Tai, kas visą pasaulį pakeičia į gera, atranda ne tik daugiametę patirtį turintys mokslų daktarai. Už globalių problemų sprendimą Lietuvoje galėtume padėkoti ir jaunajai kartai, kuri visgi nėra tokia nerūpestinga, kaip kartais sakoma. Štai – dar tebebūdama moksleive, jaunoji mokslininkė Gabija Imbrasaitė atrado nekenksmingą būdą daržoves ir vaisius apsaugoti nuo gedimo, o šis tyrimas jau pradeda skambėti ir tarptautiniu mastu.
Maistas
© Shutterstock

Idėja kilo pamokoje gaminant bioplastiką

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos dvyliktokės G. Imbrasaitės atradimas skamba tarytum savotiška „supergalia“: juk kol vieni norėtų skraidyti, turbūt kiti slapčia ir visai ne juokais pasvajoja apie tai, kad jų daržovės ir vaisiai galėtų niekada nesugesti. Pripažinkime – būtų puiku, jei tik būtų įmanoma.

Dvyliktokės darbą galima pavadinti nemažu žingsniu šio tikslo link. Jos darbas „Bioplastiko su mėlynuoju pelėsiniu grybu Penicillium roqueforti poveikis kriaušių nokimui ir laikymuisi“ rugsėjo 14-19 dienomis bus pristatytas ES jaunųjų mokslininkų konkurse, Dubline.

Moksleivė tyrimą pradėjo dar 2014 m. – mokykloje per biotechnologijų pamokas visiems teko gaminti bioplastiką. Kaip tik tuomet moksleivei kilo idėja rasti praktinį jo panaudojimo būdą.

Netrukus ji pasiekė išvadą, kad vietoje cheminių medžiagų naudojant valgomąsias plėveles ir įvairius mikroorganizmus, galima prailginti maisto tinkamumo vartojimui trukmę, sumažinti išmetamo maisto kiekius ir prisidėti prie globalios maisto švaistymo problemos sprendimo. Darbo ruošimas užtruko ketverius metus ir moksleivė tikisi, kad jis nesibaigs konkursu Dubline.

„Tikslas – sukurti dangą vaisiams, kuri nebūtų kenksminga žmogui, galėtų būti valgoma bei prailgintų vaisių išsilaikymo laiką. Tikriausiai pilnai savo darbu įtikėjau, kai praėjusiais metais darbas buvo apdovanotas Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos prizu. Jo įteikimas LR prezidentūroje tikrai buvo neįtikėtina patirtis“, – prisimena G. Imbrasaitė.

Svarbius tyrimus atliekančių moksleivių yra ir daugiau

Moksleivė įsitikinusi, kad kiekvienas darbas, kuris randa būdą pagerinti gyvenimo kokybę, yra aktualus – nesvarbu, ar jį būtų atradęs moksleivis, studentas ar mokslininkas.

„Šių dienų pasaulyje žmonės, mano nuomone, tapo per daug vartotojiški – ne visada svarbu, kokia prekė, ar mums jos reikia, bet jeigu ji pigi, žmogus ją perka. Būtent todėl man kartais būna keista girdėti klausimą, ar mano pagaminta plėvelė nebus labai brangi. Atsakymas – ne, bet juk kalbame apie kiekvieno iš mūsų sveikatą. Manau, kartais ji turėtų nusverti pinigus“, – teigia G. Imbrasaitė.

Gabija Imbrasaitė (dešinėje) su mama
Gabija Imbrasaitė (dešinėje) su mama
© Asmeninis albumas

Turint galvoje įvairius tarptautinius konkursus, galima teigti, kad moksleivės tyrimas pamažu skrieja aplink pasaulį. Moksleivė teigia, kad jos idėjos pripažinimas ir pritaikymas globaliu mastu ją labai nudžiugintų.

„Norėčiau manyti, kad daugiau žmonių pradėtų domėtis, kokiomis medžiagomis apdorojami vaisiai, prieinami prekybos centruose. Galbūt daugiau žmonių pradėtų domėtis ir ekologija, nes mane iki dabar stebina, kaip žmonės prekybos centruose ima nemokamus plastikinius maišelius. Paima tiek, kad išeidami dalį nešasi rankose, o vėliau išmeta“, – liūdną realybę stebi pašnekovė.

G. Imbrasaitė stebi, kad globalioms problemoms neabejingų, mokslu besidominčių ir tyrimais užsiimančių moksleivių šalyje daugiau nei dažnas įsivaizduoja.

„Nemažai moksleivių rašo mokslinius darbus ES jaunųjų mokslininkų konkursui. Apie laimėtojų darbus galima nemažai paskaityti lietuviškoje konkurso interneto svetainėje. Daugumos moksleivių idėjos yra genialios. Mano mokyklos mokiniai taip pat dalyvauja šiame konkurse. Mane ypač sužavėjo vienuoliktokų Augusto Skaudicko ir Artur Airapetian darbas „Vaikų pėdų tyrimas naudojant termografinį metodą“. Labai tikiuosi, kad jiems pavyks sukurti prietaisą, kuris smarkiai prisidės prie ligų diagnostikos ateityje“, – kitų moksleivių pasiekimais žavisi pašnekovė.

