aA
Žmonių su negalia situacija įvairiose Europos valstybėse skiriasi – kol dalis šalių, užtikrindamos žmonėms su negalia lygias galimybes su kitomis Europos šalimis, jau yra pažengusios toli, kitos šalys dar šiek tiek nuo jų atsilieka. Tačiau reikšmingai sekdamos valstybių-lyderių pavyzdžiu, jos, tikėtina, irgi sugebės pasiekti, kad žmonės su negalia jose jaustųsi gerai.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Vienas būdų palyginti, kaip įvairios ES šalys užtikrina žmonių su negalia teises – išsiaiškinti, kokiose jų mažiausia dalis žmonių su negalia gyvena dideliame materialiniame nepritekliuje. Europoje šios srities lyderiai yra liuksemburgiečiai – tik 2 proc. žmonių su negalia čia gyvena materialiniame nepritekliuje. Švedijoje tokių žmonių yra 2,8 proc., Olandijoje – 4,3 proc., rodo Europos statistikos departamento duomenys. Šios šalys pasižymi aukšta gyvenimo kokybe apskritai, ir tai pajunta ir žmonės su negalia.

Dar vienas rodiklis, rodantis, kaip žmonių su negalia teisės yra užtikrinamos – kaip valstybė sudaro sąlygas tokiems asmenims patiems dirbti ir užsidirbti, nebūnant išlaikomiems kitų. Pagal šį rodiklį pirmauja Švedija – net 69 proc. negalią turinčių 20-64 metų amžiaus žmonių šioje šalyje turi darbą. Liuksemburge darbą turi 63,9 proc. žmonių su negalia, Suomijoje – 61,9 proc.

Kitas svarbus žmonių su negalia situaciją skirtingose šalyse leidžiantis palyginti kriterijus – asmenų, turinčių negalią, kurie nebaigia vidurinio išsilavinimo skaičius. Šalys, kuriose šis rodiklis žema, sugeba žmonėms su negalia užtikrinti visas galimybes sėkmingai mokytis ir siekti išsilavinimo.

Geriausia situacija pagal šį rodiklį Švedijoje – vos 10,8 proc. negalią turinčių asmenų šioje šalyje nebaigia mokyklos. Toliau rikiuojasi Danija, kurioje mokyklos nebaigia 16,9 proc. tokių asmenų, ir Austrija, kurioje mokyklos nebaigia 18,8 proc. žmonių su negalia.

Taip pat labai svarbu, kad žmonės su negalia likusios visuomenės dalies būtų pripažįstami lygiaverčiais visuomenės nariais, galinčiais siekti karjeros aukštumų. Per paskutinę „Eurobarometro“ apklausą, vykdytą visoje Europoje, europiečiai buvo prašomi skalėje nuo 1 iki 10 įvardinti, kaip jie jaustųsi, jei žmogus su negalia užimtų vieną aukščiausių politinių valstybės postų (1 reiškė, kad žmogus jaustųsi labai nepatogiai, 10 – kad tai būtų visiškai normalu).

Pagal atsakymą į šį klausimą Europoje pirmavo Airija – šios šalies respondentų vidurkis buvo 9,1. Tai reiškė, kad beveik visi airiai galimybę, kad žmogus su negalia užims aukštas politines pareigas, vertina visiškai normaliai ir tai jiems būtų priimtina. Antrą-trečią vietas pagal šį rodiklį dalinasi Danija ir Švedija – jų respondentų vidurkiai buvo po 9. Liuksemburgiečių vidurkis – 8,7.

Verta pastebėti, kad ir Lietuva pagal šį rodiklį parodė neblogą rezultatą – jos respondentų atsakymų vidurkis siekė 6,8. Lietuva aplenkė kitas Baltijos šalis – Latviją (vidurkis 6,4) ir Estiją (vidurkis 6,1). Tiesa, valstybė atsiliko nuo Lenkijos (vidurkis – 8,3). Be to, 73 proc. lietuvių pritartų, kad darbuotojams ir darbdaviams turi vykti mokymai apie įvairovę, o 72 proc. pritartų, kad turi būti stebima darbo rinka, o kandidatai iš diskriminacijos rizikoje esančių grupių turėtų tokias pat galimybes kaip ir kiti kandidatai.

