aA
Profesines bakalauro studijas Šiaulių valstybinėje kolegijoje pasirinkę Lukas ir Samanta nesigaili savo sprendimų. Abu profesionalai džiaugiasi aukštojoje mokykloje gavę ne tik diplomus, bet ir į darbo rinką išėję jau su nemažu bagažu praktikos.

Lukas Vaičiulis

Lukas Vaičiulis
© Organizacijos nuotr.

Laikai, kai darbdaviai skųsdavosi vien teorinėmis žiniomis pakaustytais studentais, beveik praėjo. Aukštosios mokyklos vis daugiau dėmesio kreipia į tai, ko iš tiesų reikia rinkai ir ruošia studentus sėkmingai profesinei karjerai. Šiaulių valstybinėje kolegijoje kineziterapeuto specialybę įgijęs Lukas Vaičiulis pasakoja, kad praktikos studijų metu leidžia studentams suprasti, ar iš tiesų esi savo rogėse ir ar studijuojamas dalykas iš tiesų patinka

Darbą pasiūlė dėstytojas

L. Vaičiulis per trejų metų studijas atliko nemažai praktikų: pirmoji praktika buvo vos po pusmečio studijų ir prasidėjo gruodį – Pakruojo rajono ligoninėje.

„Tai buvo stebimoji, vos dvi savaites trukusi praktika. Turėjau galimybę susidaryti vaizdą, ar esu savo rogėse, ar man patinka tai, ką darau. Kitas dvi praktikas atlikau Geriatrijos centre Šiauliuose su geriatriniais pacientais, senyvo amžiaus žmonėmis. Iššūkių buvo: ligos sunkesnės, o rezultatas lėtesnis. Tačiau buvo tikrai įdomu. Tame pačiame centre atlikau ir baigiamąją praktiką, nes baigiamąjį darbą rašiau apie insultą patyrusius vyresnio amžiaus pacientus“, – savo karjeros pradžios istoriją pasakojo vyras.

Vis dėlto viena įdomesnių praktikų L. Vaičiuliui buvo jo paties susirasta praktika Palangos reabilitacijos ligoninėje.


Lukas Vaičiulis

Lukas Vaičiulis
© Organizacijos nuotr.

„Praktiką atlikau žiemą. Nors buvo ir šventinis metas, bet Palanga – kurortas, o nuomos kainos kalėdiniu ir naujametiniu laikotarpiu kandžiojasi, ypač studentui. Privažiuoja daug svečių, žmonių iš užsienio švęsti Naujųjų metų. Tai rasti vietą gyventi buvo sunku. Tačiau šiaip ne taip pavyko. Atsimenu su tėvais nuvažiavome, susivežėme daiktus ir vienintelį tokį butuką radome, kur nebuvo nei orkaitės. Turėjau ten gyventi mėnesį. Kiekvieną dieną per pusnis eidavau iki reabilitacijos ligoninės. Nepaisant to, tai buvo viena iš geresnių praktikų, nes ligoninė yra tikrai gera“, – apie iššūkius atviravo pašnekovas.

Į reabilitacijos centrą Palangoje išvykusiam jaunuoliui teko prisiliesti prie naujos įrangos, kurios jo studijų metu Šiauliuose dar nebuvo. „Manau, kad studentas neturėtų pabūgti išvažiuoti atlikti praktikos kur nors kitur, kad ir į Birštoną, Druskininkus“, – svarstė jis.

Šiaulių valstybinė kolegija
Šiaulių valstybinė kolegija
© Organizacijos nuotr.

Praktikų metu supratęs, kad kineziterapija – jo pašaukimas, iš Pakruojo rajono kilęs vaikinas darbo pasiūlymo iš vieno Šiaulių reabilitacijos centro sulaukė dar nebaigęs studijų.

„Studijavau gana gerai, buvau pažangus studentas, todėl dėstytojai mane pastebėjo. Dabar mano kolegomis yra net trys buvę dėstytojai. Vienas iš jų man ir pasiūlė darbą čia“, – prisipažino pašnekovas.

Kai tuomet paskutinio kurso studentas sulaukė darbo pasiūlymo, jis kaip tik atlikinėjo paskutinę praktiką ir rašė baigiamąjį darbą. Šiaulių reabilitacijos centre vyras jau dirba 2,5 metų. Per šiuos metus jam jau ir pačiam teko pabūti praktikos vadovu.

