Centralizuoto šildymo tarša – mažesnė nei automobilių
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Paulius Žvirblis sako, kad, Nacionalinės oro teršalų apskaitos duomenimis, Lietuvoje viešosios energijos gamyba į aplinkos orą išmeta 9 % kietųjų dalelių, 4,8 % sieros dioksido, 12,8 % azoto oksidų ir 1,7 % nemetaninių lakiųjų organinių junginių. Palyginimui, kuro deginimas namų ūkių sektoriuje sudaro 35 % kietųjų dalelių, 5,7 % sieros dioksido, 4,5 % azoto oksidų ir 19,8 % nemetaninių lakiųjų organinių junginių.
Daugumos teršalų atveju tam pačiam energijos kiekiui pagaminti centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos įrenginiai išmeta mažesnį kiekį teršalų (pvz., kietųjų dalelių tarša tam pačiam energijos kiekiui pagaminti buitiniame kietojo kuro katile gali būti didesnė nei 10 kartų). „Centralizuotos šilumos katilinės yra įprastai įrengiamos toliau nuo tankiai apgyvendintų vietovių, todėl tokių katilinių išmetamos taršos poveikis sveikatai mažesnis, kai individualių pastatų šildymas kietuoju kuru gali lemti sveikatos požiūriu jautresnių teritorijų užterštumą, ypač esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygomis. Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2018 m. duomenimis, apie 56 % namų ūkių šiluma aprūpinami centralizuotai iš miesto (rajono) šilumos tinklų", – sakė ministerijos atstovas.
KTU mokslininkas Kęstutis Buinevičius pritarė, pabrėždamas dar keletą centrinio šildymo katilinių bruožų. Anot jo, centralizuoto šilumos tiekimo įmonių įtaka bendrai Lietuvos taršai nėra tokia didelė, kaip pvz. automobilių transporto tarša. Tai lemia keli faktoriai – katilinių dūmai yra išmetami per aukštus kaminus, kurie parenkami tokio aukščio, kad teršalai būtų išsklaidomi ir žemę pasiektų jau gana menkos teršalų koncentracijos. Kitas argumentas – katilinių teršalų išmetimai yra kontroliuojami ir privalo atitikti ES normas, yra vedama teršalų kiekių apskaita, mokami taršos mokesčiai.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius pastebėjo, kad šioje srityje tvarumą reikėtų vertinti pagal du kriterijus. Pirmasis – klimato kaitos faktorius ir kuro daroma įtaka jam. Lietuvoje 80 proc. šilumos pagaminama iš biokuro, dalis – iš komunalinių atliekų, tai yra gana geras rodiklis. Tad, galima sakyti, tarp kaimyninių šalių mes turime didžiausią atsinaujinančių išteklių panaudojimą centralizuotam šildymui.
Antrasis kriterijus – vietinė tarša, tai yra oras, kuriuo kvėpuojame dabar. Pavyzdžiui, visas Vilnius gali būti apšildomas vienos Gariūnų jėgainės su vienu kaminu. Šilumos gavybos procesas yra labai kokybiškas, švarus, nes stebimas ir kontroliuojamas įvairiais prietaisais, kurie fiksuoja dūmų sudėtį, juos valo, vykdo pilną ir kokybišką degimą. „Deja, individualiuose namuose degina kas ką nori ir kaip nori. Juose dažnai yra labai prasti katilai, kurie nevykdo visiško degimo. Kai malkos užsiliepsnoja, šilumos susidaro per daug, tuomet sumažinamas oro padavimas. Tada prasideda labai baisus reiškinys – nepilnas degimas trūkstant oro, kitaip tariant – smilkimas. Šitie katiliukai yra labai kenksmingi vietinės taršos požiūriu", – pasakojo V. Lukoševičius.
Nors vieni ir kiti degina medieną, centrinio šildymo sistemose degimas prižiūrimas ir užtikrinama, kad kuras sudegtų iki galo. Smilkstantys individualūs katilai į orą išmeta didelės koncentracijos nepilno degimo produktų – smalkių, suodžių. Jie savyje turi labai daug kancerogeniškai aktyvių policiklinių aromatinių angliavandenilių, sukeliančių vėžinius susirgimus.
Reikalavimai griežtėja
Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos gamybos kurą deginantiems įrenginiams taikomos į aplinkos orą išmetamų teršalų ribinės vertės ir monitoringo reikalavimai, atsižvelgiant į keletą savybių. Gaminant šilumą atliekų deginimo įrenginiuose taikomi dar griežtesni į aplinkos orą išmetamų teršalų reikalavimai.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. į rinką tiekiami mažos galios buityje naudojami kietojo kuro katilai privalo atitikti ekologinio projektavimo reikalavimus. Į rinką tiekiamoms krosnims ekologinio projektavimo reikalavimai taikomi nuo 2022 m. sausio 1 d. Aplinkos oro apsaugos įstatymu namų ūkiuose uždrausta deginti atliekas, o pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią būtina išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau nei kartą per tris mėnesius, mat suodžių kaupimasis šildymo sistemose blogina degimo sąlygas ir didina įrenginio keliamą oro taršą.
K. Buinevičius pastebi, kad ES direktyvos įpareigoja sumažinti taršą pramoniniuose katiluose iki 2023, 2025, 2030 metų – priklausomai nuo katilų galios. Ypač griežtėja kietųjų dalelių koncentracijų dūmuose normos, kietajam kurui jos mažėja 10–20 kartų. Kai kurios šalys imasi griežtai reglamentuoti buitinių katilų teršalų emisijų rodiklius ir leidžiamas naudoti kuro rūšis. Daug kur jau uždrausta individualiam šildymui naudoti akmens anglis, durpes. Uždraudžiami naudoti katilai, kurie neatitinka naujų emisijų reikalavimų.
