aA
Kaune siekiama įkurti vieną pirmųjų Lietuvoje ir Baltijos šalyse kultūrinių ir kūrybinių inovacijų kompetencijos centrų, kuriame aukščiausio lygio tyrimus vykdys Europos ir pasaulio mokslininkai, bus teikiamos specializuotos paslaugos, veiks eksperimentinės tyrimų laboratorijos ir kooperuotos bendradarbystės erdvės. Centro vizija bus pristatyta liepos 11 d. vyksiančiame tarptautiniame forume.
Asociatyvi nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Viena iš centro projekto autorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menotyros katedros docentė Jūratė Tutlytė pasakoja, kad steigiama institucija siekia tapti aktyviu dalijamos arba skleidžiamos kompetencijos centru – plėtoti ir skatinti tarptautinį kultūrinių ir kūrybinių industrijų mokslinių tyrimų potencialą ir konkurencingumą Lietuvoje, vykdyti aukščiausio lygio mokslinius tyrinėjimus, mokymus ir ekspertavimą. Planuojama apimti svarbiausius žinių ir kompetencijų perdavimo etapus: ne tik tyrimus, bet ir veiklų bei modelių testavimą, simuliacijas, eksperimentinių erdvių, laboratorijų kūrimą ir t. t.

Renginio dalyviai – visuomenė, kultūrinio ir kūrybinio sektoriaus atstovai – galės įvertinti per vienerius metus išgrynintą centro viziją ir teikti savo pasiūlymus.

Jūratė Tutlytė
Jūratė Tutlytė
© Organizatorių nuotr.

Doc. J. Tutlytės teigimu, centre bus atliekami daugiaplaniai kultūros ir kūrybos lauko tyrimai, persidengimai ir persiliejimai su kitais sektoriais bei sritimis, vartotojo dalyvavimo ir į(si)traukimo tyrimai, bus modeliuojami nauji scenarijai ir ateities kryptys.

„Tuo pačiu čia bus kuriamos sąlygos inovacijoms gimti – veiks hibridinės laboratorijos, skirtos netipiškiems mokslo ir meno eksperimentams, idėjų auginimui, modeliavimui ir simuliavimui. Rinkos sąlygos nėra palankios inovatyviems, neįprastiems sprendimams skleistis bei realizuotis. Norime sukurti aplinką nepriklausomiems eksperimentams, idėjų auginimui ir dauginimui, startuolių, atžalinių įmonių kūrimuisi ir vystymuisi“, – paaiškina doc. J. Tutlytė.

Steigiant centrą remiamasi analogiškų įstaigų pavyzdžiais pasaulyje – institucijų, kuriose jungiasi kultūra, technologijos, menai, verslas ir kuriami inovatyvūs produktai bei paslaugos. Pasak projekto autorių, tokie centrai tampa reikšmingais mokslo ir žinių skleidėjais, politikos fomuotojais. Kaune centras veiktų kaip atvira laboratorija, į kurios veiklas būtų įtraukti įvairių sričių mokslininkai, menininkai, kultūros institucijos, verslo atstovai, vartotojai, bendruomenės.

Anot doc. J. Tutlytės, kuriamas centras yra vienas pirmųjų tokio tipo žinių ir kompetencijos centrų Baltijos šalyse – jie labiau paplitę JAV, D. Britanijoje, Australijoje. Projekte aktyviai dalyvauja ne tik Lietuvos mokslininkai iš VDU ir Kauno technologijos universiteto (KTU), bet ir užsienio tyrėjai: Milano politechnikos universiteto atstovai dalinasi sukaupta patirtimi dizaino, architektūros ir kitose srityse, padeda pritaikyti Kauno erdves centro reikmėms. Daugelyje centro veiklų planuojama įtraukti mokslininkus iš viso pasaulio – naujoji institucija veiks orientuojantis į globalią rinką.

Europos Parlamento duomenimis, kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius šiandien ženkliai prisideda prie ekonomikos plėtros – jis sudaro net 11,2 proc. visų privačių įmonių ir 7,5 proc. visų darbuotojų. Tyrimai rodo, kad Europoje šiame sektoriuje dirba kur kas daugiau 15–29 m. amžiaus žmonių nei bet kuriame kitame ekonomikos sektoriuje – tai sudaro net 19,1 proc. visų darbo vietų jaunimo gretose.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Atsižvelgiant į šias tendencijas, toks centras yra labai reikalingas Lietuvai – ypač todėl, kad mūsų šalyje kultūros institucijos neretai stokoja komunikacinių ir kitų kompetencijų, tarptautiškumo. „Joms neretai trūksta komunikacijos gebėjimų, įgūdžių darbui su auditorija, analizei. Kūrybinės įmonės dažnai yra mažos, tad stokoja daugelio kitų kompetencijų – vadybos, administravimo, projektų įgyvendinimo, finansavimo paieškų mechanizmų. Be to, trūksta platesnio, horizontalaus susiliejimo su tarptautiniais partneriais – institucijos bendradarbiauja tik tarpusavyje, o naujumas juk paprastai gimsta tada, kai atsiranda netipinės jungtys su netikėtais bendrininkais“, – teigia projekto bendraautorė.

Šias jungtis, ryšius su partneriais iš įvairių sričių ir sieks skatinti naujasis Kultūrinių ir kūrybinių inovacijų kompetencijos centras. Numatoma organizuoti mokymus, skirtus įvairių įgūdžių tobulinimui, padėti kūrybininkams kurti verslo modelius ir komunikacijos strategijas, tarpininkauti jiems surandant partnerius.

