Projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ mokymuose žengti pirmieji žingsniai, kad šis noras taptų realybe. Juose Dusetų Kazimiero Būgos ir Zarasų Ąžuolo gimnazijų, Pauliaus Širvio progimnazijos ir meno mokyklos moksleiviai bei mokytojai kartu su projekto ekspertais aptarė pagrindines savo bendruomenės, miesto ar net visos valstybės problemas, pasisėmė idėjų, kaip jas spręsti, ir pasiruošė kibti į darbus.
„Mūsų mokykloje per pertraukas itin triukšminga, todėl pasiūlėme įrengti specialų kambarį norintiesiems ramybės, – pasakoja Greta Šepliakovaitė, Zarasų Ąžuolo gimnazijos 2b klasės moksleivė. – Jame per pertraukas ir laisvas pamokas mokiniai galės skaityti knygas, ruošti namų darbus, bendrauti ar tiesiog ilsėtis.“
Gimnazistė tikisi, kad pavyks suburti bendraminčių komandą, sėkmingai įgyvendinti šią idėją ir pagerinti moksleivių užimtumą.
„Dažnai galvojame, kad esame vaikai, todėl nieko negalime pakeisti. Labai noriu įrodyti, kad tai netiesa, – atvirauja moksleivė. – Šis projektas padės pagerinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, kurie pravers ateityje įgyvendinant didesnius projektus.“
Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos komanda taip pat ieškos būdų, kaip gerinti moksleivių laisvalaikį, pasiūlyti naujų užsiėmimų.
„Pasirinkome spręsti tas problemas, kurios aktualiausios mūsų mokyklai. Norėtume joje įrengti daugiau poilsio zonų, organizuoti įvairius klubus: mezgėjų, sodininkų ir kitus, – pasakoja Rimutė Morozovienė, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos istorijos mokytoja. – Kartais mokinių ir mokytojų vizijos skiriasi, tačiau bendras darbas skatina diskutuoti ir realiai įvertinti visas galimybes.“
„Labai svarbu, kad jaunas žmogus kuo anksčiau suprastų, jog jis gali būti visavertis visuomenės narys ir daryti įtaką sprendžiant bendruomenės problemas, – įsitikinęs Ramūnas Keršys, Zarasų raj. savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorius ir projekto kūrybinės laboratorijos vadovas. – Kokia bus valstybė ir gyvenimo kokybė ateityje, priklausys nuo jaunosios kartos.“
Anot R. Keršio, ugdant pilietiškumą svarbu ne tik žinios, įgūdžiai ir vertybės, bet ir tai, kaip jaunimo požiūrį, idėjas priima vyresnioji karta. Greičiausiai būtent nuo tolerancijos ir įsiklausymo priklausys projekto ,,Kuriame Respubliką“ sėkmė.
Šių metų gruodį Zarasuose vyks antrasis moksleivių susitikimas. Jo metu kiekviena komanda išsirinks po vieną problemą, rengs projektą, kaip praktiškai ją išspręsti. Didžiausiame Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekte „Kuriame Respubliką“ iš viso dalyvauja 120 švietimo įstaigų iš 30-ies savivaldybių. Trys sėkmingiausi mokyklų projektai taps nacionaliniais ir bus įgyvendinti visoje Lietuvoje.
Dvejų su puse metų projektą „Kuriame Respubliką“, kuris tęsis iki 2014 m. rugsėjo, įgyvendina VšĮ „Pilietinės visuomenės institutas“ kartu su partneriais. Jį finansuoja Europos socialinis fondas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“.
Daugiau informacijos apie projektą rasite interneto svetainėje.
