Ant produktų nurodomas terminas „geriausia vartoti iki“ arba „tinka vartoti iki“. Pastaruoju žymimi maisto produktai, kurių po nurodytos datos vartoti nerekomenduojama, nes tai gali būti žalinga sveikatai, tai pieno, mėsos produktai.

Kaip skaityti etiketes?

Laurynas Miškinis
„Kalbėdami apie „geriausia vartoti iki“, mes kalbame apie vadinamas bakalėjines prekes. „Geriausia iki“ tai yra gamintojo garantija, kad jis išlaiko visas savybes iki tos datos. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad jis po tos datos tampa žalingas, blogas ar nevartotinas. Tai kruopos, miltai, makaronai, dribsniai ir panašūs ilgo galiojimo produktai, kuriems nereikalingos kažkokios specifinės laikymo sąlygos“, – sako „Auga“ ekologinių produktų vystymo vadovas Laurynas Miškinis.

Švaistomo maisto kiekiai skaičiuojami šimtais tonų

„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius sako, kad jų misija yra kovoti su maisto švaistymu, tad bet kokia iniciatyva, kuria stengiamasi mažinti maisto švaistymą, yra teigiamai vertinama. Maisto švaistymo mastai kelia nerimą.

„Lietuvoje per metus iššvaistoma 400 tūkstančiai tonų maisto. Didžioji dalis maisto švaistoma ne pas prekybininkus, o namų ūkiuose. Pas prekybininkus iš viso iššvaistoma 50 tūkstančių tonų maisto. Kas tai per maistas? „Maisto bankas“ kiekvieną dieną vyksta į 502 parduotuves pasiimti maisto ir vis tiek yra iššvaistoma 50 tūkstančių tonų. „Maisto bankas“ išgelbsti 6 tūkstančius tonų, iš jų 5 tūkstančiai tonų atkeliauja iš prekybininkų. 45 procentai viso to maisto yra vaisiai ir daržovės. Po 9 procentus – pienas, mėsa, žuvis ir kiti produktai, kurie pažymėti „tinka vartoti iki“. Tų produktų, kurie yra „geriausias iki“ prekybininkai beveik neiššvaisto“, – vardija S. Gurevičius.

Pašnekovas paaiškina, kad miltai, makaronai, dribsniai iki kiti ilgo galiojimo produktai iš prekybos vietų „Maisto banko“ nepasiekia.

„Jei kalba eina apie visuomenės švietimą, kad „geriausias iki“ žymimas produktas neturėtų būti išmetamas, kai baigiasi terminas – tai puikus dalykas. Bet klausimas, ar prekybos centruose pratęsiant galiojimo laiką, bus sumažintas maisto švaistymas? Bijau, kad ne“, – atvirauja „Maisto banko“ vadovas.

L. Miškinis pritaria, kad maisto švaistymo skaičiai yra dideli, visgi jo nuomone, vartotojų švietimas, kaip skaityti galiojimo laiko žymėjimą, duos naudos.

„Ši iniciatyva sako, kad suteikiama galimybė parduoti produktą, kuris dar gali būti vartojamas. Mes nekalbame, kad staiga pasikeis tas švaistymas, bet labai svarbi dalis – tai pradžia, kad vartotojas turi pradėti galvoti, kad data, kaip ji užrašyta, nėra kažkoks mirties nuosprendis vienam ar kitam produktui. Reikia blaiviai įvertinti, ar jis dar vartotinas – pažiūrėti, pauostyti, paragauti. Jei kyla abejonių – nereikia vartoti, o jei abejonių nekyla – jį suvartoti. Kalbame apie tai, kad tai yra pradžia. Statistiškai tai yra mažas žingsnelis, nes turime žiūrėti į trumpo galiojimo produktų švaistymą, bet jei per tokią pradžią vartotojas pradės galvoti, kad reikia viską įvertinti prieš aklai žiūrint į datą ant pakuotės – tai bus didelis žingsnis. Tuomet mes matysime ir pokytį vartotojų namuose, kaip jie elgiasi su produktais“, – pirkėjų švietimo naudą įvardija ekologiško maisto įmonės atstovas L. Miškinis.

Siūlo anksčiau taikyti nuolaidas

Nepasiturintiems maistą surenkančios ir dalijančios organizacijos vadovas teigia, kad žmonių
Simonas Gurevičius
švietimas turi prasidėti ne prekybos centruose, o švietimo įstaigose.

„Ne tik prekybos tinkluose, bet ir mokyklose, ir per žinias turėtų būti kalbama apie „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“ skirtumus. „Maisto bankas“ planuoja nemažai komunikacijos kampanijų ta tema. Manau, tai turėtų padėti. Gamintojas „Auga“ yra mūsų rėmėjas, gauname iš jų ne tiek ir daug, nes jie šauniai planuoja savo procesus, bet mes gauname tuos produktus, kurių jie nepardavė. Kiek jų produktų gauname iš prekybininkų? Nė kiek. Jų produktai nėra švaistomi prekybos tinkuose“, – atvirauja S. Gurevičius. Pašnekovas dalijasi, kad svarstomas leidimas ilgiau prekiauti tam tikrais produktais gali turėti ir priešingą poveikį. – Sutinku, kad galimybė ilgiau pardavinėti prisidėtų prie žmonių švietimo, bet tai bandoma įvilkti į kovos su maisto švaistymu apvalkalą. Kovos su maisto švaistymu tai nesumažintų, tai gali net padidinti, nes prekybininkas, ilgiau laikydamas prekę, o ne ją atiduodamas labdarai, ją laikys iki pat galo, kai net labdarai atiduoti tas produktas nebebus tinkamas“.

Pašnekovas sako manantis, kad nuo maisto švaistymą, turbūt, labiau stabdytų ne ilgesnis produkto galiojimo laikas, o nuolaidos, kurias prekybininkai galėtų taikyti ne tik paskutinę produkto galiojimo dieną, o anksčiau. S. Gurevičiaus sako suprantantis, kad „Maisto bankas“ taip sulauktų mažiau paramos, tačiau nepasiturintys žmonės galėtų įsigyti tokius produktus.

„Jei prekybininkai tiek trumpo, tiek ilgo galiojimo laiko maistui anksčiau taikytų nuolaidas, nelaikytų iki pačios pabaigos, išparduotų daugiau, „Maisto bankas“ gautų mažiau produktų, bet kovoje su maisto švaistymu tai padėtų. Padėtų ir Lietuvos žmonės, kurie nėra paramos gavėjai, turėtų galimybę įsigyti daugiau produktų už žemesnę kainą“, – siūlo S. Gurevičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)