Kiekvienas namuose turime gausybę elektronikos prietaisų, kurių vieni naudojami kasdien, o kiti tik atrodė reikalingi, tačiau įsigijus taip ir netapo naudingi. „ACME grupės“ atstovas Andrius Čekanavičius sako, kad kiekvienas turėti atsakyti sau, ar prietaisų turi ne per daug.

Andrius Čekanavičius

„Kiekvieno poreikiai skirtingi. Jei žmogus prietaisus naudoja kasdien, o ne išsitraukia kartą per penkerius metus, tuomet, turbūt, jų turi ne per daug. Bet jei tie prietaisai kaupiasi, nenaudojami dvejus trejus metus, rekomenduočiau juos ar kam nors padovanoti, parduoti, ar utilizuoti, – tikrai nereikėtų tokių kaupti. Pas mus iš tiesų kaupiasi prietaisai, paminėčiau net tokius smulkius, kaip ausinės. Kiekvienas turime stalčių, kur galime rasti smulkių daiktų, kurių neatiduodame“, – sako A. Čekanavičius.

Technologijų kūrėjai vis tobulina įrenginius. Anksčiau telefono reikėjo tik tam, kad galėtume kam nors paskambinti, o dabar juo jau galima ir fotografuoti, ir atsiskaityti lyg banko kortele.

Tobulėja ir kompiuteriai bei kiti buitiniai įrenginiai. Noras įsigyti geresnių, naujesnių daiktų retam svetimas. Kas lemia kartais neapgalvotus pirkinius?

„Yra žmonių, kurie nori pasirodyti. Pernai darėme apklausą – apklausėme 1000 respondentų. Šiandien Lietuvoje yra apie 10 procentų žmonių, kurie nori turėti naujausių technologijų – vos tik pasirodo naujas televizorius, naujas telefonas, jie skuba keisti. Palyginus su paskutiniais 30–40 metų, sakyčiau, perėjome tris etapus. Prieš 30–40 metų turėjome mažai prietaisų namuose, net ne visi turėjo skalbimo mašiną. Maždaug prieš 20 metų įvyko bumas – visi pirko daug prietaisų. Dabar – trečias etapas, kai prietaisas turi daugiau funkcijų, kad ir tas pats telefonas jau nėra vien pasikalbėti – tai ir elektroninis paštas, ir žinių srautą galima skaityti, galima fotografuoti, kopijuoti, jis pakeitė piniginę. Arba skalbimo mašina – anksčiau buvo tik skalbyklė, dabar integruojama džiovinimo funkcija. Gamintojai irgi galvoja apie tvarumą ir stengiasi vienam prietaisui priskirti kuo daugiau funkcijų, kad juos tvariau naudotume“, – pasakoja pašnekovas.

A. Čekanavičius sako, kad žmonės pastaruoju metu stengiasi ilgiau naudoti prietaisus. Prieš dešimtmetį telefoną vidutiniškai keisdavo kas 2–2,5 metų, nes technologijos itin sparčiai vystėsi, o šiandien pastebima, kad telefonus žmonės keičia maždaug kas 3–3,5 metų. Tyrimų duomenimis, kompiuterio naudojimo laikas taip pat ilgėja – nuo 3 iki 4–5 metų.

Pasak pašnekovo, planuojama, kad 3–4 metus naudotą techniką būtų galima atnaujinti ir pakeitus kelis komponentus grąžinti į prekybą ar vartotojui, jog jam nereikėtų pirkti, tarkim, naujo kompiuterio.

Veronika Masalienė

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė antrina, kad tvarumas ir elektronikos prietaisai išties suderinami dalykai, tačiau ar taip bus, reikia didelio jos kūrėjų ir gamintojų indėlio bei vartotojų sąmoningumo.

„Visas elektronikos gyvenimo procesas labai svarbus – nuo gamybos iki elektronikos utilizavimo. Svarbu, kad prietaisas būtų gaminamas iš gerų medžiagų, lengvai remontuojamas, kad tą elektronikos prietaisą tikrai naudotume ir kad tinkamai atsikratytume, tai yra perdirbtume, ir jis vėl galėtų grįžti į gamybos procesus. Tokia elektronika gali būti tvari. Žmogus yra civilizuotas, jis nori gyventi geriau, komfortiškiau, patogiau, elektronikos daugėja. Vienam namų ūkiui priskaičiuojami apie 74 elektronikos prietaisai – tai tikrai didelis skaičius. Kas aštuntas prietaisas nenaudojamas arba sugedęs. Jis turėtų grįžti atgal į procesus ir nereikėtų iš naujo naudoti gamtos išteklių, o iš perdirbtų žaliavų galėtume gauti naujų gaminių“, – vardija V. Masalienė.

Pašnekovė pastebi, kad lietuvių sąmoningumas didėja.

„Žmonės domisi, kur tą elektroniką reikia padėti ir kas su ja vyksta toliau. Svarbu, kad elektronika būtų atiduodama į tinkamas rankas – legaliems atliekų tvarkytojams, kurie ją sutvarkys tinkamai, o ne užkas ar kitaip netinkamai panaudos. Visi gyventojai turėtų žinoti, kad smulki elektronika nešama į prekybos centrus, parduotuves, kurios ja prekiauja. Yra specialios „Man rūpi“ talpyklos, kur galima palikti smulkią elektroniką, taip pat ir baterijas. Jei turite stambios elektronikos, galima išsikviesti legalų atliekų tvarkytoją ar bendrovės „Man rūpi rytojus“ komandą – jie atvažiuoja į namus iš išveža nemokamai“, – V. Masalienė vardija, kaip tinkamai atsikratyti elektronika.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją