurių, manau, rasite kiekvienos močiutės, mamos, o gal jau ir savo indaujose. Tradicinės verbos irgi puikiai gali įsiintegruoti į modernų Velykų stalą“, - pataria Urtė.

Dietologė atvira: svarbu nepersivalgyti ir nepersigerti alkoholinių gėrimų

Visi žinome seną tiesą, kad persivalgymas yra blogas pakeleivis, tačiau švenčių metu neretai jį pasiimame kartu. Dietologė Zita Martinaitienė pataria norintiems gerai jaustis visų švenčių metu - tarp valgymų daryti bent 1 valandos pertraukas - nepamiršti pasivaikščioti, paridenti margučius, pažaisti kitus velykinius žaidimus, pajudėti.

Dietologė primena nepamiršti, kad prieš verdant kiaušinius, juos būtina gerai nuplauti po tekančiu vandeniu dėl salmoneliozės profilaktikos.

Kiaušinį geriausia valgyti su šviežiomis daržovėmis, šlakeliu alyvuogių aliejaus ir trupučiu citrinos sulčių. Sveikiausias yra pusiau skystas kiaušinis. „Vietoj majonezo galima pasigaminti padažą iš lieso natūralaus jogurto. Aš mėgstu graikišką: sumaišau su krapais, pipirais, petražolėmis, įtarkuoju agurką, viską susmulkinu su smulkintuvu“, - savo receptu dalijasi Z. Martinaitienė.

Turintiems jautrų skrandį, gastritą ar kt. ligas, pusryčius vertėtų pradėti nuo šilto maisto (košės), o tik vėliau suvalgyti kiaušinį, garinį omletą. Tarp valgymų gerti vandens, o ne saldžių gėrimų, kurie skatina vidurių pūtimą. Gerti prieš valgį 30 min. ar po valgio 30 min - 1 val.

Po kiaušinių valgymo reikėtų daryti iki 4 val. pertrauką, nes tiek laiko virškinamas baltyminis maistas. Po kiaušinių nereikėtų iš karto valgyti mėsos. Didelis baltymų kiekis netinkamas sergantiems inkstų ligomis.

Turintiems mažą skrandžio rūgštingumą reiktų negerti valgio metu, nes taip dar sumažėja skrandžio sulčių veiklumas. Rekomenduočiau ir šiltas žolelių arbatas (mėtų, jonažolių, žalią arbatą). O virškinimo problemų turintiems dietologė pataria vartoti virškinimo fermentus.

„Mano pacientai visada sako, kad valgė ir gėrė nedaug, bet... kažkodėl pučia vidurius, nevirškina skrandis, pykina. Beje, būna ir labai rimtų atvejų. Jei staiga prasidėjo stiprus, juosiančio pobūdžio skausmas, apimantis ir skrandį, tai gali būti ir pankreatitas (kasos uždegimas), ypač jei padauginsite alkoholio“, - sveikų Šv. Velykų linkėdama sako Zita Martinaitienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
4.3333

Top naujienos

Skvernelis: yra dvi priežastys, kodėl reikalingas karantinas (61)

Ministrų kabinetas trečiadienį karantiną šalyje pratęsė iki birželio 16 dienos. Premjeras...

Europos Komisija: Lietuva gali pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš ES atsigavimo fondo (31)

Europos Komisija siūlo, kad Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš kuriamo Europos...

Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems Lietuvos vaikams (306)

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui vaikams skirti...

Nuo vasaros karantino sąlygos jau bus kitos: ateina ilgai laukti pokyčiai (80)

Vyriausybė trečiadienį patvirtino dar vieną karantino švelninimo etapą, kartu pratęsė ir...

Vyriausybė paskelbė kriterijus, pagal kuriuos būtų galima atšaukti karantiną (23)

Vyriausybė trečiadienį protokoliniu sprendimu patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM )...

Šparagai: aprūpina energija ir padeda išsaugoti jaunystę + šparagų pyrago receptas (2)

Nuo seno mūsų močiučių darželiuose augintos gėlės iš tiesų yra visai ne gėlės, o pačios...

Socialdemokratų sąrašo nauji veidai – Lazutka, Čaplinskas, Kaluginas papildyta Lazutkos, Čaplinsko komentarais (215)

Kartu su Lietuvos socialdemokratų partija į Seimo rinkimus einančių žymių asmenų sąrašą...

Lietuvos futbolas sugrįžta Delfi TV eteryje (2)

Futbolo gerbėjai Lietuvoje pirmieji galėjo džiaugtis, kad jų mėgiamoms komandoms vėl leidžiama...

Skvernelis: bus atnaujinta daugiau tarptautinių skrydžių, keisis izoliacijos tvarka bus skelbiamas šalių sąrašas  (233)

Trečiadienį, visai prieš Vyriausybės posėdį Saulius Skvernelis pranešė, kad netrukus bus...

|Maža didelių žinių kaina