aA
Lietuvoje vis dar yra medinių geležinkelio pabėgių, kurių sudėtyje yra vėžį sukeliančių medžiagų. Šią problemą prieš penkerius metus apsiėmė spręsti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, naudodami kenksmingas medžiagas skaidančius grybus.
Asociatyvi nuotr.
© Pexels photo

Šiemet jie kartu su italų tyrėjais, „Lietuvos geležinkeliais“ ir įmone „Biocentras“ ėmė taikyti platesnį sprendimą – savotišką biologinį „internetą“, kurį sudaro taršias medžiagas skaidantys augalai, grybai ir bakterijos.

Panaudoti geležinkelio pabėgiai Lietuvoje ir kitose šalyse anksčiau buvo mirkomi kreozote – šiandien ES uždraustoje medžiagoje, kuri savo sudėtyje turi vėžį sukeliančių cheminių junginių. Tai itin plačiai paplitusi problema: vien Lietuvoje pabėgių medienos atliekų per metus susidaro apie 2 tūkst. tonų, pasaulyje – apie 2,85 mln. tonų.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Pexels photo

Vienas iš būdų atsikratyti tokių pabėgių – juos deginti. Tačiau dalis pabėgiuose esančių medžiagų yra lakios, todėl deginimas yra nepaprastai brangus, specialiose aukštatemperatūrinėse krosnyse, naudojant papildomą kurą. Negana to, pelenus reikia laidoti, panašiai kaip radioaktyvias atliekas, pavyzdžiui, įkapsuliuojant į granitinį gruntą.

VDU mokslininkai ėmėsi ieškoti alternatyvų tokiems brangiems sprendimams – ir pritaikė procesą, vadinamą bioremediacija: jo metu kenksmingos medžiagos yra nukenksminamos arba pašalinamos pasitelkiant gyvus organizmus, pavyzdžiui, augalus. Mokslininkai atrado, kad medieną nukenksmina pelėsiniai baltojo puvinio grybai, tokie kaip gluosninė kreivabudė, kurie natūraliai išauga ant aikštelėse saugomų panaudotų medinių pabėgių.

Gluosninė kreivabudė
Gluosninė kreivabudė
© Organizatorių nuotr.

Tačiau vien grybų pagalbos nepakanka – pirmiausia todėl, kad jiems optimali 27 laipsnių temperatūra Lietuvoje nėra užtikrinama: reikia taikytis prie drėgmės ir temperatūros kaitos, pasakoja projekto vadovas, VDU Gamtos mokslų fakulteto Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas, akademikas Audrius Sigitas Maruška.

„Nukenksminti gali ne tik grybai – yra panašius fermentus išskiriančių bakterijų, tam taip pat galima panaudoti augalus. Bendradarbiaujame su įmone „Biocentras“, kuri naudoja bakterijas naftos produktų suskaidymui, ir italų mokslininkais iš Centrinės tyrimų tarybos, kurie pasitelkia greitai augančius augalus – topolius, karklus – sunkiųjų metalų nukenksminimui“, – paaiškina profesorius.

Mokslininko teigimu, projekte bendromis jėgomis dirba skirtingų sričių ekspertai – VDU Botanikos sodo fitopatologai ir mikologai, tyrinėjantys atitinkamai augalų ligas ir grybus, ir chemikai bei mikrobiologai, tiriantys augalų šaknų bakterijas ir dirvoje esančių teršalų sudėtį. Padedant Italijos tyrėjams numatoma ištirti žemę (substratą) po atlikto nukenksminimo – ar ji ne toksiška, nežudo ląstelių, nekeičia genų.

„Augalai, grybai ir bakterijos – jie visi susiję, kaip internetas. Pavyzdžiui, jei išaugo beržas, jis išsikovoja erdvę, skleidžia tam tikrus junginius, kurie užtikrina, kad toje vietoje pušis neaugs. Ir atvirkščiai – jei prie seno ąžuolo pasodinsite eglę, ąžuolas po kurio laiko nudžius. Žinant šiuos ryšius, galima tai išnaudoti vykdant tyrimus“, – teigia prof. A. S. Maruška.

