Su trenksmu, per ruporus klykdama Jeano Jacques’o Rousseau šūkį „Atgal į gamtą“, ant pjedestalų sugrįžta natūraliais priedais „nupenėta“ kosmetika. Ir, rodos, nė neketina trauktis.

Šiek tiek skepticizmo

Prieš imant kalbėti apie kremus, papildytus gyvosios gamtos stebuklais, reikėtų pasakyti, jog ne viskas, kas ženklinama užrašu „natūralu“, išties ir yra natūralu. Mat pakanka vos vienos procentinės natūralaus produkto dalies gaminyje, kad šis teisėtai apsivilktų „draugiško“ gamtai ir žmogui produkto mundurą.

Pievų ir darželių gėrybės į riebią kremo masę nepuola stačia galva – pirmiausia visus gamtos priedus tenka vienaip ar kitaip apdoroti, antraip jie neišlaikys puikiųjų savybių ilgiau nei kelias savaites. Bet tai vėl primena, kad lazda turi du galus – stengiantis išsaugoti viena, prarandama kita.
Iš ūkių ar perdirbimo kompanijų gaunama žaliava neretai būna ragavusi ir herbicidų ar pesticidų – laboratorijose patikrinti, išvalyti ir sertifikuoti šiuos gamtinius kosmetikos priedus teišgali vos kelios dešimtys grožio pramonės atstovų.

Tad dėl šių kelių priežasčių jau galima nebesižavėti iš Artimųjų Rytų ar tolimosios Azijos plūstančiomis dailiai supakuotomis apgaulėmis, žadančiomis Himalajų kalnų floros ir faunos palaimą jūsų kūnui. Tik prestižinės ir priekabiai savo gaminių kokybe besirūpinančios kosmetikos kompanijos į produkciją įdės tiek aukštos kokybės natūralių sudedamųjų dalių, kad ši tikrai atliktų savo darbą. Be abejo, kai kurie namų laboratorijose gaminami kosmetikos šedevrai taip pat galėtų pakonkuruoti su pasaulio kosmetikos grandais, tačiau kalba šįkart ne apie juos.

Maža gudrybė ateičiai: paprastai kosmetikos gamintojai savo gaminių sudėtyje visus ingredientus nurodo jų koncentracijos mažėjimo gaminyje tvarka. Tad jei propileno glikolis, kuris yra pagrindinė automobilių stabdžių skysčio sudedamoji dalis, o kremuose didžiuliais kiekiais naudojamas kaip drėkinamasis ingredientas, aplenkia ramunėlių ekstraktą ar alyvuogių aliejų ir jei priemonės galiojimo terminas atidarius pakuotę yra ilgesnis nei vieneri metai, galite drąsiai suabejoti užrašu „natūralus“.

Provanso dvelksmas

Jeigu prancūzių pasiteirautumėte, koks kvapas joms asocijuojasi su grožiu, jos neabejotinai atsakytų, kad levandų. Mat jų mamos, tetulės, senelės ir prosenelės nuo neatmenamų laikų naudojo levandų pavilgus odai drėkinti, maudėsi šių augalų voniose, gaminosi kremus, jų kvapais net drabužius kvepindavo.
Nors šios smulkiažiedės melsvos gėlytės auga visoje Viduržemio ir Juodosios jūros pakrantėje, vertingiausiomis iki šiol vienbalsiai pripažįstamos būtent prancūziškos Provanso levandos. Priežastis paprasta – itin palankus mikroklimatas. Kalnynai, jūra, saulėtas dangus, žvarboki pavasariai, mažas kritulių kiekis ir labai specifinė skurdi žemė lemia, kad vaistinės levandų savybės ypač sustiprėja. O šias pirmieji pastebėjo graikai.
Levandų eteriniai aliejai iki šiol naudojami kaip priešnuodis įkandus vabzdžiams, reumatui, depresijai, grybeliui ir dar tūkstančiui kitų negalavimų gydyti – tai priklauso nuo levandų rūšies.
Toks tikrųjų levandų eteriniais aliejais papildytas kremas ne tik stipriai drėkina, ramina sausą, jautrią ir laiko tėkmės paveiktą odą, palaiko jos elastingumą, bet ir padeda jai atsinaujinti, vadinasi, jaunina.
Jaunystės eliksyro vardą pelniusiu levandų aliejumi papildytas kremas dažniausiai puikuojasi ant pasiturinčiųjų naktinių stalelių. Ingrediento nuopelnų reikšmę liudija ir „kosminė“ gryno eterinio aliejaus kaina. Nieko keista – tikrųjų Provanso levandų aliejaus išdistiliuojama išskirtinai mažai, mat nėra paprasta laipiojant kalnuose rankomis surinkti beveik toną smulkutės laukinės levandos, iš kurios teišeis tik litras distiliuoto eterinio aliejaus.
Be abejo, levandos ir hialurono rūgšties dvikova jauninimo kategorijoje baigtųsi antrosios naudai, bet turėkime omenyje, kad kremuose veikdamos išvien šios dvi damos gali nenusakomai daug.

