300 paukščių laikančios šeimos ūkyje spalvoti kiaušiniai neturi lygių: išdavė paslaptį, kurie skaniausi, o kurie – tvirčiausi

Kukarskės kaimo (Šakių savivaldybė) ūkininkų Vidos ir Artūro Galvelių sodyboje darbymetis prasideda dar gerokai prieš Velykas. Nors šeima laiko apie 300 vištų, žąsų, kalakutų ir kitokių paukščių, visiems norintiems naminių paukščių mėsos ir kiaušinių neužtenka. Ypač tokių, kurių net nereikia marginti – jie gamtos jau nudažyti gražiausiais pasteliniais potepiais.

Laimingų vištų karalystė

Bene prieš du dešimtmečius Kukarskės kaime, šimtametėje suvalkiečio sodyboje, įsikūrusiems mokytojams verslą pasufleravo kaimo pavadinimas.

„Kukarskėje turi kukariekuoti gaidžiai“, – nutarė naujieji ūkininkai. Gaidžių jų sodyboje yra kelios dešimtys – ir paprastų, vedžiojančių pulkus dedeklių, ir įvairiaspalvių dekoratyvinių, išdidžiai prižiūrinčių savo įvairiaspalves, įvairiausių raštų plunksnų apdarais pasipuošusias veislines vištaites.

Specialiai įrengtuose garduose šeima laiko apie 20 veislių dekoratyvinių vištų. O kol pulko neišretino praėjusį pavasarį į sodybą užklydusi kiaunė, jų buvo dar bene dvigubai daugiau.

Artūras tvirtina, kad vištos nėra kvailos, kaip dažnai žmonės mano. Jos yra draugiškos, kai kurių veislių – net ir labai greitai prijaukinamos, pažįsta savo šeimininką ir yra labai smalsios. Kai pernai sodybos svečiai vakarodami grojo gitara, viena smalsuolė visą laiką vaikštinėjo aplink, stebėjo, klausėsi ir net pakreipusi galvą – akivaizdu, kad jai patiko muzika. Ypač jaukios maranų veislės vištos.

Vištas žmonės laiko dėl kiaušinių. Dedeklės per metus padeda apie 300 kiaušinių, dekoratyvinių veislių plunksnuotės ne tokios dosnios – po kiaušinį palieka tik kas kelintą dieną. A. Galvelė tikina, jog dėslumas priklauso ir nuo lesalo.

„Mūsų vištos lesa tik skaldytus grūdus, todėl kiaušinių padeda mažiau, bet užtat yra laimingos: lauke kapstosi kiek nori ir visą dieną mėgaujasi pavasario saule“, – tvirtina paukštyno savininkas.

Nereikia net marginti

Galvelių laimingų vištų kiaušiniai prieš Velykas tampa deficitu. Nors vištų būrys didžiulis, tiek kiaušinių, reikėtų nuolatiniams klientams, ūkininkai nesurenka. Užsakymai prasideda prieš gerą mėnesį ir dar anksčiau.

O labiausiai visi nori dėželėje rasti bent vieną spalvotą kiaušinėlį – kad ir patį mažiausią. Ūkio šeimininkė Vida tvirtina, kad miestiečiai tokius kiaušinukus dovanoja anūkams.

Spalvotus kiaušinius, pasak Artūro, deda labai nedaug veislių vištų. Žalsvai melsvus kiaušinius deda auracanos, rausvai rudus, tarsi iš svogūnų lukštų mirkalo ištrauktus – maranai. Artūras tikina, kad kiaušinio dydis priklauso nuo paukščio veislės, o spalvą lukštui suteikia tulžyje esantis pigmentas oocianinas.

Visi kiaušiniai dėtyse formuojasi balti, tačiau keliaujant per kiaušintakius, tulžyje esantis pigmentas įsiskverbia į lukštą ir jį nudažo. Ta kelionė ne tokia ir trumpa: užtrunka 26 valandas, o kiaušinio lukštas susiformuoja per maždaug 20 valandų.

„Skaičiau, kad Mičigano universiteto mokslininkai nustatė, jog vištos deda tokios spalvos kiaušinius, kokie yra jų ausų speneliai. Bet ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad kiaušinio kokybė nepriklauso nei nuo lukšto, nei nuo trynio spalvos – vienintelis dalykas, kuris tam tikrai turi įtaką, tai lesalai. Kuo jie natūralesni, tuo kiaušinis vertingesnis“, – tvirtina A. Gelvelė.

Tvirčiausi kiaušiniai pentardų

Galvelių ūkyje pavasario žolytę skabo daugybė paukščių, bet labiausiai į akis krenta baltos lyg pusnys žąsys. Šeima turi senovinės lietuvių veislės vištinių žąsų veislinį pulką. Vienas žąsies kiaušinis kainuoja 2 eurus, bet Artūras jų neparduoda. Nė vieno, nes šiemet tikisi išperinti žąsiukų.

Žąsys deda labai mažai, vos 15 – 20 kiaušinių per metus. Vida sako, kad jų kiaušiniai galėtų pretenduoti į skaniausių kiaušinių titulą, nes išvirti yra salstelėję. Antri pagal skanumą – ančių kiaušiniai.

Bet mėgstantys pasipuikuoti tvirčiausiais margučiais, turėtų rinktis tik pentardų kiaušinius. Jų lukštas yra storiausias, todėl kiaušiniai gali išbūti net pusmetį, „Tokiu margučiu per Velykas visus vištinius be vargo gali „numušti“, – juokiasi Artūras.

Galvelių ūkyje pentardų yra, tačiau kiaušinių prieš Velykas jos dar niekada nėra padėjusios – kasmet pirmus padeda tik gerokai po švenčių, kai visiškai atšyla. Pentardos yra slapukės, kiaušinius slepia netikėčiausiose vietose, todėl rasti juos ne visada ir pavyksta.

Parduodama kiaušinius, prieš Velykas V. Galvelienė savo nuolatinius klientus apdovanoja ir maišeliu svogūnų lukštų. „Kasmet pati kiaušinius marginu svogūnų lukštais, apdėjusi įvairiausiomis žolelėmis. Žinau, koks malonus tai užsiėmimas ir noriu, kad visi tą džiaugsmą pajustų“, – sakė ūkininkaujanti pedagogė.