„Turėjome studentų ir iš Kauno, ir iš Šiaulių. Buvo gana keista, nes tuomet buvau tik keleriais metais vyresnis už juos“, – prisiminė L. Vaičiulis.

Įmonės graibsto studentus

Pašnekovas įsitikinęs, kad kolegijoje studijuojantys studentai įgyja daugiau praktinių įgūdžių nei studentai universitetuose.


Lukas Vaičiulis

Lukas Vaičiulis
© Organizacijos nuotr.

„Pats kolegiją baigiau beveik prieš trejus metus. Tada dar praktikos buvo šiek tiek mažiau, bet, taip, įmonės graibsto studentus: privatus verslas šiame sektoriuje pradėjo labai plėstis, o jiems reikia kineziterapeutų, ypač jaunų žmonių, nes žinios vis atsinaujina, o jauni specialistai tampa vis profesionalesni“, – tikino pašnekovas.

Į kolegiją iš emigracijos Anglijoje

Praktikos galimybėmis studijuojant Šiaulių valstybinėje kolegijoje džiaugėsi ir šiuo metu joje dėstytoja dirbanti, bet ir kolegijos buvusi studentė Samanta Šaknevičiūtė. Moteris kosmetologijos paslapčių moko Sveikatos priežiūros fakultete.

„Kai rinkausi studijas, vienareikšmiškai rinkausi tik iš kolegijų. Norėjau įgyti amato. Norėjau, kad baigusi studijas galėčiau eiti iškart dirbti ir jau išmanyti savo darbą nuo pradžių iki pabaigos“, – kalbėjo pašnekovė.

Dar prieš studijas ji diskutavusi su draugais apie studijų universitete ir kolegijoje skirtumus. Merginai užkliuvo, kad universitete studijuojantys draugai vis paminėdavo, kad jiems trūksta praktinių įgūdžių.

Samanta Šaknevičiūtė
Samanta Šaknevičiūtė
© Organizacijos nuotr.

Grožio terapeuto profesinį bakalaurą įgijusi S. Šaknevičiūtė pasakojo, kad niekada negalvojo tapti kosmetologijos specialiste. Iš tiesų, ji nuo 15 metų tikėjosi tapti kostiumų dizainere. Deja, nepavykus įstoti į Vilniaus dailės akademiją, ji išvyko į Angliją su mintimi galbūt studijuoti šią specialybę Londone.

„Bet taip išėjo, kad mano brolis studijavo Šiaulių valstybinėje kolegijoje kineziterapiją. Su juo daug kalbėjome apie studijas. Kartu supratau, kad pasiilgau šeimos ir Lietuvos, noriu studijuoti Lietuvoje. Per tuos metus Anglijoje atitolau nuo dizaino, bet pradėjau domėtis programomis, kurias siūlė minėta kolegija“, – tęsė pašnekovė.

Šiaulių valstybinė kolegija
Šiaulių valstybinė kolegija
© Organizacijos nuotr.

Pirmieji praktikos žingsniai jau antrą pusmetį

Skaitydama programų aprašymus mergina susižavėjo grožio terapeutės specialybe. Visgi pradėjusi mokytis S. Šaknevičiūtė suprato, kad studijos nebus tokios lengvos – jų metu ir daug teorijos apie žmogaus anatomiją, o būtent šių žinių merginai labai trūko. Tačiau su dėstytojų palaikymu ji užsispyrė ir įveikė studijoms reikalingus vadovėlius ir išmoko tai, ką galbūt net buvo praleidusi mokykloje.

Jau antrą pirmų studijų metų pusmetį mergina galėjo ir fiziškai prisiliesti prie to, ko mokėsi.

„Jau turėjome kosmetologijos kursą ir jau dirbome šiame kabinete. Turėjome pirmąją galimybę prisiliesti prie veido odos. Taip ir prasidėjo mūsų praktinė kelionė. Toliau tęsėme paskaitas apie bendrąją slaugą, pirmąją pagalbą, infekcines odos ligas, o kartu su viskuo galėjome susipažinti ir praktiškai“, – prisiminė dėstytoja.

Antraisiais studijų metais S. Šaknevičiūtė jau pradėjo savo pažintį ir su sudėtingesne odos diagnostika, naudojant skirtingus įrenginius ir aparatus.

„Tai mums leido išmokti atskirti dagiau susirgimų, juos paprasčiau ir greičiau diagnozuoti. Praktikos metu turėjome galimybę susitikti su klientais, kurie čia atvyksta iš miesto ir aplinkinių rajonų. Taip pat mes mokomės būti ne tik kosmetologais, bet ir edukologais: šviečiame klientus apie priemones ir procedūras. Taip studentai išmoksta bendrauti su klientais ir išėjus į darbo rinką jau nebebaisu su jais dirbti“, – svarstė pašnekovė.

Samanta Šaknevičiūtė
Samanta Šaknevičiūtė
© Organizacijos nuotr.

Trečiame kurse S. Šaknevičiūtė turėjo jau visą mėnesį trukusią praktiką ne kolegijos patalpose, bet išorės įmonėje. Nuėjusi į praktiką mergina suprato, kad ji jau turi ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių.

Šiuo metu kolegijoje dėstanti specialistė teigė, kad dar studijų metu buvo sulaukusi trijų pasiūlymų dirbti. Iš pradžių ji dirbo vienoje įmonių, o kartu buvo pakviesta dėstyti kolegijoje. Nuo šio rugsėjo ji pasiliko dirbti tik su studentais aukštojoje mokykloje.

Mokymas ir studijos
Mokymas ir studijos
© DELFI

Dėstytoja pripažino, kad grožio terapeutai itin paklausūs tarp įmonių, o juos prisivilioti bandoma dar studijų metu.

„Būna, kad į mūsų kabinetą ateina apie save nepranešę įmonių atstovai. Jie pasidaro keletą procedūrų, o vėliau pasako dėstytojams, kad kažkuris studentas patiko, palieka savo kontaktus ir prašo susitikti su studentu praktikai, o vėliau ir darbui“, – pasakojo ji.

Studijų aplinkos modernizavimą ir pritaikymą praktiniam mokymui, rinkos poreikius atitinkančio mokymosi proceso skatinimą, socialinių partnerių įtraukimą į studijų praktikų organizavimą remia ES fondų finansuojamos priemonės.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
3.6667

Top naujienos

Vokietija skambina pavojaus varpais dėl žmonių, kurių visai nepasiekia COVID-19 perspėjimai: užsimenama ir apie rytų europiečius skubiai pradėtas bandomasis projektas (268)

Kai vasario viduryje didžiausias Vokietijos laikraštis „Bild“ paskelbė informaciją, jog tarp...

Atvejų mažiau, bet „biuletenių“ rekordas užfiksuotas pernai balandį – kokios priežastys tai lėmė? (28)

„ Sodra “ pernai fiksavo rekordinius išrašomų nedarbingumo pažymėjimų, vadinamųjų...

Valančiūnas dominavo prieš buvusį savo klubą ir priartino „Grizlius“ prie aštuoneto (11)

Svarbią pergalę NBA reguliariojo sezono finišo tiesiojoje pasiekė Memfio „Grizzlies“ (34/33)...

Šaltus pavasario orus staigiai pakeis vasariška šiluma (17)

Sulaukėme dar vienos šaltos gegužės nakties. Sekmadienio rytas auš taip pat vėsus, bet dieną...

Vaidas Mikaitis | D+

Raudonųjų žibintų kvartale apsilankiusius lietuvius nustebino geidulių tenkinimo tvarka: pasijutome tarsi sporto salėje

Vienas protingas žmogus yra pasakęs, jog jei rašytojas nori būti gerai skaitomas, jis turi...

Žurnalas „Mano namai“ | D+

Daržo alternatyva – daržovių auginimas vazonuose: kaip sukurti rojaus kampelį

Kadaise valgomų gėrybių gausa atspindėjo sodo estetikos esmę, buvo puošnumo sinonimas ir...

Žiaurumu visą Lietuvą šokiravęs 17-metės žudikas per daug kentėjo, todėl gaus solidžią kompensaciją (444)

Dėl įvykdyto šaltakraujiško nusikaltimo daugiau kaip prieš dešimt metų visą Lietuvą...

Nustebinęs Sirvydis suspurdėjo NBA lygoje – šaudė tritaškius, graibstė kamuolius ir žadino komandą (9)

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį NBA lygoje suspurdėjo ir trečiasis lietuvis – Deividas...

Baltijos šalių „kelionių burbulo“ klausimą ketinama svarstyti vėliau: situacija prastesnė (7)

Baltijos šalių „kelionių burbulo“ klausimą ketinama svarstyti vėliau gegužę, tai nuspręsta...

Po kvietimo panaudoti 100 „Litexpo“ likusių dozių – būrys norinčiųjų pasiskiepyti papildyta (582)

Šeštadienį likus 100 „ AstraZeneca “ dozių, Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis...