Lietuvoje vis dar yra medinių geležinkelio pabėgių, kurių sudėtyje yra vėžį sukeliančių medžiagų. Šią problemą prieš penkerius metus apsiėmė spręsti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, naudodami kenksmingas medžiagas skaidančius grybus.
Asociatyvi nuotr.
© Pexels photo

Šiemet jie kartu su italų tyrėjais, „Lietuvos geležinkeliais“ ir įmone „Biocentras“ ėmė taikyti platesnį sprendimą – savotišką biologinį „internetą“, kurį sudaro taršias medžiagas skaidantys augalai, grybai ir bakterijos.

Panaudoti geležinkelio pabėgiai Lietuvoje ir kitose šalyse anksčiau buvo mirkomi kreozote – šiandien ES uždraustoje medžiagoje, kuri savo sudėtyje turi vėžį sukeliančių cheminių junginių. Tai itin plačiai paplitusi problema: vien Lietuvoje pabėgių medienos atliekų per metus susidaro apie 2 tūkst. tonų, pasaulyje – apie 2,85 mln. tonų.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Pexels photo

Vienas iš būdų atsikratyti tokių pabėgių – juos deginti. Tačiau dalis pabėgiuose esančių medžiagų yra lakios, todėl deginimas yra nepaprastai brangus, specialiose aukštatemperatūrinėse krosnyse, naudojant papildomą kurą. Negana to, pelenus reikia laidoti, panašiai kaip radioaktyvias atliekas, pavyzdžiui, įkapsuliuojant į granitinį gruntą.

VDU mokslininkai ėmėsi ieškoti alternatyvų tokiems brangiems sprendimams – ir pritaikė procesą, vadinamą bioremediacija: jo metu kenksmingos medžiagos yra nukenksminamos arba pašalinamos pasitelkiant gyvus organizmus, pavyzdžiui, augalus. Mokslininkai atrado, kad medieną nukenksmina pelėsiniai baltojo puvinio grybai, tokie kaip gluosninė kreivabudė, kurie natūraliai išauga ant aikštelėse saugomų panaudotų medinių pabėgių.

Gluosninė kreivabudė
Gluosninė kreivabudė
© Organizatorių nuotr.

Tačiau vien grybų pagalbos nepakanka – pirmiausia todėl, kad jiems optimali 27 laipsnių temperatūra Lietuvoje nėra užtikrinama: reikia taikytis prie drėgmės ir temperatūros kaitos, pasakoja projekto vadovas, VDU Gamtos mokslų fakulteto Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas, akademikas Audrius Sigitas Maruška.

„Nukenksminti gali ne tik grybai – yra panašius fermentus išskiriančių bakterijų, tam taip pat galima panaudoti augalus. Bendradarbiaujame su įmone „Biocentras“, kuri naudoja bakterijas naftos produktų suskaidymui, ir italų mokslininkais iš Centrinės tyrimų tarybos, kurie pasitelkia greitai augančius augalus – topolius, karklus – sunkiųjų metalų nukenksminimui“, – paaiškina profesorius.

Mokslininko teigimu, projekte bendromis jėgomis dirba skirtingų sričių ekspertai – VDU Botanikos sodo fitopatologai ir mikologai, tyrinėjantys atitinkamai augalų ligas ir grybus, ir chemikai bei mikrobiologai, tiriantys augalų šaknų bakterijas ir dirvoje esančių teršalų sudėtį. Padedant Italijos tyrėjams numatoma ištirti žemę (substratą) po atlikto nukenksminimo – ar ji ne toksiška, nežudo ląstelių, nekeičia genų.

„Augalai, grybai ir bakterijos – jie visi susiję, kaip internetas. Pavyzdžiui, jei išaugo beržas, jis išsikovoja erdvę, skleidžia tam tikrus junginius, kurie užtikrina, kad toje vietoje pušis neaugs. Ir atvirkščiai – jei prie seno ąžuolo pasodinsite eglę, ąžuolas po kurio laiko nudžius. Žinant šiuos ryšius, galima tai išnaudoti vykdant tyrimus“, – teigia prof. A. S. Maruška.

