Šiukšlių neneša jau ketvirti metai
J. Spodekas prieš dešimt metų atsisakė supakuotų maisto produktų. Paskutinį kartą lėktuvu skrido 2016 metais, o šiukšles nešė 2019 metais. 2021-aisiais išjungė savo šaldytuvą, o 2022 metų gegužę atsijungė nuo Niujorko elektros tinklų. Pirminis vyro tikslas buvo tvariai ištverti vieną mėnesį, bet jau netrukus jis minės pirmąsias metines gaminantis savą elektrą.
„Tokiu metu praeitais metais dar nebuvau atsijungęs nuo elektros tiekimo. Bandžiau elektra naudotis tik tiek, kiek būtinai reikia, bet neturėjau žalio supratimo, kiek daug jos suvalgo įvairūs prietaisai. Šiuo metu man pakanka labai nedidelės dalies to, ką sunaudodavau anksčiau. Kadangi žiema jau baigėsi ir saulės daug, energijos turiu daugiau, nei man iš tikrųjų reikia“, – pasakoja J. Spodekas.
J. Spodekas kliaujasi 576 kilovatvalandžių baterija ir 200 vatų išlankstomu saulės elementu – tiek vieną, tiek kitą įsigijo iš antrų rankų. Kartą per dieną savo įrangą niujorkietis laiptais vienuolika aukštų užneša ant stogo, o po kurio laiko parsineša atgal.
„Žiemą ant stogo įrangą prasminga laikyti viso labo keturias valandas per dieną – nuo vienuolikos iki trijų, geriausiu atveju. Saulė žemai, tad man pasiseka, jeigu pavyksta bateriją įkrauti 100 proc. Dabar, kai šilta, įkrauti galiu pradėti jau devintą ryto. O galiu pradėti tik vidurdienį ir vis tiek iki vakaro pasiekiu norimą lygį“, – pasakoja vyras.
Tikina dabar patiriantis daugiau gyvenimo džiaugsmo
Kuo daugiau pavyksta įkrauti bateriją, tuo daugiau darbų namuose galima nuveikti. Veganišką mitybą pasirinkęs J. Spodekas apsipirkinėja tik ūkininkų turgeliuose. Maistą gaminasi greitpuodyje, jį prijungia prie įkrautos energijos baterijos. Niujorkietis taip pat savanoriauja vietos bendruomenės grupėje, kurios tikslas – mažinti maisto atliekas ir padėti maisto stokojantiems. Čelsio bendruomenės šaldytuvas veikia principu „Pasiimki, ko reikia, paliki, ką gali, ir nieko neklausinėk“.
Tokie savanoriai kaip J. Spodekas gelbėja maisto likučius iš restoranų bei maisto prekių parduotuvių, kitu atveju jie tiesiog būtų išmesti, ir palieka specialiame visiems prieinamame šaldytuve žemutiniame Manhatane, kad gyventojai galėtų nemokamai juos suvartoti.
„Seniau maniau, kad tvarumas – savotiška našta skatinti kitus žmones sekti tuo geru pavyzdžiu. Pasirodo, tai užkrečiama, tokie dalykai padeda megzti ryšį, visada atsiranda bendraminčių, taip formuojasi bendruomenės. Niekada nebūčiau patikėjęs, kad kone visais atvejais – kuo mažiau tvarumo, tuo labiau izoliuotas ir apribotas jautiesi“, – mintimis dalinasi J. Spodekas.
Vyro teigimu, jis ir šiandien susiduria su nemažai žmonių, sakančių, kad gyventi be atliekų ir pačiam gamintis elektrą yra neįmanoma, kad jie negalėtų nieko panašaus. Tvarumo guru nuoširdžiai viliasi, kad savo pavyzdžiu įrodo, kaip skeptikai klysta.
„Ir pats maniau, kad tai bus brangiau, sudėtingiau, maistas ne toks skanus, jo bus sunkiau gauti ir komplikuota pasigaminti. Tai, kas man kėlė nerimą ir atrodė kaip potenciali problema, iš tikrųjų maloniai nustebino. Galiu drąsiai pasakyti, kad dabar gyvenu patogiau, pigiau ir jaučiu didesnį gyvenimo džiaugsmą. Tikrai buvo verta žengti šį žingsnį.“
