aA
Dalis visuomenės išmoko prisitaikyti prie karantino atneštų pokyčių ir atrado naujas saviraiškos galimybes – tokią tendenciją rodo mokslininkų tyrimai ir visuomenės nuomonės apklausos. Vis garsiau diskutuojant, kokius emocinius ir psichologinius padarinius turės pandemija ir karantinas žmonėms, specialistai tiria, kiek Lietuvos žmonės paskutiniu metu patiria nerimo, liūdesio, streso ir pykčio, o kiek ramybės ir malonumo. Tyrimai rodo, kad situacija nėra tokia bloga, kaip galima būtų tikėtis gyvenant ilgesnio karantino sąlygomis.
Šeima
Šeima
© Shutterstock

Daugiau ramybės ir mažiau streso

„Žmogaus studijų centro” atlikta visuomenės apklausa parodė, kad vidutiniškai 57 proc. gyventojų patiria ramybę, 58 proc. patiria malonumą ir tik 50 proc. patiria stresą, 33 proc. jaučia pyktį, 17 proc. – liūdesį.

Didesnė žmonių dalis į gyvenimą žvelgia su viltimi ir entuziazmu. O tai rodo pozityvią tendenciją, kad žmonės imasi atsakomybės už savo gyvenimą ir savijautą, sugebėdami prisitaikyti prie karantino sąlygų.

Savo ruožtu draudimo bendrovės „Gjensidige” darbuotojų apklausa trijose Baltijos šalyse parodė, kad „Gjensidige” darbuotojai patiria daugiau malonumo (63 proc.) ir ramybės (58 proc.) negu bendras visuomenės vidurkis. Streso įmonės darbuotojai jaučia net mažiau (49 proc.) negu vidutiniškai.

Darbdaviai padeda rasti būtų prisitaikyti prie karantino

„Stengėmės, kad karantinas drastiškai nepakeistų žmonių darbo ir gyvenimo rutinos – suteikėme visas reikiamas sąlygas. Darbuotojai gana sėkmingai prisitaikė prie naujos realybės – karantinas neišmušė jų iš įprastų darbo ir gyvenimo vėžių. Be to, užuot laiką skyrę kelionei į darbą ir atgal, kolegos rado atsvarą kitose veiklose. Verslui karantino laikotarpiu teko didelė atsakomybė išsaugoti kiek įmanoma daugiau užtikrintumo ir ramybės darbinėje veikloje, kai aplink buvo tiek daug nežinomybės“, – teigė „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jis atkreipė dėmesį į tyrimo duomenis, rodančius, kad darbuotojai sugebėjo persiorientuoti į darbą namuose, ir jiems tai nekelia didesnio streso. Negalėdami bendrauti tiesiogiai, žmonės atrado naujų būdų, kaip palaikyti ryšį su kolegomis ir artimaisiais.

M. Jundulas atkreipė dėmesį, kad būtent bendravimas darbe suteikia žmonėms didesnį saugumo ir užtikrintumo jausmą. Tam, pasak vadovo, buvo skirta daug įmonės dėmesio. Būtent todėl malonumo ir ramybės šioje pandemijos situacijoje jo vadovaujamos įmonės kolegos patiria daugiau nei nerimo, liūdesio, pykčio ar streso.

Svarbu išsaugoti ryšį tarp artimiausių žmonių

„Matome, kad karantinas nesužlugdė žmonių emociškai, bet dalį jų padarė net stipresniais. Įmonėje ėmėsi rastis individualios iniciatyvos, kaip dar galima tarpusavyje bendrauti ir ne darbo reikalais, taigi matome žmonių norą ieškoti naujų galimybių išsaugoti tarpusavio ryšį. Tai sutvirtina mūsų organizaciją ir visą visuomenę“, – mano M. Jundulas.

Jis sako, kad dabar svarbiausia šiandien visuomenėje atrasti būdus, kaip sumažinti atskirtumo jausmą tai daliai visuomenės, kuri nesugebėjo prisitaikyti prie pakitusių karantino sąlygų.

Vienas iš svarbiausių patarimų, anot M. Jundulo, yra neprarasti ryšio su artimaisiais, kaimynais, draugais. Jeigu nėra galimybių susitikti gyvai, reikia išnaudoti visas šiuolaikines technologijas – paskambinti, parašyti žinutę, bendrauti per socialinius tinklus. Kuo daugiau dalinsimės savo gyvenimo akimirkomis su kitais, tuo daugiau saugumo ir ramybės turėsime mūsų visuomenėje.

M. Jundulo teigimu, kuo daugiau atidos rodysime vienas kitam, tuo greičiau psichologiškai atsigausime po karantino ir grįšime į įprastesnį gyvenimą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.0000

Top naujienos

Delfi iš Taivano: ar Kinija gali ryžtis tokiam žingsniui kaip Rusija ir kas ją sustabdys

Taivane gyvenantys lietuviai juokauja, kad mūsų šaliai padovanojus vakcinų nuo COVID-19, jie...

Verslas PliusAistė Žebrauskienė

Europos Honkongu turėjęs tapti Kaliningradas nukentės labiau nei likusi Rusija: kuo šis kraštas svarbus

Dėl savo išskirtinės geografinės padėties ir Vakarų atsako į Ukrainoje vykdomą karą...

Laukiantiems NT atpigimo, ekspertas siunčia žinutę: tikimybė, kad būsto kainos kris, lygi nuliui

Maždaug 7 metus buvusiai neigiamai Euribor 6 mėn. palūkanų normai perkopus nulį ir tapus...

Vėsūs namai, kai lauke net +30 laipsnių: pasakoja apie sistemas, su kuriomis tikrai neteks prakaituoti Išsamus vaistininko komentaras

Kai termometro stulpelis lauke raudonuoja ties 30 laipsnių temperatūros riba, namuose tikrai norisi...

Delfi PliusArūnas Spraunius

Kremliaus „supratėjams“ atėjo beviltiškumo metas: Putino banditizmas taip smogė, kad pakalikams Vakaruose tenka keisti plokštelę

Tarptautinių žodžių žodynas žodį „splinas“ aiškina kaip apatiją, prislėgtą būseną,...

Prieš pat 19 gimtadienį nušautas „TikTok“ žvaigždės Ophelios Nichols sūnus: mama į milijonus sekėjų kreipėsi su prašymu

„ TikTok “ žvaigždė Ophelia Nichols gedi – likus kelioms dienoms iki devynioliktojo...

Aktyviausiame Europos ugnikalnyje išbandyti naujausi kosminiai robotai: mokslininkai ruošiasi ypatingai misijai į Mėnulį ir Marsą

Juodų dulkių tyruose važinėja robotai. Ir nors pagal scenarijų ir turėtume įsivaizduoti, kad...

Verslas PliusMark Burton

Metalų rinkos griūtis – didžiausia nuo Didžiosios recesijos laikų

Pramoniniai metalai išgyvena blogiausią ketvirtį nuo 2008 metų finansinės krizės, nes išaugus...

Koks bus Rusijos kerštas dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą draudimo: galimi keli variantai (14)

Rusija i tulžingai užsipuolus Lietuvą dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą...

Paviešintas pokalbis: apie ką likus 4 dienoms iki karo kalbėjosi Putinas ir Macronas (2)

Prancūzijos žurnalistai paviešino Rusijos ir Prancūzijos prezidentų telefoninio pokalbio,...