Nors lietuvių gyvenimas per šimtą metų pasikeitė drastiškai, Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji koordinatorė Marija Liugienė pastebi, kad kai kurios šiandieninės Velykų stalo tradicijos siekia gilią praeitį.
© DELFI / Domantas Pipas

Anot rašytojo ir publicisto Aido Puklevičiaus, prieš šimtą metų ne tiek jau ir daug žmonių miestuose šventė Velykas. „Prieš lygiai šimtą metų miestai atrodė visiškai kitaip. Ne tik pastatai buvo kitokie, bet ir žmonės. Vilniuje beveik pusė gyventojų Velykų nešventė: rusai šventė savo Velykas, o žydai šventė savo Pascha. Velykas šventė tik lietuviai ir lenkai. Kaimuose žmonės palaikė šią tradiciją“, – per „Maxima“ velykinę spaudos konferenciją kalbėjo rašytojas.

Velykoms ruošdavosi net pusę metų

Ką ant Velykų stalo lietuviai dėjo prieš 100 metų: dietologai tokią mitybą vertina labai gerai
© DELFI / Domantas Pipas

Pasakodama apie pasiturinčių valstiečių Velykas prieš maždaug šimtmetį, M. Liugienė apibendrino, kad žmonių mitybą tuo metu daugiausia apibrėždavo trys veiksniai: žemės ūkio darbų cikliškumas ir religinis kalendorius, tam laikmečiui būdingas nepriteklius ir vedybos.

Dietologai to laikmečio mitybą vertina labai gerai. Žmonės valgydavo tai, ką užsiaugindavo savo ūkyje, pagal sezonus. Laikėsi pasninko advento ar gavėnios laikotarpiu. Dėl to per šventes norėdavo stalą nukrauti mėsa ir iš peties atsivalgyti už visą pasninko laikotarpį. O tam, ką dėdavo ant stalų, įtakos turėdavo net ir vedybos – santuokos su lenkais, čekais, rusais, vengrais ar gausi Žemaitijoje gyvenanti žydų bendruomenė. Taip pat iš prancūzų į rusų, o vėliau – ir į lietuvių kalbą verstos pirmosios kulinarinės knygos. Visa tai diktavo madas ir šeimininkių pasirenkamus receptus“, – pasakoja p. M. Liugienė.

Visai kitokia situacija yra šiandien, sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė. Šiandieninių žmonių mitybos įpročius lemia kitokie veiksniai: visiška pasirinkimo laisvė, kelionės ir viešoji informacija apie svečius kraštus, jų tradicijas, taip pat žmonių rūpinimasis sveikata ir sąmoningumas.

Ką ant Velykų stalo lietuviai dėjo prieš 100 metų: dietologai tokią mitybą vertina labai gerai
© DELFI / Domantas Pipas

„Žmonės kasdien gali rasti parduotuvėse visko, ko tik nori, taigi šventė maisto pasirinkimo atžvilgiu gali vykti kasdien. O per šventes norima švenčių šventės – kažkuo nustebinti save ir savo svečius, išragauti kažką naujo, gurmaniško ar net egzotiško. Jau nieko nebestebina ant stalų kaimyninių Europos šalių virtuvių patiekalai – prancūziška čiabata, kruasanai ar graikiškos alyvuogės, alyvuogių aliejaus padažai. Idėjų žvalgomasi į Azijos, pietų Amerikos ir kitų žemynų virtuves, naudojami nesunkiai randami egzotiniai prieskoniai. Visa tai nori ar nenori daro įtaką tradicinės mūsų virtuvės receptams“, – pasakoja V. Drulienė.

Pasak jos, stipri pastarųjų maždaug trejeto metų tendencija yra ko nors valgymas arba nevalgymas dėl sveikatos ar įsitikinimų. Populiarėja maisto produktai be glitimo, laktozės, be pridėtinio cukraus ar druskos, su papildomomis gerosiomis bakterijomis, vitaminais, veganiški patiekalai ir panašiai.

Ką ant Velykų stalo lietuviai dėjo prieš 100 metų: dietologai tokią mitybą vertina labai gerai
© DELFI / Domantas Pipas

Kai kurios tradicijos išliks ilgai

Tiesa, nepaisant daugybės skirtumų, yra ir nemažai velykinio stalo panašumų anuomet ir šiandien, teigia V. Drulienė. Dauguma maisto Velykų stalui šeimininkės gamina pačios ir stengiasi pagaminti kažką tradicinio – kiaulienos, paukštienos ar veršienos kepsnį. Žinoma, dažo margučius, ant stalo nemažai deda patiekalų iš pieno produktų.

