Kas keičiasi iš esmės?
Seimo narys, opozicinės „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Linas Kukuraitis Delfi TV laidoje „Iš esmės“ papasakojo, kas keičiasi šiemet, kalbant apie šildymo kompensacijas, ir kam jos priklauso.
„Iš tiesų labai išplėstas kompensacijų gavėjų ratas. Ir išplėstas jau nuo birželio mėnesio, mat padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, o tai automatiškai apima daugiau žmonių, <...> kurie gali gauti kompensacijas. Bendrai sakant, tai žmonės, gaunantys vidutines pajamas. Jie gali kreiptis kompensacijos ir ją gauti.
Taip pat nustatyta, kad galima kreiptis vieną kartą per sezoną; svarbu, kad galima kreiptis ir vėliau bei gauti kompensaciją už praėjusius mėnesius. Taigi skubėti šiomis dienomis galbūt ir neverta, galima palaukti, kol baigsis eilės, nes žmonės gali kreiptis po mėnesio, po dviejų ir gauti kompensaciją už praėjusius mėnesius.Tai irgi svarbus akcentas. O seniau, dar kovido laikotarpiu, nustatyta, kad nevertinamas žmonių turtas, todėl didelė žmonių dalis su vidutinėmis pajamomis, net turintys įvairaus turto, gali kreiptis ir gauti kompensaciją“, – sakė L. Kukuraitis ir priminė, kad nebūtina kreiptis tik į savivaldybę – prašymą galima užpildyti ir internetu.
Tikina, kad pinigų tikrai nepritrūks
Paklausus, ar informacijos pakankamai, jeigu susidaro tokie milžiniški srautai, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus tikino, kad nemažai buvo ir pernai, bet tiesa, kad yra esminių pokyčių.
„Jeigu kalbant pagal besikreipiančių žmonių skaičių, tos informacijos dabar turbūt pakanka, žmonės išgirdo ir daug anksčiau pradėjo kreiptis. <...> šią savaitę kaip tik teko bendrauti su viena savivaldybe, sakė, kad srautų buvo ir pernai, tik tiek, kad dabar jie ankstesni. Esminis dalykas, kad dabar žmonės suprato, nes iš seniau buvo likusi nuostata, įsitikinimas, jog kompensacija priklauso tik tiems, kurie šildosi centralizuotai, o dabar žmonės supranta, kad kompensacija jiems priklauso, nepaisant to, kokį šildymo būdą yra pasirinkę“, – sakė viceministras.
Pasiteirauta, ar tikrai pinigų numatyta pakankamai, jeigu, pavyzdžiui, kreipsis pusė Lietuvos.
„Pinigų nepritrūks, bet tai labai priklauso ir nuo savivaldybių, kaip jos pačios susitvarkiusios savo ūkį. Tarkime, jeigu šildymo kompensacija ir priklauso asmeniui, labai svarbu, koks jos dydis. Jeigu miestas nesusitvarkęs, nerenovavęs daugiabučių ir šildosi brangiu kuru, tai reiškia, kad valstybei ir miestui reikės daug didesnę sumą kompensuoti. Čia yra svarbus aspektas, o pinigų papildomai šiais metais paskirta, man atrodo, keturiasdešimt du milijonai eurų, kiek kitiems metams, negaliu tiksliai pasakyti, bet pagal pačių savivaldybių pateiktus duomenis manome, kad turėtų užtekti. Jeigu kokiai nors savivaldybei pritrūks, įstatyme bus numatyta“, – sakė pašnekovas.
Kokioms žmonių grupėms priklauso kompensacija?
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius daugiau papasakojo apie tai, kokiems žmonėms, kokioms grupėms tiksliau priklauso toji kompensacija. Pašnekovas tikina, kad nereikia gėdytis, ir skatina pasiskaičiuoti skaičiuoklėje – visiems, kam priklauso parama, ji bus skirta.
„Sunku generalizuotai šnekėti, bet, sakykime, kad metai iš metų kompensacijų už šildymą gavėjai nesikeisdavo. Tai yra senjorai, nepasiturinčios šeimos, o dabar, ką sakė kolegos, tiesiog pasikeitė valstybės remiamų pajamų dydis, kitaip sakant, pagalbos sistema apima žmones, gaunančius ir vidutines pajamas. Ką aš turiu omenyje sakydamas „vidutinės pajamos“? Jeigu galvotume, kad šeima yra du suaugę partneriai, kurie veda ūkį, turi mažamečių vaikų, ir abu tėvai po mokesčių uždirba apie tūkstantį eurų, manau, kad tai yra vidutines pajamas turinti šeima, ir ji tikrai gali pretenduoti į kompensaciją už šildymą.
