VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ valdybos pirmininko Sauliaus Galadausko klausiame, kodėl buvo nutarta mūsų šalyje įdiegti užstato sistemą ir sudaryti žmonėms sąlygas pradėti naudotis taromatais. Anot jo, viskas dėl to, jog užstato sistema yra laikoma viena efektyviausių priemonių kovojant su aplinkos tarša.
Pasak S. Galadausko, sprendimas diegti užstato sistemą buvo priimtas politiniu lygmeniu, o pats sistemos įgyvendinimas buvo patikėtas verslui. „Lietuvos aludarių gildija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija įsteigė užstato sistemą administruojančią įmonę VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. Steigėjų nariai į rinką išleidžia apie 80 proc. visų užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių, todėl jiems yra svarbu, kad sistema veiktų efektyviai“, - teigė viešosios įstaigos valdybos pirmininkas.
Iš viso į sistemą investuota apie 30,5 mln. eurų. 22 mln. eurų investicijų reikėjo taromatų sistemai, apie 7,5 mln. investuota į skaičiavimo centrą, dar 1 mln. eurų skirta mažesnėms parduotuvėms aprūpinti rankinio surinkimo priemonėmis.
Anot S. Galadausko, taromatų sistemą finansavo patys taromatų gamintojai - Norvegijos kompanija „Tomra Group“ - su tam tikromis VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ garantijomis, o likusią sumą VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ pasiskolino iš banko, pagal trijų didžiausių Lietuvos aludarių garantijas. Vienas taromatas kainuoja apie 20 tūkst. eurų.
„Kita svarbi priežastis, kodėl gėrimų gamintojai nusprendė investuoti į šią sistemą, yra auganti socialinė verslo atsakomybė. Jaučiame pareigą rūpintis Lietuvos visuomene ir gamta. Nė vienam gamintojui nėra malonu, kai tuščia jo gėrimo pakuotė mėtosi gamtoje. Todėl tikimės, kad tokie atvejai, kai skardinė ar plastikinis buteliukas numetami tiesiog pakelėje ar paežerėje, visiškai išnyks, o jeigu kas ir mes, tai būtinai atsiras, kas pakels ir nuneš priduoti“, - aiškino pašnekovas.
Jo teigimu, bet koks gautas pelnas bus panaudotas pakuočių rinkimo, vežimo, taromatų ir kitų sistemos kaštų finansavimui, taip mažinant sistemos finansavimo iš gamintojų poreikį.
Prakalbus apie investicijų grąžą, S. Galadauskas aiškino, kad žiūrint iš aplinkosauginės pusės, tam tikra prasme investicijos jau atsiperka – pirkėjai aktyviai grąžina pakuotes, domisi naująja sistema, nors dėl pereinamojo laikotarpio sistema dar net neįsibėgėjo.
Kokių rezultatų tikimasi? „Planuojame, kad 2016 m. bus surinkta ir perdirbta daugiau nei 13 tūkstančių tonų pakuočių – tai yra daugiau, nei sveria Eifelio bokštas. Ilgainiui surinkimo užduotys bus didinamos ir po kelių metų tikimės surinkti ir paruošti perdirbti daugiau nei 80 proc. į rinką išleidžiamų vienkartinių pakuočių“, - teigė S. Galadauskas.
Į naująją sistemą daug vilčių deda ir aludariai. „Utenos alus“ daryklos vadovas Marius Šveistrys teigė, kad užstato sistema padės susigrąžinti didesnę dalį į apyvartą išleistų butelių.
„Iki šiol susigrąžindavome iki 85 proc. į rinką išleistų butelių. Dabar tikimės susigrąžinti 90 proc. ir daugiau. Mums ši sistema naudinga. Be jokios abejonės, žmonėms bus grąžinti tarą paprasčiau. Dabar jie grąžins ne tik butelius, bet ir skardines, plastikines pakuotes“, - teigė pašnekovas.
Jis sakė jau ir pats išbandęs taromatus: „Jau išbandžiau. Sistema tikrai gerai veikia.“