Šalyje mato palankias sąlygas gamtos mokslų tyrimams

Gamtos mokslus G. Imbrasaitė pamilo dar nuo mažumės ir savo ateities be jų neįsivaizduoja. Šiuo metu ji prisipažįsta atsidūrusi kryžkelėje – moksleivė dar nėra apsisprendusi, ar nori stoti į biologiją, mediciną, ar vaidybą.

„Medicina, mane lydi nuo mažumės, akių ligų kabinete su mama Daiva leisdavau vasaros ir atostogų dienas. Ir nenuostabu, nes mano mama yra akių ultragarso specialistė, tačiau ir savo darbo mylėtoja, tad visuomet paaiškindavo, ką tiria, kodėl tai svarbu. Dar ir dabar per atostogas lankausi jos kabinete, padedu užpildyti ligonių žurnalą, o kartais ir padiskutuojame apie tiriamą ligonį, nes kai kuriuos akių pakitimus jau pastebiu ir aš“, – apie tai, kaip užsimezgė ryšys su gamtos mokslais, pasakoja moksleivė.

G. Imbrasaitei biologijos studijos patrauklios dėl to, nes studijuodama galėtų tęsti pradėtus tyrimus, dirbti prie jų praktinio realizavimo. Tiesa, merginą ne mažiau žavi vaidyba – jai gera prisiminti pergalę nacionaliniame prancūziško teatro festivalyje „Premiers Rideaux“ ir ją lydinčias laimės ašaras. Vaidybą moksleivė vadina savo amžina meile.

Moksleivė pabrėžia ir tai, kad, atlikdama mokslinį darbą, ji sulaukė daug pagalbos ir mano, kad šalyje esama palankių sąlygų gamtos mokslų tyrimams vykdyti. G. Imbrasaitė teigia, kad pagalbos sulaukė iš įvairių universitetų ir laboratorijų – atliekant tyrimus jai padėjo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).

Moksleivės tiriamasis darbas buvo pradėtas gimnazijos biotechnologijų laboratorijoje, kurios, anot G. Imbrasaitės, pilnai užtenka tiriamiesiems darbams pradėti. Ji prisimena, kad daug pagalbos sulaukė ir pačioje mokykloje – ypač iš savo geografijos mokytojo Simono Šabanovo, kuris papasakojo apie konkursą ir visapusiškai padėjo ruošiant darbo aprašą. Kadangi tyrimams nuolatos reikėdavo gauti nemažai kriaušių, mokykla šį rūpestį padėjo išspręsti paremdama moksleivę finansiškai.

Ji pastebi, kad Lietuvoje yra daug galimybių mokantis gamtos mokslų, tačiau reikia labai jų norėti ir stengtis rasti tam išteklių.

Mokytis integruojant skirtingų dalykų žinias ir kurti naujus produktus padeda ugdymo įstaigose gerinama mokymosi aplinka: vaikai vis daugiau eksperimentuoja mokyklų laboratorijose, atlieka įvairius bandymus ne tik klasėse. Šiais ir ateinančiais mokslo metais daugiau kaip 700 šalies mokyklų Švietimo ir mokslo ministerija aprūpins naujomis gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonėmis. Joms skirta beveik 7 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų investicijų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Apklausė išvykusius: išryškėjo žmogiškoji emigracijos tragedija dešimtadaliui trūko pinigų net maistui (239)

Tik 30 proc. emigravusiųjų sako, kad Lietuvoje jie neblogai gyveno, dar mažiau čia galėjo viską...

Kelionė į užsienį lietuvėms baigėsi dar neprasidėjusi: apgavo skambi vežėjo reklama (15)

„Keliauk į Gardiną be vizos“ – tokiu vežėjo „ Eurolines “ šūkiu suviliota Edita...

Britų generolas įspėja: Rusija ruošiasi karui (122)

Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas generolas Markas Carletonas-Smithas ir vienas iš gynybos...

Džiugelis rėžė „valstiečiams“: tai akivaizdi Kremliaus pergalė (186)

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Justas...

Gražulis papasakojo daugiau detalių apie santykius su palangiške: vaiką pripažino ir žada išlaikyti papildyta (136)

„Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Seime Petras Gražulis pripažįsta, kad su palangiške...

Staigmena Jasikevičiui – parodija, prajuokinusi net jį patį (6)

Trečiadienį vykusioje LKL sezono uždarymo šventėje netrūko ne tik garbingų svečių, jiems...

Jaunos šeimos galės prašyti iki 26 tūkst. eurų paramos būstui papildyta 11:17 (112)

Ketvirtadienį Seimas priėmė Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms...

Dėl gražaus kadro tėvai rizikuoja savo vaikų sveikata

Ką tik gimę mažyliai yra nuostabūs. Juos norisi myluoti ir rodyti visam pasauliui. Bet būkite...

Sostinės širdyje – kasos kvitai rusų kalba (76)

Kasos kvitas rusų kalba kavinėje Lietuvoje – ne tik nuostabą keliantis reiškinys, tačiau ir...

Sportas vasarą: net gulėdami prie jūros galite dailinti kūno linijas

Atėjus šiltajam metų sezonui ir termometrų stulpeliams kylant vis aukščiau, net ir didžiausi...