aA
Dalis visuomenės išmoko prisitaikyti prie karantino atneštų pokyčių ir atrado naujas saviraiškos galimybes – tokią tendenciją rodo mokslininkų tyrimai ir visuomenės nuomonės apklausos. Vis garsiau diskutuojant, kokius emocinius ir psichologinius padarinius turės pandemija ir karantinas žmonėms, specialistai tiria, kiek Lietuvos žmonės paskutiniu metu patiria nerimo, liūdesio, streso ir pykčio, o kiek ramybės ir malonumo. Tyrimai rodo, kad situacija nėra tokia bloga, kaip galima būtų tikėtis gyvenant ilgesnio karantino sąlygomis.
Šeima
Šeima
© Shutterstock

Daugiau ramybės ir mažiau streso

„Žmogaus studijų centro” atlikta visuomenės apklausa parodė, kad vidutiniškai 57 proc. gyventojų patiria ramybę, 58 proc. patiria malonumą ir tik 50 proc. patiria stresą, 33 proc. jaučia pyktį, 17 proc. – liūdesį.

Didesnė žmonių dalis į gyvenimą žvelgia su viltimi ir entuziazmu. O tai rodo pozityvią tendenciją, kad žmonės imasi atsakomybės už savo gyvenimą ir savijautą, sugebėdami prisitaikyti prie karantino sąlygų.

Savo ruožtu draudimo bendrovės „Gjensidige” darbuotojų apklausa trijose Baltijos šalyse parodė, kad „Gjensidige” darbuotojai patiria daugiau malonumo (63 proc.) ir ramybės (58 proc.) negu bendras visuomenės vidurkis. Streso įmonės darbuotojai jaučia net mažiau (49 proc.) negu vidutiniškai.

Darbdaviai padeda rasti būtų prisitaikyti prie karantino

„Stengėmės, kad karantinas drastiškai nepakeistų žmonių darbo ir gyvenimo rutinos – suteikėme visas reikiamas sąlygas. Darbuotojai gana sėkmingai prisitaikė prie naujos realybės – karantinas neišmušė jų iš įprastų darbo ir gyvenimo vėžių. Be to, užuot laiką skyrę kelionei į darbą ir atgal, kolegos rado atsvarą kitose veiklose. Verslui karantino laikotarpiu teko didelė atsakomybė išsaugoti kiek įmanoma daugiau užtikrintumo ir ramybės darbinėje veikloje, kai aplink buvo tiek daug nežinomybės“, – teigė „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jis atkreipė dėmesį į tyrimo duomenis, rodančius, kad darbuotojai sugebėjo persiorientuoti į darbą namuose, ir jiems tai nekelia didesnio streso. Negalėdami bendrauti tiesiogiai, žmonės atrado naujų būdų, kaip palaikyti ryšį su kolegomis ir artimaisiais.

M. Jundulas atkreipė dėmesį, kad būtent bendravimas darbe suteikia žmonėms didesnį saugumo ir užtikrintumo jausmą. Tam, pasak vadovo, buvo skirta daug įmonės dėmesio. Būtent todėl malonumo ir ramybės šioje pandemijos situacijoje jo vadovaujamos įmonės kolegos patiria daugiau nei nerimo, liūdesio, pykčio ar streso.

Svarbu išsaugoti ryšį tarp artimiausių žmonių

„Matome, kad karantinas nesužlugdė žmonių emociškai, bet dalį jų padarė net stipresniais. Įmonėje ėmėsi rastis individualios iniciatyvos, kaip dar galima tarpusavyje bendrauti ir ne darbo reikalais, taigi matome žmonių norą ieškoti naujų galimybių išsaugoti tarpusavio ryšį. Tai sutvirtina mūsų organizaciją ir visą visuomenę“, – mano M. Jundulas.

Jis sako, kad dabar svarbiausia šiandien visuomenėje atrasti būdus, kaip sumažinti atskirtumo jausmą tai daliai visuomenės, kuri nesugebėjo prisitaikyti prie pakitusių karantino sąlygų.

Vienas iš svarbiausių patarimų, anot M. Jundulo, yra neprarasti ryšio su artimaisiais, kaimynais, draugais. Jeigu nėra galimybių susitikti gyvai, reikia išnaudoti visas šiuolaikines technologijas – paskambinti, parašyti žinutę, bendrauti per socialinius tinklus. Kuo daugiau dalinsimės savo gyvenimo akimirkomis su kitais, tuo daugiau saugumo ir ramybės turėsime mūsų visuomenėje.

M. Jundulo teigimu, kuo daugiau atidos rodysime vienas kitam, tuo greičiau psichologiškai atsigausime po karantino ir grįšime į įprastesnį gyvenimą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.0000

Top naujienos

Ištyrė ministrų populiarumą: staigmena – dėl Landsbergio, o du ministrai žmonėms lieka mįsle (17)

Daugiausiai teigiamų ir neigiamų vertinimų sulaukia matomiausi ministrai. O du ministrų kabineto...

Du milijardai pusei milijono – „mokesčių virtuozai“ nei euro nuo pajamų nemokėjo valstybei (1)

Pusė milijono gyventojų pernai deklaravo beveik 1,77 mlrd. eurų oficialių pajamų, už kurias...

Kokia pandemijos kaina ir kas Lietuvoje padengs COVID-19 sąskaitas?

Pažiūrėkime į pandemiją per ekonominę ir finansinę pusę: kiek ji kainavo Lietuvai, ką ji...

Kauno mikrorajono gyventojai įbauginti, bet savivaldybei nė motais: buldozeriai ruošiasi asfaltuoti Nemuno krantinę apie būsimą gatvę jau kuriamos patarlės (8)

Viename Kauno mikrorajone, Žemuosiuose Šančiuose, nerimsta audros – Kauno miesto savivaldybė...

Justina Maciūnaitė | D+

Pasitikrinkite, kokioje kaimynystėje gyvenate: rodiklis, kuris gali lemti jūsų būsto patrauklumą

Neneikite, kad vienas iš prioritetų perkant būstą yra gera kaimynystė. Taip pat naujakuriams...

Su Viktorija Siegel vestuves planuojantis Laurynas Suodaitis – atvirai: ėjau šitą kelią žinodamas, kuo tai kvepia (6)

Kaip žmogus ne iš pramogų pasaulio, patekęs į pikantišką ir begalybės dėmesio virtualioje...

Mokslininkai mano suradę atsakymą į šimtmečio senumo klausimą, kaip narkozė paveikia mūsų smegenis

Ar galite įsivaizduoti operacijas be anestezijos ? Į dantis jums įstatytų medinį kuolą, kad...

„Meme“ akcija gimė: investuotojas vadina tai žaidimu su ugnimi

Pastangos neatsilikti nuo beprotišku tempu augančių vadinamųjų „ meme “ akcijų gali priminti...

Vakarėlio laukiantis vyras SAM paklausė tiesiai šviesiai: kada galima gerti prieš skiepą? (1)

Po skiepijimosi nuo COVID-19 vartoti alkoholio nepatartina. O prieš skiepijantis? Toks klausimas kilo...

Kaip pagausinti aviečių derlių su paprasčiausiu preparatu iš namų vaistinėlės

Daržininkai ir sodininkai visada turi idėjų, kaip pagausinti vienos ar kitos kultūros derlių,...