aA
Niekas nėra apsaugotas nuo traumų ar neįgalumo, o ypač skaudu, kai liga į vežimėlį pasodina vaiką ar jauną žmogų. Nors mokyklų, kurios sudarytų visas sąlygas jose mokytis vaikams su fizine negalia, Lietuvoje vis dar trūksta, tačiau esama gerųjų pavyzdžių, kurie įrodo, kad ir Lietuvoje vaikai su fizine negalia gali būti priimami tokie, kokie yra.
Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija

Viena tokių mokyklų – Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija. Tai vienintelė mieste bendrojo ugdymo įstaiga, kurioje integruotai nuo pirmos iki dvyliktos klasės gali mokytis mokiniai su fizine negalia, tad tėvams netenka jų vaikui baigus aštuonias ar dešimt klasių ieškoti kitos ugdymo įstaigos, kurioje vėl lauktų sudėtingas adaptacijos procesas. Gimnaziją jau baigė 5 mokiniai, kasdien į pamokas atvykdavę vežimėlyje, dar 5 mokosi šiuo metu.

„Vaiko su negalia tėvams labai svarbu rasti galimybę jam mokytis kartu su bendraamžiais, užmegzti draugiškus santykius, dalyvauti prasmingoje veikloje. Mūsų gimnazija laikosi nuostatos: mokinys su negalia – toks pat kaip sveikasis, jam nereikia nei sentimentalios užuojautos, nei perdėto gailestingumo. Čia jis yra išgirstas, suprastas ir priimtas toks, koks yra“, – sako gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė.

K. Paltaroko gimnazija visiškai pritaikyta mokytis neįgaliems vaikams: yra įvažiavimo pandusai, keltuvas, liftas, įrengtas tualetas vaikams su negalia, daugumoje kabinetų praplatintos durys. Kabinetuose pritaikomos sėdėjimo vietos – stalai, kėdės pagal poreikį sumažinamos arba paaukštinamos. Gimnazijoje dirba mokytojo padėjėjas, atsakingas už negalią turinčių mokinių mobilumą ir priežiūrą.

„Vaikams su negalia mokymasis gimnazijoje yra atvertos durys į normalų gyvenimą, kuriame jie gali jaustis pilnaverčiais bendruomenės nariais – mokytis, dalyvauti popamokinėje veikloje, renginiuose, išgyventi egzaminų nerimą, linksmintis įvairiose šventėse. Iškylančios problemos sprendžiamos kartu su mokiniu, jo šeima, kartu džiaugiamasi ir laimėjimais. Toks integracijos procesas nėra momentinis, jis tęsiasi visą laiką, kol mokinys mokosi gimnazijoje“, – teigia G. Gailiūnienė.

Direktorės teigimu, iš bendraamžių su negalia savo klasėse daug išmoksta ir kiti vaikai. Jie pamato, kad pasaulis yra labai įvairus, išmoksta atjausti, įgyja gerų patirčių ir įpročių.

„Lavindami vaikus su negalia pastebime, kokia dvasinė stiprybė glūdi kiekvieno jų sieloje. Jie jautresni, emocingesni, labiau pažeidžiami. Taip, jiems reikia daugiau dėmesio. Bet iš jų daug ir išmokstama – kantrybės, gebėjimo susikaupti, atsakingumo“, – teigia G. Gailiūnienė.

Ugdydama vaikus su judėjimo negalia, mokykla semiasi patirties ir iš užsienio. Mokyklos delegacija yra dalyvavusi Panevėžio ir Švedijos bendrame projekte „Žmonių su negali integracija“. Švedijoje įgyta patirtis sėkmingai pritaikoma ir Lietuvoje.

„Kokių nors apdovanojimų ar pagyrimų už savo veiklą nei esame gavę, nei labai prašome. Pats didžiausias apdovanojimas yra tai, kad negalią turintys mokiniai gimnazijoje pritampa, pralinksmėja, atsigauna. Vaikui su negalia galimybė būti pilnateisiu bendruomenės nariu pas mus nėra vien teorinė – ji reali ir patikrinta laiko. Tuo ir didžiuojamės“, – pabrėžia G. Gailiūnienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais (573)

Pirmadienį Kaune vyko finaliniai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD )...

Seime svarstomas naujas mokestis: nori apmokestinti spausdintuvus (566)

Seime liko paskutiniai žingsniai dėl naujo mokesčio priėmimo, kuris, veikiausia, išaugintų...

Krepšininkas Mindaugas Kuzminskas patvirtino ilgai sklandžiusias kalbas apie skyrybas: stengiausi viską išsaugoti (15)

2017-ųjų liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, krepšininkas Mindaugas...

Imperijos griūtis: Ukrainos bažnyčia skaldo Putino kuriamą slavų pasaulį (207)

Ką reiškia Ukrainos stačiatikių bažnyčios galimas susivienijimas ir atsiskyrimas nuo Maskvos? Ar...

Į Lietuvą atkeliauja bjaurus atmosferos frontas: smarkus vėjas atneš ir pirmąsias snaiges (15)

Spalio 22 dieną daugelyje Lietuvos rajonų termometrai rodys 6–11 °C. Visoje šalyje lankysis...

Nustelbė viską, ką teisėjas yra regėjęs: gauja nuteista už sistemingą pažeidžiamų merginų prievartavimą kai kurioms tebuvo 11 metų (42)

Gauja nubausta už „niekšiškus ir siaubingus“ nusikaltimus, o vadeiva įkalintas iki gyvos...

Neįtikėtini pokyčiai: pusės savo svorio atsikratė pakeitusi vieną įprotį (31)

„Atsimenu atvejį, kai su vaikais atvykome į atrakcionų parką ir jie norėjo, kad kartu...

Atimtų vaikų mama: neįsivaizduoju, kaip reikės atitaisyti vaikams padarytą žalą (1305)

„Aš jau kalbu ramiai – visos ašaros praverktos“, - sako kaunietė Eglė. Rugsėjo pabaigoje...

„Dzūkiją“ gyręs Šaras pokštavo dėl prametančio Jankūno: man irgi sakydavo – nuo vasario, Šarai (3)

Tik po gyvybiškai svarbių Thomo Walkupo ir Leo Westermanno tritaškių Šarūnas Jasikevičius...

Europos žaizda, kurioje šlovinamas komunizmas: viskas atrodo taip, kaip pas mus buvo „prie ruso“ (437)

Pirmojoje pasakojimo dalyje rašiau apie Moldovos teritorijoje esančią Padniestrę – regioną,...