Valstybės vykdoma politika, skatinanti žmonių su negalia integraciją, yra labai svarbi, tačiau lygiai taip pat svarbu, kad ir valstybės piliečiai suvoktų, jog žmonės su negalia kasdieniame gyvenime susiduria su problemomis. Tos pačios „Eurobarometro“ apklausos metu europiečių buvo klausiama, ar atvejus, kuomet infrastruktūra viešose vietose būna nepritaikyta žmonėms su negalia ir tai jiems kliudo įsigyti kokias nors prekes ar paslaugas, galima laikyti diskriminacijos forma.

Didžiausią to kaip problemos suvokimą parodė graikai – net 84 proc. jų sakė, kad galimybių negalią turintiems žmonėms nesuteikimas yra diskriminacija. Su tuo sutiko po 81 proc. juodkalniečių ir švedų, po 80 proc. latvių ir bulgarų.

Apibendrinant galima teigti, kad įvairiose srityse, rodančiose žmonių su negalia gyvenimo kokybę Europos šalyse, pirmauja skirtingos šalys. Tačiau aiškia lydere galima laikyti Švediją – ji vienintelė pagal visas skirtingas kategorijas atsidūrė tarp lyderių. Taip pat iš kitų valstybių išsiskiria Danija ir Liuksemburgas. O Lietuva pagal beveik visas kategorijas atsidurdavo sąrašo viduryje – tai reiškia, kad esama kur sėkmingai tobulėti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Albinas Januška: klysta manantys, kad Šimonytė pralaimės Nausėdai (177)

Jei prezidento rinkimų antrame ture susirungs Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda , bent dalis...

9 kiaušinių pakuotės ir krentantis Putino reitingas: kaip rusai gyvena 2019 metais (83)

Vietoje įprastos dešimties kiaušinių pakuotės – dėžutė su devyniais. Tokį vaizdą Rusijos...

Svarbiausia Europos upė džiūsta: pasekmes jaučia milijonai gyventojų (11)

Kevino Kilpso automobilių keltas skrodžia Vokietijos Reino upės vandenis, jam sukant į krantą...

Landsbergis: Lietuva prarado Meką taip ir nesupratusi, ką iš tikrųjų turėjo (285)

Trečiadienį mirė vienas garsiausių lietuvių kilmės kino menininkų Jonas Mekas . Jam buvo 96-eri.

Prie Lietuvos priartės ciklonas: po stingdančio šalčio – pokyčiai jau netrukus (8)

Artimiausiomis dienomis šalyje orus lems anticiklonas, kuris sklaidys debesis, o pragiedruliai atneš...

Pažeidžiamiausi rinkimai: su kokiomis grėsmėmis susidursime rinkdami Europos Parlamentą (3)

Rusijos vykdytos dezinformacijos kampanijos trikdė 2016 m. JAV prezidento rinkimus ir galėjo...

Andrius Užkalnis. Išaiškėjo, ką Užkalnis iš tikrųjų veikia JAV ir ką liepia dirbti jums (224)

Pamatėte nuotrauką ir žinote, kodėl iš tikrųjų taip ilgai ir dažnai būnu Amerikoje....

Sulaukta dar vieno „Sandros Grafininos apsireiškimo“: mįslė ramybės neduoda ir jos artimiesiems, ir Nigelo Westo advokatui (12)

Detektyvu virtusi Sandros Grafininos dingimo istorija iki šiol nėra išnarpliota. Naujienų apie...

Rusija viešai pademonstravo raketą, galinčią sužlugdyti ginkluotės sutartį su JAV (226)

Rusija trečiadienį pademonstravo raketų sistemą, anot Vašingtono, pažeidžiančią svarbą...

Dainiaus Sinkevičiaus filmo „Pravieniškių mafija“ premjera (70)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios ir jau betseleriu...