Audrius Sigitas Maruška
Audrius Sigitas Maruška
© Organizatorių nuotr.

Šitaip mokslininkai siekia pagelbėti „Lietuvos geležinkeliams“ – šalia geležinkelių nuolat užauga kliudantys augalų brūzgynai, krūmai, karklai, todėl dabar tose vietose bus sodinami kiti, jų augimą slopinantys augalai. Pasak prof. A. Maruškos, šis reiškinys vadinamas alelopatija – augalų išskiriamų cheminių junginių poveikis kitiems augalams.

Mediniuose pabėgiuose, kurie buvo mirkomi kreozoto alyvoje, yra benzoalfapireno – kancerogeno, kuris yra šimtą kartų kenksmingesnis už kitus vėžį sukeliančius junginius, tokius kaip naftalenas arba antracenas. Mokslininkų teigimu, itin aktualu pasirūpinti benzoalfapireno nukenksminimu buvusiose merkyklose – ten, kur anksčiau buvo mirkomi pabėgiai.

„Į gruntą įsisunkia daugybė tų junginių ir jie per gruntinius vandenis pasklinda, patenka į maisto grandinę – į aplinką, per upes. Technologijos, kurias taikome savo projekte, galėtų būti pritaikytos benzoalfapireno suskaidymui ir ten – grunto remediacijai“, – tikina mokslininkas.

VDU sumanios specializacijos projektas „Panaudotų medinių pabėgių nukenksminimo biologiniais metodais technologijos kūrimas Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0074“ yra finansuojamas Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis Projekto vadovas – VDU Gamtos mokslų fakulteto Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas prof. A. S. Maruška.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Valdžios siūlymas didinti mokesčius dirbantiems savarankiškai ir Monikos Linkytės vazdo klipo premjera (1)

Valdžia siūlo didinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Kodėl to reikia ir kaip gali keistis...

Garsus britų ekspertas apie pergudrautą Maskvą: užklupome juos nelauktai (59)

Sankt Peterburgo naujienų portalas „Fontanka.ru“ paskelbė trečio įtariamojo Sergejaus...

Ketvertuką Kauno klinikose pasitikę gydytojai: tokio atvejo dar neturėjome (92)

Ketvirtadienį Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos skyriuje neeilinis įvykis – jaunai...

Kitą sekmadienį vėl suksime laikrodžius (4)

Kitą sekmadienį, spalio 28 dieną, 4 valandą nakties persuksime laikrodžius viena valanda atgal ir...

Teismas: Nacionalinio stadiono statybos konkursas stabdomas papildyta 14.36 (106)

Vilniaus valdžia turės priimti iš Nacionalinio stadiono statybos koncesininko konkurso pašalintos...

Tapinas atsakė Guogai: partija ieško generalinio rėmėjo (35)

Žurnalistas Andrius Tapinas negailėdamas ironijos atsakė Antanui Guogai, kuris paskleidė...

Su Gražuliu pas notarę dėl vaiko išlaikymo susitikusi Birutė neatsistebi: vaizdelis buvo kaip iš „TV pagalbos“ (35)

Skandalą dėl savo nesantuokinio ir iš pradžių slėpto vaikelio Lietuvoje sukėlęs politikas...

Užsienio ekspertas Lietuvai: automobilio mokestis turėtų būti, nors ir nedidelis (12)

Europos Sąjungos (ES) narės privalo mažinti transporto taršą ir, anot užsienio ekspertų,...

Profesorius Stukas: lietuviai riebalų vartoja per mažai – kokios ligos gresia (13)

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis , o tik kas...

Metų seklys: sutriuškinta reketininkų, vagių ir narkotikų prekeivių gauja (37)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...