Aš jau nekalbu apie mamytę ar tėvelį, kurie turi mažametį vaiką ir gyvena. Vėlgi, galbūt kai kuriems žmonėms, žiūrovams ir pikta, kad mes taip tiksliai negalime pasakyti, gaus ar negaus, bet yra skaičiuoklė, galima pasiskaičiuoti. Žmonės kelia įvairiausių klausimų, pavyzdžiui, apie tai, jei deklaravę nekilnojamąjį turtą, dėl vaikų skaičiaus, ploto vienetų, kelių kvadratų butas... Ką norime visi pasakyti, bandydami atsakyti į jūsų klausimus ir bandydami šiek tiek populiarinti tą sistemą, – nesigėdykite kreiptis, pasižiūrėti skaičiuoklėje, tarsi imtumėte kreditą ir pasiskaičiuotumėte skaičiuoklėje, maždaug kiek kredito įstaiga gali suteikti. Taip ir čia galite preliminariai pasiskaičiuoti, ar verta pretenduoti, ar ne“, – sako M. Sinkevičius.
Vis dar daug žmonių bijo kreiptis dėl kompensacijų
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė akcentavo, kad nauja priemonė – tikslinga ir labai reikalinga, tačiau didelė problema ta, kad žmonės, kuriems priklauso kompensacija, vis dėlto nesikreipia jos, o tai jau didžiulė problema.
„Sakyčiau, kad ši priemonė labai reikalinga ir tikslinga. Jeigu mes žiūrėtume iš ilgalaikės perspektyvos ir keletą metų atgal, atkreipdami dėmesį, ką rodo duomenys, tai jie rodo, jog su energetiniu skurdu iki krizės susidūrė virš dvidešimt procentų Lietuvos gyventojų. Naujausių duomenų mes galbūt negalime pasakyti, bet nemanau, kad situacija pagerėjo, manau, tik suprastėjo. O žmonių, besikreipiančių kompensacijos, šiemet mes pirmą kartą turime tiek daug, ir tas „daug“ yra apie aštuoni procentai.
Vadinasi, mes iki šiol turėjome „nepaėmimą“, ir net metų pradžioje išaugus paramos gavėjų skaičiui vis dar turime didelę šią problemą. Yra labai daug priežasčių, kodėl taip yra. Iki šiol tai didelė stigma, pasižiūrėkime, kaip kalbama apie tuos žmones, kurie kreipiasi išmokų, – neva čia ne lygis. Lašas po lašo tai padarė savo darbą. Dabar Lietuvoje matome didelę bėdą: nebėra nė vieno, kuris neigtų, kad tai problema, ir mes norime staiga per vieną sezoną atsukti visa tai, ką darėme ilgus metus, todėl ir buksuojame, sistema taip pat nėra pasirengusi“, – sako laidos pašnekovė.
Pašalpą suvokia kaip išmaldą
Net ir pensininkai ar tie, kurie gauna mažesnes pajamas, kartais nedrįsta prašyti pašalpos, nes tai suvokia kaip išmaldą ar prašymą.
„Yra ir senjorų, kurie sako „aš neisiu su ištiesta ranka“. Žinote, man tada norisi tų senjorų paklausti apie pensiją, kurią jie juk priima. Čia – ne visai tas pats, bet tai vis tiek ta pati socialinės apsaugos sistema; ir tai yra problema, mes ieškome sprendimų. Tikėkimės, kad po metų ar dvejų visos šios problemos bus išspręstos ir nebereikės tiek kreiptis paramos, galbūt net susitvarkysime savo ūkį ir jis atrodys visiškai kitaip, bet dabar, kai yra tas „degantis namas“, tai ta priemonė, kuri gali palengvinti, gali išgelbėti“, – tikino ji.
Laidoje L. Kukuraitis pripažino, kad didelė bėda, jog nemažos dalies potencialių paramos gavėjų pinigai nepasieks, nes į tą proaktyvų darbą nėra labai tikslingai ir našiai įsitraukusios būtent savivaldybės. Paklausus, ką apie tokią situaciją mano M. Sinkevičius, jis tikino, kad su tuo iš dalies sutinka.
„Taip, yra tiesos, nedrįsčiau lažintis, bet esu tikras, kad dalis mūsų visuomenės piliečių, kurie išgyvena energetinį skurdą, nepasinaudos valstybės teikiamomis rėmimo formomis, nes jie neturi informacijos, nes jiems, liaudiškai sakant, sarmata ar yra dar kitų priežasčių. Taip gali būti, yra tiesos; mes ilgą laiką, kai atsirado ta socialinės paramos funkcija, perėjo iš valstybės deleguotos į savarankišką, stengiamės sutvarkyti ir pasižiūrėti, ar žmonės, kurie gauna valstybės paramą, tikrai yra ištikti bėdos, ar jie neturi šešėlinių pajamų, – sako M. Sinkevičius. – Nesigėdykime, kreipkimės. Darbuotojai, kurių iki šiol nepadaugėjo, turi apdoroti kartais išaugusių interesantų skaičių, bet visiems, kuriems priklauso kompensacija, ją gaus, ir mes tikrai nebandome daryti ko nors tokio, kad sutaupytume, nuslėptume. Tikrai darome tai proaktyviai.“
