Taromatuose paliekamų pakuočių laukia naujas gyvenimas: paaiškino, kas iš jų daroma

Kai taromatas įsiurbia panaudotą pakuotę, taip ir nepamatome, koks likimas jos laukia. Aiškinamės, kaip į taromatus patekusios tuščios plastiko, metalo ir stiklo pakuotės prisikelia naujam gyvenimui.

Nešvarių pakuočių taromatai neatpažįsta

Pradėjus veikti užstato sistemai, atsirado galimybė atgauti sumokėtą mokestį už įsigytas ir į taromatą sugrąžinamas plastikines, stiklines ir metalines pakuotes. Ne visos perdirbamos pakuotės ir vėl virsta tomis pačiomis pakuotėmis – jų panaudojimas gali būti kiek platesnis.

Tiesa, iki tol joms tenka pereiti keletą svarbių etapų – pirmiausia surinkta tara atvežama į pakuočių skaičiavimo centrą, tuomet yra supresuojama į blokus, kurie yra paruošti perdirbimui.

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas teigia, jog į užstato sistemą grąžinamos tik visiškai tuščios skardinės ir buteliukai – kitokių taromatai paprasčiausiai neatpažįsta.

„Rankinio surinkimo vietose pakuotės su gėrimų likučiais taip pat nepriimamos. Todėl skaičiavimo centrą pasiekia tinkamai išrūšiuota ir švari tara, iš kurios galime paruošti aukštos kokybės žaliavą. Mūsų žiniomis, už paruoštas žaliavas perdirbėjai siūlo vienas aukščiausių kainų Lietuvoje“, – teigia jis.

G. Varnas atkreipia dėmesį į tai, jog iš viso šalyje surenkama apie 90 proc. išleidžiamų vienkartinių gėrimų pakuočių. Skaičiuojant tonomis, tai sudaro apie 21 tūkst. tonų žaliavų.

Jo teigimu, metalinės skardinės yra išrūšiuojamos į geležines ir aliumines – pastebima, jog pastarųjų yra absoliuti dauguma, sudaranti beveik 98 proc.

„Perdirbėjai jas išlydo, pagamina didelius 10 tonų aliuminių blokus, iš kurių gaminami aliuminio lakštai. Taigi, visos Lietuvoje surenkamos skardinės perdirbamos atgal į gėrimų pakuotes“, – teigia jis.

Tuo metu plastikiniai buteliai yra susmulkinami ir išrūšiuojami pagal spalvas – skaidrus, žalias, mėlynas, rudas ir pan. G. Varno teigimu, dažniausiai iš žalių butelių gaminama speciali sutvirtinimo juosta, o iš kitų spalvų butelių – pluoštas, naudojamas automobilių pramonėje.

Stiklas iš taromatų švaresnis nei iš komunalinių atliekų srauto

„Panevėžio stiklo“ generalinis direktorius Gintautas Masiliūnas tikina, jog taromatuose paliekamas stiklas taip pat vėliau yra prikeliamas naujam gyvenimui – iš jo įprastai gaminama nauja stiklo tara.
Suskaičiuojama, jog per pirmą 2017 m. pusmetį „Panevėžio stiklas“ iš USAD nupirko beveik 1,2 tūkst. tonų bespalvio stiklo pakuočių atliekų.

„Iš taromatuose surenkamų stiklo pakuočių atliekų gaminame įvairią stiklo tarą – bespalvio stiklo butelius ir stiklainius. Stiklo gamybos procese yra naudojamos įvairios žaliavos, tokios kaip kvarcinis smėlis, dolomitas, kreida, lauko špatas, soda ir nuo 30 iki 50 proc. į iš šių medžiagų pagamintą įkrovą yra maišoma bespalvio stiklo duženų“, – aiškina G. Masiliūnas.

„Panevėžio stiklo“ generalinis direktorius pabrėžia, jog naudojant šią žaliavą stiklo taros gamyboje yra labai svarbu, kad ji būtų kuo švaresnė. „Kuo švaresnė žaliava, tuo mažiau užteršiama išlydoma stiklo masė. Todėl pagaminama mažiau brokuotų gaminių. Gaunama didesnė išeiga“, – teigia pašnekovas.

Įmonės generalinis direktorius aiškina, jog iš USAD bespalvio stiklo pakuočių gautos atliekos pirmiausia yra išrūšiuojamos tam skirtą įrangą turinčioje įmonėje.

„Bespalvio stiklo pakuotės išrūšiuojamos, nes svarbu atskirti metalinius ir plastikinius dangtelius, o taip pat įsimaišiusias spalvoto stiklo duženas. Išrūšiuotų USAD stiklo duženų kokybė yra gera, nes jos būna gerokai švaresnės negu iš komunalinių atliekų srauto“, – lygina G. Masiliūnas.