Mokslas mus veda į priekį – savo šalyje turime ne vieną įkvepiantį pavyzdį, kaip įvairūs atradimai pakeitė pasaulį ir pagerino jo gyventojų gyvenimo kokybę. Aiškinamės, kokios mokslo sritys šiuo metu yra aktualiausios ir ko galime tikėtis iš mokslo artimiausioje ateityje.
Mokslas
© Shutterstock

Fantastiniai filmai tampa realybe

Ką šiandien galėtumėte vadinti ateities mokslo sritimis – kurios iš jų tampa vis aktualesnės ir populiaresnės? Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus Kęstučio Šetkaus teigimu, pasaulyje sparčiai į priekį žengia tokie technologijos mokslai kaip robotika, dirbtinis intelektas, daiktų internetas, tokios gyvybės mokslų ir medicinos sritys, kaip genomika, biotechnologijos, sintetinė biologija, neoromokslai.

Ateities mokslais galima vadinti ir kosmoso tyrinėjimus, švariąją energetiką ir transporto tyrimus.

„Kuriamos naujovės neapsieina be IT, programavimo ir elektronikos žinių. Todėl svarbią reikšmę įgauna didieji duomenys („Big data“), kai duomenų apimtys tampa didžiulės ir reikia rasti sprendimų, kaip juos tinkamai saugoti, apdoroti, analizuoti. Pasitelkiamas dirbtinis intelektas, nepaprastai svarbus tampa mašininis mokymasis („machine learning“), kuris suteikia galimybių pačioms mašinoms priimti sprendimus ir mokytis. Daiktų internetas („IoT“) įgauna svarbią reikšmę.

Kai visi išmanūs bei sąveikaujantys įrenginiai sujungiami į vieną sistemą, taip atsiranda išmanūs namai, protingi buities prietaisai“, – aiškina K. Šetkus.

Kęstutis Šetkus
Kęstutis Šetkus
© Asmeninis archyvas

Anot jo, šiandien atliekama daugybė tyrimų kuriant vaistus nuo įvairiausių ligų, siekiant išspręsti klimato kaitos, aplinkos taršos, miestų transporto, žmonių senėjimo, duomenų saugumo problemas. Tad ateities mokslas išties orientuojasi į didžiuosius žmonijos iššūkius ir jų sprendimą.

„Ateities mokslų sritys – tarpdisciplininės sritys, kurios integruoja keletą sričių ir gali pasiūlyti netradicinių, integruotų sprendimų, naujo požiūrio. Vis didesnę reikšmę įgauna taikomieji tyrimai, orientuoti į praktiką, kai mokslo žinios pritaikomos kasdieniams verslo ar visuomenės poreikiams, padedant išspręsti ir socialines problemas.

Idėjos, kurios dar prieš dešimtmetį atrodė kaip iš fantastinio filmo, pamažu tampa realios: pavyzdžiui, 3D organų spausdinimas, robotai, atliekantys medicinines operacijas ar dirbantys paslaugų srityje. Mokslininkai galvoja ir apie žiedinę ekonomiką, siūlo sprendimus beatliekinei gamybai ar efektyvesniam atliekų perdirbimui“, – ateities mokslų sritis vardina K. Šetkus.

Mūsų stiprioji pusė – ne vien lazeriai

O kokiose mokslo srityse šiandien esame labai stiprūs, o ateityje galime tikėtis ir tolesnio progreso? K. Šetkus pabrėžia, kad Lietuva turi gilias tradicijas lazerių ir biotechnologijų srityse, kurios siekia apie pusę amžiaus. Turime stiprų mokslo potencialą, aukštos kvalifikacijos specialistus bei verslą, kurio gaminama produkcija eksportuojama į užsienio šalis.

„Galima didžiuotis pasiekimais lazerių srityje. Lietuviai yra sukūrę vieną galingiausių lazerių pasaulyje – ultrasparčiųjų impulsų lazerį. Beveik 90 proc. Lietuvoje pagaminamos mokslinės lazerių produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 100 pasaulio valstybių, o tarp pirkėjų – didžiausios ES, JAV, Kinijos, Japonijos laboratorijos ir tyrimų centrai“, – teigia mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius.

„Lietuviai vertinami už pasiekimus biotechnologijų srityje. Turime stiprius mokslininkus, tokius kaip kandidatas į Nobelio premiją prof. V. Šikšnys ir daugelį kitų. Pastebima, kad Lietuvos gyvybės mokslų sektorius smarkiai auga – apie 21 proc. kasmet, o sukurta produkcija eksportuojama į daugiau nei 70 šalių. Galima pasigirti, kad mūsų šalyje biotechnologijos sukuria daugiau nei 1 proc. BVP ir šis rodiklis apie 10 kartų viršija ES vidurkį“, – skaičiuoja jis.