Tautodailininkės M. Liugienės teigimu, patiekalai iš pieno ir kiauliena ant mūsų protėvių Velykinio stalo buvo būtini, nes simbolizavo gerus, sočius metus – gausiai pieno duodančias karves ir derlingus, tarsi kiaulės šnipu gerai suartus, laukus.

Kai kurios Velykų tradicijos, teigia moteris, jau yra išnykusios. Esą tai nulėmė žmogaus atotrūkis nuo žemės darbų. „Seniau per Velykas buvo pakabinamos sūpuoklės. Tas supimasis turėjo paskatinti linų augimą. Dabar tai nebėra aktualu“, – pastebi ji.

Ką ant Velykų stalo lietuviai dėjo prieš 100 metų: dietologai tokią mitybą vertina labai gerai
© DELFI / Domantas Pipas

Diskusija tarp du skirtingus šimtmečius atstovaujančių moterų – tautodailininkės M. Liugienės ir V. Drulienės – išryškino šių dienų šeimininkių pasiruošimo Velykoms skirtumus, kuriuos diktuoja šiuolaikinis gyvenimo būdas ir tempas. Anuomet šventiniam stalui buvo ruošiamasi bent gerą pusmetį: gyvuliai skerdžiami dažniausiai rudenį, jų mėsa sūdoma ar rūkoma, džiovinami sūriai, raugiamos daržovės, malami „šventiniai“, „balti“, miltai, kad per Velykas būtų iš ko iškepti šventinio pyrago ir paruošti kitų tradicinių patiekalų.

Tačiau abi moterys sutinka, kad margučių tradicija išliks dar ilgai. „Margučiai ir šiandien išlieka vienu svarbiausių Velykinių patiekalų. Tai yra iš gilios senovės atėjęs paprotys“, – sako M. Liugienė.

„Marija Gimbutienė aiškina, kad buvo paukštė deivė. Ji buvo svarbi. Pavasarį sugrįžtantys paukščiai pargabendavo ne tik šilumą, bet ir išsigelbėjimą nuo bado“, – pasakoja tautodailininkė. Esą paukščiai padėdavo kiaušinius, o jaunuolių darbas būdavo eiti į pelkynus, lipti į medžius ir parnešti tuos kiaušinius.

Ką ant Velykų stalo lietuviai dėjo prieš 100 metų: dietologai tokią mitybą vertina labai gerai
© DELFI / Domantas Pipas

Iš parneštų kiaušinių, teigia moteris, vieną numargindavo. „Jį dažydavo aukos spalva – raudona spalva. Ant jo išpiešdavo paukščio pėdutes ir nešdavo paaukoti. Galbūt iš tų laikų liko paprotys marginti kiaušinius“, – svarsto tautodailininkė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Branduolinių povandeninių laivų kapinyne Rusijoje apsilankęs vokiečių žurnalistas: tai, ką išvydau, sukėlė šoką (12)

Vokiečių žurnalistas Michaelis Schmidtas papasakojo apie tai, kaip Šiaurės vakarų Rusijoje,...

Egzotiškas pasiūlymas Palangoje: vietoj įprastų saldumynų – drakono vaisių, kinkanų ir karališkų uogų (1)

Vaisiais iš Tailando, Kosta Rikos, Izraelio, Turkijos bei Lenkijos Palangoje pirmus metus...

Sekmadienį – dar viena proga pasidžiaugti šiluma

Sekmadienio naktis numatoma nepastoviai debesuota, be lietaus. Vėjas silpnas. Antroje nakties pusėje...

Saugojosi, bet pastojo: apie gyvybei pavojingą negimdinį nėštumą įspėjo ne vienas simptomas (27)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, norėdama pasidalinti savo istorija. Ji viliasi, kad kitoms...

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (63)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (287)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (137)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Klaipėdą drebino įspūdingas Donato Montvydo cirko šou: per „Žiūrėk, ką padarei“ dainą arena pašėlo (79)

Šeštadienio vakarą Klaipėdos „Švyturio“ arenoje įvyko ilgai lauktas vienintelis dainininko...

Išskyrė 9 akivaizdžiausius partnerių neištikimybės ženklus: juos pajutus, reiktų sunerimti (9)

Vyrus ir moteris į neištikimybę pastūmėja skirtingos priežastys, tačiau ir vieni, ir kiti...

Suskambo vienintelis solinis Jazzu koncertas pajūryje: atlikėja neslėpė kvapą gniaužiančio jaudulio (64)

Palanga šį savaitgalį tapo Lietuvos centru – čia ne tik vyko „Aurum 1006 km“ lenktynės, bet...