Dėl kelių būklės žalos išaugo kone dvigubai

Draudimo bendrovės skaičiuoja, kad dėl kelių būklės dar nesusidėvėjus padangoms jas keisti priversti vis daugiau vairuotojų. Tą lėmė stiprūs temperatūrų svyravimai.

„Palyginus su 2021 metų žiema, skaičiai labai stipriai auga, bet tai turbūt susiję su tuo, kad tuomet buvo kovido žiema – eismo intensyvumas mažesnis. O ši žiema draudikams buvo labai nepalanki. Greičiausiai dėl to, kad temperatūra svyravo: dieną – teigiama, naktį – minusinė, tad labai padaugėjo duobių ir daugiau žalų, kai sugadinamos padangos arba ir padangos, ir ratlankiai“, – sako BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.

Pašnekovas teigia, kad po kovido laiku buvusios ramesnės žiemos šiais metais skaičiuojama kone
Andrius Gasparavičius
dvigubai daugiau tokių draudžiamųjų įvykių. Padangos remontas ar keitimas, anot A. Gasparavičiaus, nėra labai brangu, bet jei sulaužomas ratlankis ar net automobilio pakaba, tuomet jau tenka skaičiuoti gerokai didesnes išlaidas, o dėl rimtesnių automobilio pažeidimų neretai įvyksta ir avarijų.

„Yra buvę atvejų, kai automobilis įvažiuoja į duobę ir sugadina ratlankį, automobilis tampa nevaldomas, nuslysta nuo kelio. Tuomet žala brangsta labai stipriai. Vidutiniškai, jei kalbėtume tik apie padangos žalą, tai kainuoja apie 250–300 eurų. Jei asmuo automobilį apdraudęs savanorišku draudimu, kitaip tariant, KASKO, draudimas kompensuoja žalą. Tik pagal draudimo sąlygas būtina atlikti visus veiksmus ir žalą tinkamai užregistruoti, – pasakoja draudimo įmonės atstovas. – Jei asmuo neturi savanoriško draudimo, prasideda gana sudėtingas procesas, – žmogus turi ieškoti, kas yra kelio savininkas, ir tada tenka kreiptis pačiam, dažniausiai – į savivaldybę. Savivaldybė turi įmonių, kurios prižiūri kelius, tos įmonės atsakingos už jų priežiūrą bei tinkamą duobių žymėjimą.“

Kelius prižiūrinčios įmonės privalo juos tvarkyti arba pažymėti pavojingas vietas, duobes, tad jei vairuotojas nepaiso aiškaus žymėjimo, atsakomybė tenka būtent jam.

Ką būtina žinoti tvarkant senas padangas?

Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininkas Edgaras Skrebė sako, kad pakeitus padangas, jei šios nebenaudojamos, jas reikia priduoti į tam skirtas vietas.

„Gyventojai padangas gali priduoti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Pakeitus servise, jis privalo padangas priimti – negali Jums grąžinti kaip ir kitų atliekų. Arba nusipirkus naujas padangas, senas nebenaudojamas galima grąžinti gamintojui, pardavėjui“, – vardija E. Skrebė.

Nors yra išties nemažai vietų, kur galima priduoti padangas nemokamai, miškuose vis dar aptinkama senų padangų sąvartynų. Pašnekovas sako, kad dažniausiai naudotas padangas nelegaliai išmeta ne pavieniai, o neteisėtai serviso paslaugas teikiantys bei padangų keitimu užsiimantys asmenys. Anot jo, tokios prielaidos kyla dėl aptinkamų išmestų padangų kiekio – jų būna ne vos kelios, o keliasdešimt ir daugiau.

Anot E. Skrebės, senos padangos, panaudoti tepalai ir kitos atliekos negali būti grąžinamos klientams iš keitimo paslaugas teikiančių servisų. Senos padangos privalo būti perduotos atliekų tvarkytojams.

„Jei servisas sąžiningas, vykdo aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimus, tvarko padangų apskaitą, perduoda jas atliekų tvarkytojui, kuris turi teisę tvarkyti šios rūšies atliekas, – Aplinkos apsaugos departamentas gali kontroliuoti, kaip jos sutvarkytos“, – sako Aplinkos apsaugos departamento atstovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją