aA
Šie mokslo metai moksleiviams – ilgesni, tad reikalavo didesnio mokyklų pasiruošimo. Vasarišką karštį dalis mokyklų išsprendė keisdamos mokymosi aplinkas, vykdydamos edukacines išvykas, pamokas perkeldamos laukan. Mokyklų vadovai pasakoja, kaip reagavo į šiuos pokyčius bei siūlo, kaip mokymąsi vasaros metu galima paversti naudingu ir įdomiu.
Mokykla
© DELFI / Audrius Solominas

Į pokyčius progimnazija pažiūrėjo išradingai

Apie tai, kaip reagavo į mokslo metų ilginimą, pasakoja Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas. Anot jo, progimnazijoje iškart buvo svarstoma apie tai, kad vasaros metu geriausia būtų rengti projektinę veiklą ar edukacines išvykas. Galų gale buvo nutarta šiemet rengti edukacines išvykas, o projektinę veiklą, kuriai reikėtų daugiau pasiruošimo, kol kas atidėti.

Bendruomenėje kalbant apie edukacines išvykas, iš karto susidurta su išvykų finansavimo problema, nes mokykloje šiai priemonei kiekvienai klasei metams skiriama 60 eurų. Netradicinės pamokos ir išvykos negalėjo būti vykdomos kiekvieną dieną, todėl likusių dienų programai teko sugalvoti kažką kito.

„Pagalvojome, kad vasarą galėtume lauke įrengti lauko klasę, taip pat sutvarkyti lauko erdves edukacijos tikslais, aptverti teritoriją. Dalį darbų, kaip lauko klasės įrengimą, atlikome, taip pat įrengėme pradinukams žaidimų aikštelę. Deja, daugiau mums nepavyko atlikti, nes pritrūko ir pinigų, ir laiko. Aišku, kaip ir kiti, vasaros metu nutarėme trumpinti pamokų laiką“, – sako Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius.

Vaikai eina į mokyklą
Vaikai eina į mokyklą
© Fotolia

T. Jankūnas nuo pat pradžių pabrėžė, kad mokytojai turi laisvę priimti sprendimus, kaip vesti netradicines pamokas. Į vasaros metu vykstančias pamokas mokytojai išties pažiūrėjo kūrybiškai.

„Dalis mokytojų tai ir darė – vedėsi mokinius į Sapiegų parką skaičiuoti ten esančių pastatų dydį, dalis dirbo koridoriuose, kurie buvo vėsesni nei kabinetai, mokėsi lauko klasėje ar tiesiog kieme ant žolės po medžiais. Pamokos struktūrą išlaikėme, tačiau porą vasaros dienų pasiūlėme netradicines pamokas: dviračių žygį – sporto šventę ir kultūros dieną. Mūsų bendruomenei pasirodė, kad aiškią dienos struktūrą taip pat yra gerai išlaikyti. Juk kiekvieną dieną dauguma žmonių keliasi į darbą ir juos atlieka, taip ir mes palaikydami vieni kitus stengėmės dirbti išradingai“, – aiškina T. Jankūnas.

Papildomos valandos kai kuriuose dalykuose – tikras lobis

Druskininkuose prie mokslo metų prisidėjusios dar dvi savaitės teka ta pačia vaga, kaip ir bet kurios kitos mokslo metų dienos. Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Černiauskienė teigia, kad mieste ugdymas nenutrūks ir mokiniai dar dvi savaites vartys vadovėlius.

„Viena iš galimybių pasinaudoti pailgintų mokslo metų dienomis – tęsiamas ugdymo procesas. Jau pernai rugpjūčio mėnesį derinant bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo planus Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriuje su visomis 6 savivaldybės mokyklomis sutarėme, kad birželį vyks įprastos pamokos. Šiltas metas nėra problema, nes tai galima lengvai išspręsti.

Tarkime, ir dabar, pastarąsias dvi gegužės pabaigos dienas, kai temperatūra mokyklose neatitinka higienos normų, pamokas jos baigia anksčiau“, – aiškina L. Černiauskienė ir prideda, kad karštomis dienomis mokyklose vyko tik po 4 pamokas.

Pamoka gamtoje
Pamoka gamtoje
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot jos, anksčiau birželį vykdavo pažintinė veikla. Jos metu vaikai kaip paprastai nueidavo į savivaldybės įstaigas: Sniego areną, policiją, teismą, mineralinio vandens išpilstymo įmones, gydyklas, kitas įstaigas, susipažindavo su jų veikla, profesijomis.

Taip pat anksčiau vykdavo įvairūs renginiai, kurie neužimdavo visų mokinių ir vyko trumpiau negu pamokos.

„Tėvai nerimaudavo, nes nežinodavo, kada jų vaikai grįš iš mokyklos. Dėl to šiais mokslo metais, kai mokyklos pristatinėjo savo ugdymo planus, sutarėme, kad tas dvi savaites vyks pamokos – bus ramiau ir darbingiau. Mokiniai per tas pamokas užpildys spragas, pasikartos, kam reikės, arba mokysis naujų temų. Jeigu prie kokio nors dalyko, pavyzdžiui, chemijos, 1 ar 2 savaitinių pamokų prisideda dar dvi – tai tikras lobis. Tai tikrai daug ką reiškia ir padeda geriau išmokti. Bendrojo ugdymo programos labai plačios, mokymosi tempas spartus, įtemptas, dėl to norint gerai išmokyti reikia ir daugiau laiko. Tad labai gerai, kad atsirado tokia galimybė“, – įsitikinusi ji.

Mato poreikį pasivyti kitas šalis

Kodėl apskritai reikėjo papildomų mokymosi dienų? Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad pirmiausia šis pokytis buvo reikalingas dėl to, kad mokiniai turėtų daugiau laiko mokytis - be streso, didžiulių krūvių ir gausybės namų darbų.

„Mūsų ugdymo programos plačios, skirtos daugiau kaip mėnesiu ilgesniems mokslo metams, kokie ir buvo dar prieš dešimtmetį. Mokyklos nespėja tinkamai jų įgyvendinti, tai rodo liūdni duomenys apie mokinių pasiekimus. Mokiniai neįtvirtina žinių ir gebėjimų, tam trukdo mokymosi sparta: visko daug, greitai, paviršutiniškai.

Taip lekiant mokytis neįdomu, nes mokytojai neturi laiko nei interaktyvioms pamokoms, nei refleksijoms, nei stabtelėjimams prie sunkesnių temų. Ugdymosi procesas tapo panašus į greito maisto restoraną: nesvarbu, kokį poveikį jis mums turi, svarbu, kad viskas vyksta greitai“, – pranešime aiškina ji.

Jurgita Petrauskienė
Jurgita Petrauskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Anot J. Petrauskienės, esama situacija rodo, kad turime įdėti daugiau pastangų, kad pasivytume atsilikimą, kuris bado akis, lyginant mūsų šalies mokinių pasiekimus su kitomis šalimis. Pasaulio šalių švietimo kontekste Lietuvos mokinių pasiekimai prasti, o į didžiulius skirtumus tarp skirtingų mokyklų primygtinai rodo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), į kurią neseniai Lietuva įstojo, švietimo ekspertai.

Dar pernai pavasarį švietimo ekspertų susitikime Paryžiuje EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius Andreas Schleicheris viešai pastebėjo, kad Lietuvos penkiolikmečių mokymosi trukmė yra viena trumpiausių. Europoje ji trumpiausia po kroatų. Per visus 12 mokslo metų Lietuvos mokiniai vidutiniškai mokosi apie 1000 valandų mažiau nei jų bendraamžiai kitose šalyse. Tai reiškia, kad per visą mokymosi laiką jie praranda beveik visus mokslo metus.

„Pailginti mokslo metai suteikia galimybę mokiniams mokytis neskubant, pasikartojant, pagilinant žinias, atliekant praktines užduotis ne tik mokyklų laboratorijose, bet ir gamtoje, išvykose“, – akcentuoja švietimo ir mokslo ministrė.

Pamoka ne klasėje ir nebūtinai 45 minutes, tyrimai ir bandymai, mokymasis internete, lauko klasėse ar naujose edukacinėse erdvėse, individualios konsultacijos – tik dalis inovatyvių ugdymo metodų, kuriuos šiais metais rengiasi įgyvendinti beveik du šimtai švietimo įstaigos. Mokyklų veiklos tobulinimo projektams įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 3,5 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Popiežius jau atvyko į Kauną: pasitiko minios žmonių stebėkite tiesiogiai, nuolat pildoma (378)

Tokio sujudimo Kauno Senamiestis dar nematė. Dar neišaušus į Santaką ėmė plūsti žmonės, kur...

Bene keisčiausiame mieste pasaulyje savaitgalis kainuoja tūkstančius (33)

Bemaž pusė tūkstančio už viešbučio kambarį, šimtai už įėjimą į pramogų parką, o jame...

Telefonai kaista: skelbiama apie didžiulį emigrantų susidomėjimą grįžti į Lietuvą (641)

Teigiama, kad tarp Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių lietuvių susidomėjimas grįžimu į...

Apie audringą Grafininos ir jos vyro gyvenimą prabilo kaimynai ir pažįstami: abejonių dėl jų turtų kėlė viena detalė (23)

Buvusi „Olialia“ mergaitė Sandra Grafinina yra iki šiol ieškoma policijos – vieni teigia,...

Sekmadienį daug kur palis, Kaunui pragiedrulių žadama daugiau

Vakarų Lietuvoje ir Šiaulių apskrityje sekmadienio rytą dėl buvusio ar besitęsiančio lietaus...

Gėlininkai ruošiasi naujam bumui – kas rudenį atneš pelnus (2)

Stebėtinai ilgai nesitraukianti vasariška šiluma dar nereiškia, kad ruduo niekada neateis, o...

Pasakoja apie slaptus bandymus su žmonėmis Rusijoje: instinktyviai dar mėginau įkvėpti (128)

Nepriklausomu informacijos kanalu „Proekt“, prie kurio darbuojasi tiriamąjį darbą dirbantys...

Nosį pasaulio čempionui sukruvinęs rusas turėjo brangiai sumokėti (109)

Anthony Joshua apgynė savo titulus, svarbiausioje bokso sunkiasvorių dvikovoje nokautavęs...

Gera žinia plinkantiems – atrastas naujas radikalus būdas išvengti plaukų slinkimo (10)

Mes linkę įsivaizduoti kvapus kaip tai, kas tvyro aplink mus ore, tačiau tai – šiek tiek...

Vokiečiai protestuoja prieš artėjantį Erdogano vizitą (4)

Keliuose Vokietijos miestuose šeštadienį žmonės išėjo į gatves protestuoti prieš šalyje...