Audrius Sigitas Maruška
Audrius Sigitas Maruška
© Organizatorių nuotr.

Šitaip mokslininkai siekia pagelbėti „Lietuvos geležinkeliams“ – šalia geležinkelių nuolat užauga kliudantys augalų brūzgynai, krūmai, karklai, todėl dabar tose vietose bus sodinami kiti, jų augimą slopinantys augalai. Pasak prof. A. Maruškos, šis reiškinys vadinamas alelopatija – augalų išskiriamų cheminių junginių poveikis kitiems augalams.

Mediniuose pabėgiuose, kurie buvo mirkomi kreozoto alyvoje, yra benzoalfapireno – kancerogeno, kuris yra šimtą kartų kenksmingesnis už kitus vėžį sukeliančius junginius, tokius kaip naftalenas arba antracenas. Mokslininkų teigimu, itin aktualu pasirūpinti benzoalfapireno nukenksminimu buvusiose merkyklose – ten, kur anksčiau buvo mirkomi pabėgiai.

„Į gruntą įsisunkia daugybė tų junginių ir jie per gruntinius vandenis pasklinda, patenka į maisto grandinę – į aplinką, per upes. Technologijos, kurias taikome savo projekte, galėtų būti pritaikytos benzoalfapireno suskaidymui ir ten – grunto remediacijai“, – tikina mokslininkas.

VDU sumanios specializacijos projektas „Panaudotų medinių pabėgių nukenksminimo biologiniais metodais technologijos kūrimas Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0074“ yra finansuojamas Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis Projekto vadovas – VDU Gamtos mokslų fakulteto Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas prof. A. S. Maruška.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Alfa vyras“ merginas viliojo apsimesdamas fotografu: jos nepastebėjo svarbios detalės (93)

Anksčiau „Alfa vyro“ mokymais pagarsėjęs Airinas Arutiunianas liepos 12 d. sulaikytas už...

Po susitikimo su Putinu Trumpas įvarė save į kampą: Senatas jau ėmėsi veiksmų (131)

Jungtinės Valstijos Rusijai reikalingos kaip priešas, juolab kad tai idealus priešas, teigia...

Vilniuje – dar viena masinė avarija, pranešama apie prispaustus žmones papildyta 17.30

Sostinėje, Kirtimų g., penktadienio pavakarę susidūrė šešios transporto priemonės.

Nuo Kremliaus propagandistės iki Lietuvos šnipės: rusę įtaria dvigubu žaidimu (133)

Kaliningrade sulaikyta ir į Maskvą nuskraidinta rusė, kaltinama valstybės išdavimu – įtariama,...

Vokietijoje – incidentas autobuse: skelbiama, kad sužeista mažiausiai 14 žmonių (53)

Vokietijos žiniasklaida praneša, kad išpuolyje Vokietijos šiauriniame mieste Liubeke buvo...

Kazachstane – olimpinio prizininko žudiko medžioklė: nurodymus dalina Nazarbajevas (2)

Sukrėstas Kazachstanas ir visas dailiojo čiuožimo pasaulis lieja ašaras dėl vagių viduryje...

Itin judrioje sostinės vietoje įvyko masinė avarija (40)

Penktadienio pavakarę sostinėje, Geležinio Vilko gatvės tunelyje po Seimu, įvyko masinė...

Vienas garsiausių Lietuvos nusikaltėlių Zamolskis pradėjo bado streiką – negeria net vandens (65)

Lietuvos pilietis Romas Zamolskis , 2016 metų rugpjūtį nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme...

Po kritikos dėl alinamos meškos sulaukusiam cirkui Klaipėdoje – specialistų patikrinimai politikai rodo valią uždrausti laukinių gyvūnų pasirodymus (47)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba žada patikrinti informaciją, kad cirko pasirodymo...

Neįprasti šašlykų marinatai, kurie nustebins net visko ragavusius (15)

Šiltuoju sezonu nuo smagaus ir jaukaus pasibuvimo gamtoje neatsiejamas ir mėsos ant griliaus...