Kas pavojingiau mums – centralizuotas ar individualus šildymas?
Teršalai gali būti skirstomi į dvi grupes – šiltnamio efektą sukeliantys junginiai ir sveikatai kenkiantys junginiai – azoto, sieros oksidai, kietosios dalelės, CO. Medienos kuras klimato kaitos atžvilgiu yra neutralus, nes augdamas medis, kaip ir bet koks augalas, sunaudoja tiek pat CO2, kiek vėliau išskiria degimo metu. Todėl nedaro įtakos klimatui.
KTU profesorius pastebi, kad kūrenant medieną dideliuose pramoniniuose katiluose, degimo produktai yra švarūs, sieros oksidų emisijų nėra, azoto oksidų emisijos – kartais mažesnės už autotransporto emisijas, o CO ir organinių junginių emisijų taip pat labai mažai. Kadangi tokiose katilinėse dūmai yra plaunami vandeniu, jie puikiai išvalomi ir nuo kietųjų dalelių. Dėl dūmų atvėsinimo į kaminą patenkančių dūmų temperatūra siekia tik apie 50–55 laipsnius, jie prisotinti drėgmės, todėl tai kas matosi rūkstant iš kamino yra vandens garai, ne teršalai. Dėl aukštos degimo temperatūros pramoninių katilų dūmuose beveik nėra CO ir lakiųjų organinių junginių.
Tačiau kūrenant medieną individualiuose katiluose, pasitaiko visko – ir blogas, nepilnas degimas, ir deginamų atliekų, didelės teršalų emisijos. „Jeigu naudojami šiuolaikiniai ES normas atitinkantys 5 klasės granuliniai katilai – emisijos labai mažos, artimos dujinio kuro emisijoms. Deja, individualių katilų emisijų kontrolė nėra vykdoma, o ir ją vykdyti sudėtinga dėl įvairių juridinių priežasčių. Todėl net negalima lyginti – buitinių katilų teršalų emisijos yra daug kartų didesnės nei pramoninių katilų, centralizuoto šildymo katilinių", – aiškino K. Buinevičius.
Numatytas oro taršos reikalavimų griežtinimas
ES ir Lietuvoje yra numatytos oro taršos griežtinimo priemonės. ES periodiškai yra vis labiau griežtinamos teršalų emisijų normos, kurios privalomos visose ES šalyse ir verčia pramoninių katilų turėtojus įdiegti taršą mažinančias priemones. Lietuva jau daug metų teikia paramą keisti senus iškastinio ir kietojo kuro katilus į modernius katilus, ar į šilumos siurblius.
Anot P. Žvirblio, žaliojo kurso Nulinės taršos veiksmų plane yra numatyta peržiūrėti ir galimai sugriežtinti ekologinio projektavimo reikalavimus šildymo gamybos įrenginiams, įskaitant naudojamiems namų ūkiuose. Taip pat spalį Europos Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo siūloma griežtinti oro kokybės normas, siekiant jas labiau priartinti prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų. Sugriežtintų oro kokybės normų užtikrinimui Lietuvai ateityje gali prireikti numatyti papildomas priemones oro taršos mažinimui, jei esamų nepakaktų.
Katilų keitimo namų ūkiuose finansinę paramą numatoma tęsti ir toliau. Iš viso numatoma pakeisti 50 tūkst. įrenginių iki 2030 m. (20 % – efektyviais biokuro katilais, 80 % – šilumos siurbliais). Aplinkos ministerijos žiniomis, paramos gavimo sąlygos, įskaitant finansavimo intensyvumą, pagal naujo laikotarpio ES lėšas, dar nenustatytos.
„Pagal Klimato kaitos programą, birželį paskelbtas kvietimas gauti finansinę paramą iki 10 kW galios saulės elektrinių, skirtų elektros energijos gamybai nepasiturinčių gyventojų namų ūkio reikmėms, įrengimui ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių keitimui atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais šilumos gamybos įrenginiais. Šios priemonės finansavimo intensyvumas – 85 %", – sakė P. Žvirblis.
Spalį viešajam derinimui pateiktu Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo projektu siūloma nacionaliniu lygiu drausti tik kietojo iškastinio kuro tiekimą į rinką ir naudojimą nuo 2025 m. Nacionaliniu lygiu drausti naudoti kietąjį biokurą nenumatoma.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas išvardino, kokios priemonės mažinti oro taršą galioja dabar. Pagal jas, oro taršai mažinti energetikos sektoriuje planuojama:
- Teisinėmis priemonėmis riboti deginti kietąjį iškastinį kurą (akmens anglį, lignitą, durpes).
- Teikti finansines paskatas keisti namų ūkiuose įrengtus šilumos gamybos įrenginius į efektyvesnius atsinaujinančios energijos išteklius naudojančius įrenginius arba prisijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos iki 2029 m.
- Griežtinti mažos galios kurą deginančių įrenginių (iki 1 MW) išmetamųjų teršalų ribines vertes, siekiant jas suderinti su ekologinio projektavimo reikalavimais.
- Teikti finansines paskatas vidutinių kietąjį kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo sistemų modernizavimui iki 2024 m.
- Finansinėmis priemonėmis skatinti daugiabučių, viešųjų ir individualių pastatų renovaciją iki 2029 m.
- Parengti gyvenamųjų individualių pastatų kurą deginančių įrenginių ir dūmtakių priežiūros ir kontrolės sistemą.
- Vykdyti visuomenės informavimo kampanijas apie namų ūkių šildymo poveikį sveikatai ir aplinkai, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir sprendimus, prievoles ir naudą prižiūrėti šildymo katilus ir kaminus iki 2029 m.