Planuojama, kad vienas iš centro padalinių, Posthumanistinės futurologijos skyrius, bus skirtas menu paremtiems moksliniams tyrimams ir eksperimentams – netipiškoms tarpdisciplininėms partnerystėms tarp skirtingų mokslo laukų, pavyzdžiui, neuromokslų, kosmologijos, biotechnologijų ir socialinių bei humanitarinių mokslų, menų, taip pat ateities prognozavimui.

„Norime, kad centras būtų atviras visomis prasmėmis – kad jis įgalintų nestandartinės minties gimimą: meno, kultūros ir tiksliųjų mokslų, technologijų jungtis. Tai jungtys, kuriose gimsta sprogimai – būtent to sprogimo ir tikimės“, – pasakoja doc. J. Tutlytė.

Docentė teigia, kad šiandien pergyvename svarbų kultūrinį ir technologinį posūkį, kuris verčia iš esmės permąstyti santykius tarp žmogaus, naujų technologijų, mokslo ir kūrybos.

„Kultūros ir kūrybos lauke vienas svarbiausių vaidmenų tenka vartotojui, kūrėjui, iš principo keičiančiam profesinės gamybos cirkuliacijos kryptingumą: nuo pasyvaus vartojimo prie bendradarbystės, įtraukties ir dalijimosi patirčių. Išsiplečia naudojamų technologijų ir inovatyvių prieigų galimybės: nuo high-tech prie low-tech ir no-tech sprendimų. Taigi, iškyla svarbi būtinybė ne tik permąstyti kultūrinių industrijų apibrėžtis, bet ir tirti dalyvaujamosios kultūros bei ekonomikos realijas, naujai kuriamas vertes, ieškoti inovatyvių tyrimo metodologijų ir instrumentų šiai sudėtinei vertei tirti bei matuoti“, – paaiškina docentė.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Be to, mokslininkės teigimu, šiandien veikiame sudėtingų vertybinių ir filosofinių nuostatų kontekste: nuo posthumanizmo, kuris kvestionuoja žmogiškąjį antropocentrizmą, siekdamas ištrinti perskyras tarp žmogiškosios ir nežmogiškosios gyvybės formų, iki transhumanizmo, kuris ypač sureikšmina technologijas. Šių nuostatų dėka yra išplečiamos ir pratęsiamos žmogaus fizinės ir kognityvinės galios. Itin svarbus tampa pasaulio ir savęs reflektavimas bei apmąstymas platesniuose tiek filosofiniuose, tiek ir praktinių veiklų kontekstuose.

Tai yra pirmas kartas, kai tokio pobūdžio institucija, humanitarinių ir socialinių mokslų kompetencijos centras, laimi Europos Komisijos paramą – centro steigimas yra finansuojamas pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. Institucijos įkūrimo projektą parengė VDU, KTU ir Milano politechnikos universiteto mokslininkai.

Planuojamo centro vizija bus pristatyta tarptautiniame forume „Distributed Excellency: How to Innovate in Cultural and Creative Sector“, kuris vyks liepos 11 d., trečiadienį, 16 val., Santakos slėnyje (K. Baršausko g. 59-228), numatomose Kultūrinių ir kūrybinių inovacijų ekscelencijos centro patalpose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Istorikas iš Vokietijos Lietuvą pažino nusprendęs čia išlaikyti vairavimo teises (37)

Kai priėjęs pasisveikinti Felixas Ackermannas raiškiai ištaria „laba diena“, pasitikslinu...

Pilnai dar neveikiančiu keltu „Regina Seaways“ plukdo į Švediją: nepatogumus kompensavo kotletu (21)

Spalio pradžioje iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kelte „ Regina Seaways “ dėl gedimo...

„Penktas kėlinys“ tarp Jasikevičiaus ir Obradovičiaus – varžėsi komplimentais (7)

Žaidė gerai, bet varžovai buvo dar geresni. Kauno „Žalgiris“ 75:82 nusileido Stambulo...

Ekipos progresu pasiguodęs Milaknis prisiminė pernykštę patirtį: jau buvo tokių situacijų (1)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkams nepavyko savaitės Eurolygoje užbaigti antra pergale: Stambulo...

Savaitgalį orai pasikeis galutinai: nemalonumai apims visą Lietuvą (48)

Šeštadienį Lietuvoje termometrai rodys 8–13 °C. O nuo naujos savaitės vidurio orai pasidarys...

Pagirtinai tris kėlinius kovojęs „Žalgiris“ neatlaikė Eurolygos vicečempionų tempo (429)

Kauno „Žalgiris“ (1/2) penktadienį nesėkme užbaigė šią Eurolygos dvigubą savaitę ir...

Urbšys kirto „valstiečių“ veidams: atrodo, kad jie yra apsvaigę nuo valdžios (68)

Lietuvoje – tikra įrašų krizė. Nereikalingus ir nenaudingus įrašus – sunaikina. O naudingi...

Masinė avarija kelyje Vilnius–Panevėžys: susidūrė 4 lengvieji automobiliai ir autobusas žuvo žmogus (200)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad kelyje Vilnius–Panevėžys (A2) 21 kilometre susidūrė 4...

„AX Armani“ puolimo mašina sutriuškino „Olympiakos“, baskai krito nuo „Real“ lietuvių sąskaitoje – 17 taškų

Įspūdingą pergalę Pirėjuje pasiekė Milano „AX Armani“ (2/1) ekipa, kuri Eurolygos 3-iame...

Buvau priversta rinktis tarp aborto ir psichiatrinės ligoninės (56)

Kai Julie Mannix atsisakė darytis abortą, jos tėvai uždarė ją į psichiatrijos ligoninę. Tik...