aA
Niekas nėra apsaugotas nuo traumų ar neįgalumo, o ypač skaudu, kai liga į vežimėlį pasodina vaiką ar jauną žmogų. Nors mokyklų, kurios sudarytų visas sąlygas jose mokytis vaikams su fizine negalia, Lietuvoje vis dar trūksta, tačiau esama gerųjų pavyzdžių, kurie įrodo, kad ir Lietuvoje vaikai su fizine negalia gali būti priimami tokie, kokie yra.
Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija

Viena tokių mokyklų – Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija. Tai vienintelė mieste bendrojo ugdymo įstaiga, kurioje integruotai nuo pirmos iki dvyliktos klasės gali mokytis mokiniai su fizine negalia, tad tėvams netenka jų vaikui baigus aštuonias ar dešimt klasių ieškoti kitos ugdymo įstaigos, kurioje vėl lauktų sudėtingas adaptacijos procesas. Gimnaziją jau baigė 5 mokiniai, kasdien į pamokas atvykdavę vežimėlyje, dar 5 mokosi šiuo metu.

„Vaiko su negalia tėvams labai svarbu rasti galimybę jam mokytis kartu su bendraamžiais, užmegzti draugiškus santykius, dalyvauti prasmingoje veikloje. Mūsų gimnazija laikosi nuostatos: mokinys su negalia – toks pat kaip sveikasis, jam nereikia nei sentimentalios užuojautos, nei perdėto gailestingumo. Čia jis yra išgirstas, suprastas ir priimtas toks, koks yra“, – sako gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė.

K. Paltaroko gimnazija visiškai pritaikyta mokytis neįgaliems vaikams: yra įvažiavimo pandusai, keltuvas, liftas, įrengtas tualetas vaikams su negalia, daugumoje kabinetų praplatintos durys. Kabinetuose pritaikomos sėdėjimo vietos – stalai, kėdės pagal poreikį sumažinamos arba paaukštinamos. Gimnazijoje dirba mokytojo padėjėjas, atsakingas už negalią turinčių mokinių mobilumą ir priežiūrą.

„Vaikams su negalia mokymasis gimnazijoje yra atvertos durys į normalų gyvenimą, kuriame jie gali jaustis pilnaverčiais bendruomenės nariais – mokytis, dalyvauti popamokinėje veikloje, renginiuose, išgyventi egzaminų nerimą, linksmintis įvairiose šventėse. Iškylančios problemos sprendžiamos kartu su mokiniu, jo šeima, kartu džiaugiamasi ir laimėjimais. Toks integracijos procesas nėra momentinis, jis tęsiasi visą laiką, kol mokinys mokosi gimnazijoje“, – teigia G. Gailiūnienė.

Direktorės teigimu, iš bendraamžių su negalia savo klasėse daug išmoksta ir kiti vaikai. Jie pamato, kad pasaulis yra labai įvairus, išmoksta atjausti, įgyja gerų patirčių ir įpročių.

„Lavindami vaikus su negalia pastebime, kokia dvasinė stiprybė glūdi kiekvieno jų sieloje. Jie jautresni, emocingesni, labiau pažeidžiami. Taip, jiems reikia daugiau dėmesio. Bet iš jų daug ir išmokstama – kantrybės, gebėjimo susikaupti, atsakingumo“, – teigia G. Gailiūnienė.

Ugdydama vaikus su judėjimo negalia, mokykla semiasi patirties ir iš užsienio. Mokyklos delegacija yra dalyvavusi Panevėžio ir Švedijos bendrame projekte „Žmonių su negali integracija“. Švedijoje įgyta patirtis sėkmingai pritaikoma ir Lietuvoje.

„Kokių nors apdovanojimų ar pagyrimų už savo veiklą nei esame gavę, nei labai prašome. Pats didžiausias apdovanojimas yra tai, kad negalią turintys mokiniai gimnazijoje pritampa, pralinksmėja, atsigauna. Vaikui su negalia galimybė būti pilnateisiu bendruomenės nariu pas mus nėra vien teorinė – ji reali ir patikrinta laiko. Tuo ir didžiuojamės“, – pabrėžia G. Gailiūnienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Girnius apie pergale savivaldoje besidžiaugiančius „valstiečius“: Amerikoje paklaustų – ką rūkai? (217)

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos socialdemokratai pasibaigusius...

Po triuškinamos pergalės Lazdijų r. naujoji merė žada paviešinti visus buvusio mero darbelius (143)

Visi prieš vieną. Tokia situacija Lazdijų rajone lėmė, kad po daugybės metų mero poste jį...

Broliai Lavrinovičiai – apie pakištą Jankūno koją, sunkius FIBA burtus ir „šventą karvę“ Prienuose laida „Krepšinio zona“ (2)

„Jei tau trisdešimt devyni, telefonas guli tyliai – tyli ant kėdės/Gal jau užteks liūdėt,...

Po rinkimų skaičiuojami tikrieji laimėtojai ir pralaimėtojai: situacija tarp lyderių jau netrukus gali pasikeisti (343)

Pasibaigę rinkimai į politinę areną atnešė ne vieną staigmeną. „ DELFI Dienoje “...

Nyderlandų policija suėmė šaudynių Utrechte įtariamąjį (109)

Olandijos policija pirmadienį suėmė įtariamąjį, siejamą su šaudymu tramvajuje Utrechto...

Kardiologas – apie mažai kam žinomą širdies ligų rizikos veiksnį: dėl to po 30 metų mirčių skaičius padvigubės (76)

Remiantis 2017 m. Lietuvos sveikatos statistikos duomenimis, pagrindinė mirties priežastis buvo...

Norėdamas sugėdinti šalies valdžią vyras nutiesė 1 metro ilgio autostradą (25)

Verslininkas pastatė metro ilgio greitkelio ruožą šiaurės rytų Rumunijoje : taip jis...

Sofio Gelašvili pasidalino tobulos figūros receptais: sportuoja kiekvieną dieną (51)

Žinoma verslininkė, grožio salono savininkė Sofio Gelašvili , jau pusantrų metų augina...

Gydytoja teigia, kad organizmo valymuisi ir atsinaujinimui būtini masažai: ką svarbu žinoti, kad padėtume sau (1)

Pavasaris – laikas, kai palankiausia valyti po žiemos užsiteršusį ir atšiaurių orų nualintą...

Gandrai jau pakeliui į Lietuvą: ką daryti, jei norite, kad jie įsikurtų šalia jūsų namų? (22)

Kovo 25 dieną Lietuvoje bus minimos Gandrinės , arba gandrų parskridimo diena. Būtent ši diena...