Jo teigimu, Lietuva remiasi didžiųjų klimato centrų prognozėmis, kadangi yra reikalingos labai galingos sistemos toms prognozėms sudaryti.
„Mes galime pažvelgti kažkur tik mėnesį į priekį, nes paskui tas prognozių patikimumas drastiškai krenta. Lietuvoje, pagal dabartinę situaciją, prognozuojama, kad balandžio mėnesį numatoma, kad turėtų būti apie pusę laipsnio šilčiau už tas įprastines ir dabartines klimato sąlygas.
Įprastai balandžio vidutinė temperatūra yra 7,2 laipsnio. Tai turėtų būti, mėnesį į priekį žiūrint, truputį šilčiau ir truputį sausiau.“
Pasak jo, jeigu apskritai vertintume balandžio mėnesį, tai jis dažnai yra kontrastingas. Pastebėjus, kad kovo mėnesį irgi vyrauja permainingi orai, klimatologas pasakojo, kad šis mėnuo yra labiau šaltojo laikotarpio arba žiemos mėnuo.
„Tik kovo pabaigoje, kažkur balandžio pradžioje, pradeda keistis didieji tie cirkuliaciniai centrai, pradeda slinktis ir tada pas mus ateina „kitas“ pavasaris. Dabar mes turime kalendorinę žiemos pabaigą, kada vidutinė temperatūra peržengia per 0 laipsnių ir tą ankstyvąjį pavasarį, kol dar neprasideda augalų vegetacija.
Vegetacijos pradžia yra laikoma, kada vidutinė temperatūra peržengia per 5 laipsnius šilumos. Toks ankstyvas pavasaris pasitaiko su tam tikrais pasvyravimais, kai pasninga ir vėl nutirpsta, vyrauja šlapdirba, nors temperatūra jau laikosi teigiama.“
D. Valiuko teigimu, tuo nereiktų labai stebėtis, nes ankstesniais metais turėjome iš eilės daug šiltų kovo mėnesių, bet kovas apskritai gali būti labai įvairus.
„Anksčiau būdavo, kad ir su sniego danga, ir pakankamai šaltas. Pavyzdžiui, šalčiausias kovas buvo 1987 m., kai buvo -5,43 vidutinė temperatūra, o 1963 m. irgi tokia temperatūra. Čia, jeigu žvelgtume nuo praeito amžiaus vidurio. Tiesa, yra buvę ir 5 laipsniai šilumos, pavyzdžiui, 2007 m.
Tiek būtų bendrai apie kovą, o balandis yra pavasariškas mėnuo, šilčiausias buvo 2000 m., kai vyravo 10,8 laipsniai šilumos.
Vėlgi, gali būti ir pakankamai vėsu, pavyzdžiui, 1981 m. buvo šalčiausias balandis, kai vyravo 3,6 laipsniai. Taigi, tie kontrastai irgi galimi ir tikrai yra buvę, kad iki balandžio pradžios ir vos ne vidurio dar būdavo sniego. Dabar klimato sąlygos yra pakitusios, to nebeturime, bet balandis, ko gero, ir pagal dabartines tendencijas tikriausiai bus šiltesnis“.
Klimatologo paklausus, kada jau galėtume pradėti ieškoti pirmųjų pavasario ženklų gamtoje, pavyzdžiui, žibučių, jis sakė, kad jos gali pasirodyti ir anksčiau nei balandį.
„Vietose, kurios gauna daugiau saulės, gali ir anksčiau pasirodyti, bet bendrai imant, kaip jau minėjau, ta augalų vegetacija laikoma kažkur vidutiniškai balandžio pradžia, pirmasis dešimtadienis, turbūt kažko panašaus galime ir tikėtis.“
Pasiteiravus, ar iš tikrųjų galima tikro pavasario tikėtis nuo pavasario lygiadienio, kuris šiais metais bus kovo 20 d., D. Valiukas teigė, „kad ir taip, ir ne“.
„Kovo mėnuo, iš tikrųjų, dar yra žiemiškas, o kovo pabaigoje jau persitvarko didieji atmosferos cirkuliacijos centrai ir šiame pasakyme teisybės yra, bet tikrai ne kiekvienais metais.
Kartais tas pavasaris pas mus būna ir nuo kovo pradžios, kartais ir vėliau, bet taip, kovoje pabaigoje, neprisirišant prie lygiadienio, tas tikrasis pavasaris labiau įsivyrauja. Paprastai sakant, jau tos sąlygos būna kitokios.“