Kriptovaliuta
Kriptovaliuta
© Vida Press

Anot jo, perspektyviausios sritys, kurios dabar pradedamos vystyti ir turi didelį potencialą, yra genų inžinerija (biobankai, inovatyvi medicina), dirbtinis intelektas ir skaitmenizavimas, naujų medžiagų tyrimai, finansinės technologijos ir „blockchain“ sprendimai, maisto technologijos, kibernetinis saugumas.

Esame ketvirtosios pramonės revoliucijos priešaušryje

VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė teigia, kad šiuo metu naujos žinios, atradimai, inovacijos kuriami kelių, rodos, nesuderinamų mokslų sandūroje. Pavyzdžiui, derinant bioekonomiką, biotechnologijas, inžinerinį dizainą.

Sakoma, kad pasaulis šiuo metu yra ketvirtosios pramonės revoliucijos priešaušryje. Pereiname nuo trečiosios pramonės revoliucijos – paprastos skaitmenizacijos – link ketvirtosios pramonės revoliucijos ir inovacijų, kurios tarpusavyje derina skirtingas technologijas, paradigmas.

„Ši revoliucija išsiskiria transformacijos greičiu, mastais bei sudėtingumu. Intelektualiosios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, robotai, autonominiai automobiliai, kibernetinės fizinės sistemos, 3D spausdintuvai, nano ir bio-technologijos, kvantinė kompiuterija, dalijimosi ekonomika, daiktų internetas, blokčainai, išmanieji miestai, sutelktinis finansavimas ir kitos technologinės bei socialinės srities inovacijos tampa mūsų kasdienybės dalimi“, – aiškina J. Kiršienė.

VDU Mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė
VDU Mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė
© VDU

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienais metais fiksuojami vis nauji robotų pardavimų augimo rekordai. Tokios kompanijos kaip Tesla, Amazon, Volkswagen group, BMW group, Siemens, Apple, Cisco, Bosch General Electric, Google, IBM, Intel, Kuka, Microsoft ir kitos skiria vis didesnius resursus šių inovacijų kūrimui, tobulinimui ir įvedimui į rinką.

„Tačiau ketvirtoji pramonės revoliucija yra tik pasekmė dar platesnio diskurso. Internetas kaip komunikavimo ir informavimo priemonė jau iš esmės pakeitė mūsų gyvenimą. Neįsivaizduojame savo gyvenimo be išmaniojo telefono ir kitų technologijų, praleidžiame prie jų vidutiniškai po 8 val. per dieną. Technologijas sėkmingai įsisavina ir vyresnio amžiaus žmonės. Jauniems žmonės sunku sukoncentruoti dėmesį bent 20 min.

Vis daugiau informacijos gauname iš socialinių tinklų, interneto svetainių, norime įtraukumo, judesio – mus supa didelis informacijos kiekio debesis. Tai yra įtinklintos visuomenės paradigma, visuomenės, kurioje socialinis intelektas – pagrindinė valiuta, kurioje kvestionuojamos hierarchinės struktūros ir autoritetai, pavyzdžiui, politikai, teisėjai, mokytojai, profesoriai“, – vardina ji.

Stiprėja socialinių bei humanitarinių mokslų vaidmuo

Profesorė pabrėžia, kad jau dabar neišvengiamai teks keistis mokyklai ir universitetui, kaip institucijoms, nes jos jau nebeturi žinių kūrimo ir mokymo monopolio. Šios institucijos turi tapti įtinklintomis, įtraukiomis, įgalinančiomis visuomenės platformomis. Kitoms viešosioms paslaugoms keliami tie patys iššūkiai.

„Įvertinus visus šiuos veiksnius, pastebime, kad šiame greitame pasaulyje tik stiprėja socialinių bei humanitarinių mokslų vaidmuo – VDU jau seniai juos integruojame su kitomis disciplinomis: nuo skaitmeninės humanitarikos iki neurotechnologijų, nuo technologijų teisės iki naujų medijų meno. Daugelis ketvirtosios pramonės ideologų teigia, kad tobulėjant technologijoms, privalome išnaudoti šią galimybę ir skirti daugiau laiko žmogiškumui: bendravimui, santykiui su kitais, idant neprarastume gebėjimo komunikuoti gyvai, empatiškumo, tarpusavio ryšio“, – teigia J. Kiršienė.

Technologijos mums gali palengvinti kasdienybę, padaryti daugelį mechaniškų darbų, kad galėtume likusį laiką išnaudoti prasmingai veiklai, stiprinti tarpusavio ryšius ne tik versle, mokymo įstaigose, bet ir artimiausiame rate.

„Tikiuosi, kad išsipildys mąstytojo ir vizionieriaus Yuval Harari prognozės, kad svarbiausi ateities darbotvarkės klausimai bus susiję su mūsų laime tikriausia šio žodžio prasme. Pažiūrėkime, kaip keičiasi pasaulis: ekonomistai mąsto, kad šalies augimą ir pažangą reikėtų matuoti ne BVP, o laimės koeficientu (angl. GDH).

Pavyzdžiui, jei anksčiau dizainui buvo keliami estetikos ir funkcionalumo reikalavimai, tai šiandien „design for all“ visiškai permąsto šią sritį ir kalba apie tokius dalykus, kaip psichologija, ekologija, įvairių socialinių grupių įtraukumas, pagarba ir kiti etikos standartai – socialiniai dalykai kartais netgi yra svarbesni už įmantrią dizaino formą. Ir taip yra visose srityse: turime galvoti ne tik apie inovaciją kaip priemonę, bet ir kelti klausimą, kokį poveikį ji turės visuomenei“, – teigia profesorė.

Anot jos, ypač svarbiu šiame kontekste tampa pedagogų vaidmuo, kurie jau nėra tik žinių perdavėjai, o sąmoningumo, pilietiškumo, atsakomybės ir kitų vertybių ugdytojai. Taip pat komunikacijos specialistų vaidmuo dėl medijų raštingumo skatinimo, kad mokėtume vertinti tai, ką skaitome ir matome, atskirti tiesą nuo manipuliacijų ir sumažinti konfliktų tikimybę.

„Ne mažiau aktualūs klimato kaitos ir aplinkos taršos iššūkiai. Gyvename antropoceno amžiuje, kuomet spartėja ne tik sociokultūriniai, bet ir cheminiai pokyčiai – žmogaus daroma įtaka Žemei yra milžiniška, – todėl mokslas ir toliau daug dėmesio skirs su klimato kaita susijusiems iššūkiams. Čia svarbus ekologijos, meno ir politikos disciplinų vaidmuo, klimato kaitos švelninimo pasekmių tyrimai“, – teigia J. Kiršienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Staigmena naujausiuose kandidatų į prezidentus reitinguose: lyderių trejetuke įvyko pokyčiai (17)

Birželio 19-27 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai “...

Didesnėms algoms pinigų neturi, bet verslui – milijonų vertės dovanos (2)

Patys daugelį metų už valstybės turtą nieko nemoka, o iš kitų pinigus ima. Bent jau toks...

Už laisvę kovojo akmenimis ir kryžiais: sodyba, kurioje komunistai žemai nusilenkdavo (88)

Orvidų sodyba – iš kryžių ir akmenų pastatytas gyvas paminklas pasipriešinimui prieš...

Sensacija Kipre – gynyboje užsidariusi „Sūduva“ iš turnyro eliminavo APOEL klubą aiškūs tolimesni varžovai (285)

UEFA Čempionų lygoje debiutuojantys Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai Kipre pateikė...

Baltijos jūroje stebi Rusijos povandeninius laivus: jų medžioti skrenda iš Šiaulių (474)

Dar praėjusią savaitę dėmesiui nukrypus į audringą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje,...

Orai: šiluma sieks ir 30 laipsnių (5)

Trečiadienio naktį Lietuvoje žymesnio lietaus nenumatoma. Pūs nestiprus šiaurės, šiaurės rytų...

Ką daryti, kai netenkina atlikti remonto darbai (92)

Kai vieni nesugebame ko nors pasidaryti, kviečiame pagalbą – tai įprasta. Pagalbos prireikė ir...

Prabilo po kontroversiško finalo nušvilptas teisėjas: didžiuojuosi savo darbu – tai širdyje aš nešiosiu amžinai (141)

Ne Kylianas Mbappe , ne Antoine'as Griezmannas ir ne Paulis Pogba . Taip pat ir ne Luka Modričius...

MH17 tragedija: rusų propagandistai ėmėsi neįtikėtinų triukų (807)

Lygiai prieš ketverius metus – 2014 metų liepos 17 dieną – Ukrainos Donecko srityje buvo...

Geriausi būdai, kaip sustiprinti savo libido (6)

Regis, esate visai ne prieš pasimylėti su savo antrąja puse, tačiau atėjus tam skirtam metui...