„Praėję metai buvo didėjančios infliacijos metai, ji didėdavo kiekvieną mėnesį, o šiais, 2023 metais, turėtų būti mažėjančios infliacijos laikotarpis. Aišku, infliacija vis tiek yra kainų didėjimas, bet tiesiog lėtesniu mastu, ir pirmą pusmetį dar bus dviženklis metinės infliacijos dydis – virš 10 procentų. Sausį infliacija dar bus didelė, nes žinome, kad elektros kainos padidėjo nuo sausio 1-osios, padidėjo vandens, gamtinių dujų kainos, padidėjo akcizai, nuomos kaina irgi keičiasi, taigi sausį bus dar tų negerų žinių ir žmonės pajus tai savo piniginėmis“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Anot pašnekovo, optimistiškesnės prognozės prasideda nuo vasario–kovo mėnesių. Tuomet numatomas infliacijos mažėjimas, o apie birželio–liepos mėnesius jau prognozuojamas infliacijos mažėjimas iki vienženklio skaičiaus.
„Praėję metai buvo nemalonių staigmenų metai. Niekas iš mūsų negali garantuoti, kad 2023-iaisiais staigmenų nebus. Greičiausiai bus – karas dar vyksta. Bet yra gerų žinių: labai didelė tikimybė, kad elektros kainos, gamtinių dujų kainos tarptautinėje rinkoje jau bus mažesnės nei prieš metus. Yra ženklų, kad tokių infliacijos šuolių nebeturėtume matyti. Ko mes visi bijome, tai tų nemalonių staigmenų, nes panašu, kad metai nebus ramūs“, – analizuodamas prognozes T. Povilauskas sako, kad atėjusių metų negali pavadinti ramiais.
„Europos Centrinis Bankas labiau derinasi prie Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, mes čia labiau palikti savieigai. Valdžios sektorius infliaciją pristabdo uždėjęs kainų augimo „kepures“, bet, manau, visų viltys – kad infliacija natūraliai išblės. Matome, kad pasaulio ekonomikos augimas vėsta, paklausa mažėja, matome, kad žaliavų kainos jau irgi mažėja. Vidiniai veiksmai dar bus infliaciniai, nes minimali alga padidėjo 15 procentų, padidėjo verslo liudijimų kainos, tad aišku, kad savarankiškai dirbantys mokesčius bandys priderinti prie galutinės kainos. Nuo šių metų sausio yra perskaičiuojamos nuomos kainos parduotuvėms, biurams – tikėtina, vėlgi bus bandoma padidėjimą priderinti prie galutinės kainos, tad vidinių resursų bus. Kas juos stabdys, tai mažesnė gyventojų perkamoji galia“, – vardija T. Povilauskas.
Ekspertas sako manantis, kad jau esama netoli palūkanų normų augimo pabaigos. Tikimasi, kad per tris–šešis mėnesius Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos augimas sustos, visgi iki to, anot pašnekovo, dar prognozuojamas didėjimas.
„Žmonės tas palūkanas tikrai persiskaičiuoja, persiskaičiuos ir sausį, ir vasarį. Ar mes matome ateityje šviesulį, kad kažkur bus sustota? Manau, taip. Augti erdvės nėra daug, bet palūkanų normos didesnės, tad žmonės už būsto paskolas šiais metais išleis gerokai daugiau, ir tai bus vienas tų veiksnių, kodėl žmonių kišenėse pinigų liks mažiau. Manau, ypač pirmą pusmetį tai darys neigiamą įtaką kitų prekių ir paslaugų vartojimui, ką jau mes matėme ir praeitų metų antrą pusmetį – žmonės mažiau pirko prekių. Nemanau, kad kas nors keisis pirmą šių metų pusmetį. Prekyba gruodį nebuvo labai graži, tikėtina, kad visa tai tęsis ir pirmą šių metų pusmetį“, – apie palūkanų augimo įtaką visai perkamajai galiai pasakoja pašnekovas.
Ekonomistas T. Povilauskas sako, kad 12-os mėnesių Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos augimas tikėtinas iki 3,5 procento. Palūkanų augimas pristabdė ir nekilnojamojo turto rinką, kas, anot pašnekovo, lėmė, jog sustojo augti nekilnojamojo turto kainos.
„Ko reikia nekilnojamojo turto rinkai? Reikia gerų žinių: arba kad taisosi geopolitinė padėtis, arba kad vyksta spartesnis ekonomikos augimas, arba kad palūkanos sustoja augti. Tų gerų žinių trijų–šešių mėnesių laikotarpiu kol kas dar nematau. Sakyti, kad nekilnojamojo turto rinka pajudės į priekį, negaliu, manau, kad to nebus per pusmetį. Gal antras pusmetis bus šviesesnis, geresnis“, – sako specialistas.
Energetikos sektoriuje, anot pašnekovo, vyrauja įvairios nuotaikos – kalbant apie gamtinių dujų ir elektros kainas tikimasi stabilumo, bet degalų kainos dar gali augti.
„Dėl degalų nesu toks optimistas, manau, gal priešingai – artimiausiais mėnesiais matysime ir didesnes degalų kainas. Kalbant apie dujų ir elektros kainas – kalbu apie verslą, nes gyventojai turi planus šešiems, dvylikai mėnesių, dvejiems metams, ir tai labai nesikeis, bet verslui – jie moka pagal mėnesio kainas. Mano nuomone, matant gamtinių dujų kainų sumažėjimą, iš esmės mes jau pragyvenome beveik pusę žiemos, ir gamtinių dujų atsargų Europa turi, tai turbūt nebus laikotarpio, kai Europoje reikės mažinti elektros vartojimą. Labai panašu, jog didesnių šuolių, kokie buvo pernai, nebematysime. Elektros kainos nebus mažos, bet pirmą pusmetį, sakyčiau, vidurkis gal apie 200 eurų už megavatvalandę. Tai daug istoriškai, bet mažiau nei praeitų metų rugpjūtį, rugsėjį ar spalį“, – ekspertų numatomas prognozes vardija ekonomistas.
Kalbant apie būsimo rudens prognozes, anot pašnekovo, viskas priklausys nuo gamtinių dujų bei biokuro kainos.
„Vilniuje jau turėsime daugiau šilumos gamybos iš biokuro. Biokuras tiek spalį, tiek lapkritį, tiek gruodį pigo, taigi čia yra gerų žinių. Dabar belieka pasirūpinti, kad to biokuro užtektų jau šių metų rudeniui. Dėl gamtinių dujų kainos – per daug nežinomųjų kalbant apie kitų metų žiemą, nes klausimas, kaip mes, Europos Sąjunga, pabaigsime šį žiemos sezoną, su kokiais atsargų likučiais, kiek mes nusipirksime atsargų per vasarą kitam sezonui. Labai daug nežinomųjų, kadangi vyksta karas, Kinijos reikalai, taigi, kaip sakau, geriau ruoštis blogesniam ir tikėtis geriausio. Praeitų metų rugsėjis–lapkritis parodė, kad energetikoje, kai ruošiesi blogiausiam, sprendi problemas, tai dalį problemų ir pavyksta išspręsti“, – sako T. Povilauskas.
Anot ekonomisto, gyventojams tikrai nereikia imtis drastiškų sprendimų, mat nuo sausio 1-osios niekas itin stipriai nesikeičia, nei buvo iki šiol.
„Mes esame savoje vagoje ir galioja lygiai tos pačios taisyklės: jei yra santaupų, nieko labai keisti nereikia, bet svarbu turėti omenyje, kad jei turi būsto paskolą, reikia įsivertinti, jog bus perskaičiuotos palūkanų normos, reiks daugiau sumokėti, kad būtų tas rezervas. Galbūt po 2–3 mėnesių už būsto paskolą teks sumokėti, tarkime, ne 300, o 350 eurų. Reikia planuoti truputį į priekį. Nemanau, kad kas nors labai keisis ir kalbant apie taupymą. Praeitus metus pabaigėme su minimaliu indėlių augimu, o šiais metais žiūrėsime – jei gyventojų indėliai augs, reikš, kad gyventojai pradėjo labiau taupyti, jei ne – vadinasi, vis dar išlaidaujame“, – sako ekonomistas.
