Spalvingos kompozicijos pagyvina sodą
Mūsų soduose auginami patys įvairiausi gausialapiai lubinai. Yra ir savaime pasisėjusių, ir parsineštų iš laukų, ir išaugintų iš pirktų sėklų, ir susikryžminusių. Parduotuvėse dažniausiai rasite įvairių veislių mišinių. Sėjinukų spalvą sužinosite tik, kai jie pražys. Rečiau siūlomi raudonų, geltonų ir kitokių spalvų augalų sėklų rinkiniai. Būna ir atskirų veislių sėklų. Iš jų išaugintiems augalams reikia skirti daugiau dėmesio ir sodinti atskirai.
Mėlyni lubinai asocijuojasi su laukiniais, tad nelabai noriai sodinami sode. Mėgstami raudoni, geltoni, balti ir rausvi. Populiariausios veislės – ‘Chandelier’ (geltona), ‘The Chatelaine’ (rausva ir balta), ‘The Page’ (karmino raudonumo). Pasisėkite šių ar panašių. Gėlynuose gražiai atrodo vienos veislės, dviejų panašių atspalvių ar kontrastingų spalvų augalų grupės. Didesniuose plotuose dera ir margi mišiniai. Yra vienspalvių, dvispalvių (dažniausiai su balta) ir pereinamųjų spalvų žiedlapiais.
Pats gausiausias žydėjimas – birželio antroje pusėje. Nupjovus peržydėjusius žiedynus, augalai atželia ir negausiai sužysta antrą kartą rudenį. Nenupjauti nyksta, atrodo varganai. Atvirose vietose reikėtų pririšti prie kuolelių, kad vėjas neišlaužytų ilgų žiedynų.
Gėlynuose lubinai derinami su kitomis daugiametėmis gėlėmis. Ypač tinka tos, kurios žydi po jų ir pridengia nupjautus stiebus. Tai vingiorykštinės kraujažolės, baltagalvės, gludai, ežiuolės, įvairios viendienės ir kitos gėlės.
Kas žinotina apie priežiūrą
*Dirvai lubinai nereiklūs. Gražiausi auga giliai įdirbtoje laidžioje sodo žemėje. Bet pačių geriausių plotelių neverta skirti šiems augalams. Svarbiausia, kad žemė neužmirktų nei pavasarį, nei vasarą, po lietaus. Tinka lengvai rūgštus ir neutralios reakcijos dirvožemis, nepakenčia kalkingo.
*Mėgsta saulėtas vietas. Tinka ir lengvas šešėlis.
*Negalima tręšti šviežiu mėšlu. Nereikalingos ir azotinės trąšos, nes lubinų šaknų gumbeliuose gyvenančios bakterijos kaupia azotą.
*Nors lubinai mėgsta smėlingą žemę ir jų šaknys įsiskverbia iki 1 m gylio, per sausras reikia laistyti. Dažniausiai augalai patys parodo, kad trūksta vandens, nes ima vysti. Palaisčius lapai ir žiedynai atsigauna. Jei žemė nederlinga, reikėtų patręšti kalio ir fosforo trąšomis.
*Persodinti geriau pavasarį, jaunus augalus (1–2 metų). Sodinami 25 cm atstumais, nedidelėmis grupėmis. Po persodinimo 2 savaites būtina gausiai laistyti.
*Vienoje vietoje lubinai gerai auga ir žydi apie 5–7 metus. Senesni sukrauna mažiau žiedų. Jų kerus reikėtų apkaupti, kad formuotųsi šoninės šaknys ir pagerėtų mityba.
*Jei nežadate rinkti sėklų, po žydėjimo žiedynstiebius išpjaukite. Sėklų brandinimas atima daug jėgų, ir augalai greitai susensta. Jei žiedynai pašalinami laiku ir tinkamai prižiūrimi, jie gerai išsilaiko iki 30 metų.
Dauginimo būdai
*Lubinai – kryžmadulkiai. Norėdami turėti grynaveislių, skirtingų veislių augalus sodinkite atskirai, kitaip atsiras daug įvairiaspalvių augalų. Net iš to paties žiedyno sėklų gali išaugti skirtingi sėjinukai. Lubinai pasisėja patys. Sode jų gali pridygti visur ir visokių. Surinktos sėklos išlieka daigios kelerius metus. Tik nepalikite jų bet kur, nes yra nuodingos.
*Jei norite išsaugoti veislės savybes, lubinus dauginkite auginiais. Pavasarį, kai ūgliai paauga iki 10 cm, jie pjaunami su šaknies kaklelio dalimis. Jeigu lapų labai daug, palikite tik kelis. Sodinkite į durpių ir smėlio mišinį (lygiomis dalimis) inspekte. Palankiausia temperatūra – 18–20° C. Tokioje aplinkoje įsišaknija greitai. Vasarai baigiantis persodinkite į nuolatinę vietą.
*Šiuos augalus galima dauginti ir vasarą susiformavusiais šoniniais ūgliais. Anksti nupjovus ar nulaužus žiedynus, išsprogsta stiebų pažastiniai pumpurai. Po kurio laiko susidaro ūgliai. Juos įšaknydinkite taip pat kaip ir pavasarinius ūglius.
*Pavasarį galima dalyti didelius kerus. Sveikus augalus iškaskite balandžio pabaigoje. Jei šaknys labai išsikerojusios, nuplovę stiebus suraskite vietas, kur auga atskiros viršūnėlės ir jų šaknys. Aštriu peiliu kerus supjaustykite taip, kad kiekviena viršūnėlė turėtų savas šaknis. Pjūvių vietas apibarstykite trinta anglimi. Likusius senų augalų šaknų raizginius išmeskite. Naujus augaliukus iš karto sodinkite į paruoštą vietą.
Lubinų sėklų nemėtykite kur papuola, nes jos nuodingos. Ypač saugokite nuo vaikų.