It medumi patepta

Apie gydomąsias medaus savybes turėjo žinoti dar pirmykščiai rinkėjai, atradę saldų gintarinį auksą. O jeigu nesužinojo, tai labai daug prarado, mat medus – bičių perdirbtas iš žiedų surinktas nektaras – nepamainomas kosmetologijoje kaip sausos odos minkštiklis, padedantis sulaikyti drėgmę, gerinantis odos kraujotaką, kovojantis su pleiskanomis bei spuogais ir, žinoma, kaip antioksidantas, o tai reiškia – jaunystės bičiulis.

Nors paprastai medaus dedama į rankų kremus ar kūno losjonus, jis nepamainomas ir veido priežiūros srityje: medaus kaukės, medaus vanduo, netgi medaus vonios maitina odą, gelbsti ją nuo suglebimo, teikia skaistumo, šalina riebios odos efektą.

Paprastai kremai su medumi nepretenduoja patekti į itin brangių produktų sąrašus. Ir visa laimė, nes toks geras odos draugas tampa prieinamas ne vien scenos dievaitėms. Tik nereikia apsigauti – renkantis kosmetikos priemonę su medumi, privalu atidžiai išstudijuoti, ar gaminant naudotas natūralus bičių medus. Jeigu taip, dar nepulkite džiūgauti, mat ne visi gali šiuos gaminius naudoti. Juk natūralus medus – tikrų tikriausias alergenas.

Prieš pradedant lepintis tokiu kremu, geriau pamėginti juo patepti mažą odos plotelį ir įsitikinti, ar oda nealergizuojama. Jei viskas gerai – lepinkitės medaus teikiamu malonumu ir natūraliais vitaminais C bei B, kurių šis produktas nestokoja. Turint galvoje, kad net 90 procentų dabartinėje kosmetikoje naudojamų medžiagų poveikis sveikatai apskritai neištirtas, taip gera žinoti, kas yra kas.

Žalioji aistros bičiulė

Vis dar pro pirštus į natūralius kosmetikos priedus žiūrinčius ir naftos produkciją dievinančius vartotojus gal sudomins pikantiškas faktas apie kosmetologų taip mėgstamą pačiulį: jis ne tik tonizuoja, maitina, lygina sausą ir išvargusią, paraudusią odą, bet ir didina libido. Be abejo, mažas lašelis kūno kremo su pačiuliais nepažadins jumyse tigro, tačiau stipriai koncentruotas pačiulių eterinis aliejus senovės žiniuonims ir raganoms buvo pelnęs šlovę tarp meile nusivylusių dvikojų.

Hipių judėjimas taip išpopuliarino šį afrodiziaką, kad kai kurios dorovingos Amerikos valstijos svarstė galimybę apriboti šio nuodėmingo žalialapio teises.

Pačiulis, kaip sudėtinė kremo dalis, gali pradžiuginti ne tik trokštančius meilės. Jo veikliosios medžiagos pasižymi stipriu anticeliulitiniu poveikiu, ypač dailina klubų, pilvo ir krūtinės linijas, stangrina išsitampiusią odą, tad daugelyje natūraliais ingredientais papildytų kūno kremų sudėtyje pačiulis atlieka svarbų vaidmenį. Beje, vis dar nepatikliai vertinantiems gyvosios gamtos išteklius reikėtų pranešti, kad pačiulio aromatas veikia centrinę nervų sistemą ir malšina apetitą.

Drėgnos odos kerai

Akylesnis skaitytojas pastebėtų, kad visi minimi augaliniai kosmetikos priedai pasižymi bendra savybe – drėkina odą. Būtent šio efekto iš veido bei kūno kremų reikalauja net aštuoniasdešimt devyni iš šimto apklaustųjų. Propileno glikolio pakaitas galėtų būti ir paprastoji agurklė, kurios didžiausias privalumas – intensyvus odos drėkinimas. Agurklės sėklų aliejuje gausu gama linoleno riebalų rūgšties, kuri atsakinga už keramido, natūralus odoje esančio lipido, susidarymą.

Jei trūksta keramido, odos apsaugos barjeras pažeidžiamas. Be to, kapiliarų išsiplėtimas taip pat rodo nesočiųjų riebalų rūgščių trūkumą organizme. Tad kremai su agurkle – puikus išsigelbėjimas sausaodžiams ir tiems, kurie niekaip neprisiverčia per parą išgerti dviejų litrų vandens, gyvybiškai svarbaus jų sveikatai ir grožiui.

Naujame žurnalo "L'Officiel" numeryje skaitykite:

Pagaminta Amerikoje

2010 m. rudens–žiemos tendencijos

Mados astrologija

Naujojo sezono pragmatizmas: už ar prieš?

Agnė Ditkovskytė: Vilnius yra mano mados sostinė

Teatro chuliganė. Interviu su Asmik Grigorijan

Nepamirštami įspūdžiai iš kino pasaulio

Priedas prie žurnalo: 2010 rudens-žiemos kolekcijos